Ką daryti užsienyje praradus asmens dokumentą, valdininkai paaiškina per keletą minučių. Tačiau realiai tokioje situacijoje svečioje šalyje atsidūrusiam keliautojui kartais tenka ne tik patirti ilgalaikį stresą, bet ir išmėginti benamio dalią bei paragauti išmaldos prašytojo duonos.
Ką daryti užsienyje praradus asmens dokumentą, valdininkai paaiškina per keletą minučių. Tačiau realiai tokioje situacijoje svečioje šalyje atsidūrusiam keliautojui kartais tenka ne tik patirti ilgalaikį stresą, bet ir išmėginti benamio dalią bei paragauti išmaldos prašytojo duonos, rašo „Lietuvos žinios“.
Faktas, kad Lietuva – Europos Sąjungos (ES) narė, nė kiek negelbsti jos piliečiams, užsienyje praradu siems asmens tapatybės dokumentą. Jei vietos policininkus pavyks įtikinti, kad atsitiko nelaimė, geriausiu atveju jie išrašys pažymą apie prarastą dokumentą, o visa kita – jau nelaimėlio reikalas. Kaip pasiekti artimiausią Lietuvos konsulatą, kartais esantį net už tūkstančių kilometrų, kur miegoti ir kaip nemirti iš bado ar troškulio, teks spręsti pačiam dokumentą praradusiajam. O jei artimiausią Lietuvos konsulinę įstaigą pasiekti pavyks tik penktadienio pavakare, teks laukti pirmadienio ryto, kol ji atvers duris.
Vagystę Prancūzijoje patyrusiai šio rašinio autorei vėliau aiškinantis galimybes, kaip suktis iš tokios grėsmingos padėties, Užsienio reikalų ministerijos (URM) valdininkai patikino, kad svarbiausia – nesudaryti galimų prielaidų tapatybei pasisavinti ar dokumentui suklastoti. Todėl ES valstybėse taikoma vienoda prarastų dokumentų išdavimo tvarka.
Pagalbos ne darbo laiku neteikia
Kai kaunietis Vaidas G. viešėjo Ispanijoje, Alikantės regione, važiuodamas iš vieno viešbučio į kitą jau viename pirmųjų jis pamiršo asmens tapatybės kortelę. Tik nuvykęs maždaug 600 kilometrų jis apsižiūrėjo, kad neturi asmens dokumento.
Po vietovę vyras keliavo nuomotu automobiliu, o nakvodavo atsitiktiniuose viešbučiuose. „Ne juokais sunerimau suvokęs, kad dokumentą palikau eilinėje nakvynės vietoje. Suvokiau, kad greičiausiai neberasiu to viešbučio, kuriame buvau apsistojęs vos kelioms valandoms, mat neįsidėmėjau nei vietovės, nei pavadinimo. Tačiau daug didesnė panika apėmė paskambinus konsulinės pagalbos telefonu”, – LŽ teigė pašnekovas. Atsiliepusiajam keliautojas paaiškino, kas nutiko, ir pasakė, kad jam reikėtų laikino dokumento, suteikiančio teisę parskristi į Lietuvą. Tačiau tuomet buvo naktis iš penktadienio į šeštadienį, tad Vaidas G. išgirdo informaciją, kad su konsulato darbuotojais susisiekti nepavyks. Be to, net ir galint tai padaryti, vyrui tektų pasiekti už maždaug 300 kilometrų esantį Madridą. Kadangi laikinas dokumentas išduodamas per tris paras, sėkmės atveju namo iš Madrido vyriškis būtų galėjęs išskristi tik kitos savaitės ketvirtadienį, t. y. beveik po savaitės nuo to laiko, kai paskambino konsulinės pagalbos numeriu.
„Pirmiausia tai reiškė, kad prarasiu turimą lėktuvo bilietą ir turėsiu pirkti itin brangų naują, taip pat būsiu priverstas vykti į Madridą, ten mokėti už viešbučius, automobilio nuomą, maistą... Tad įvertinęs visas aplinkybes nusprendžiau rizikuoti ir grįžti atgal – ieškoti to viešbučio, kuriame palikau dokumentą. Po visos dienos klajonių jį radau ir galėjau sėkmingai parskristi namo”, – pasakojo pašnekovas.
Priversta išbandyti benamės dalią
Kita istorija nutiko Prancūzijoje, Nicoje. Ten iš šio rašinio autorės buvo pavogta piniginė su asmens tapatybės kortele. Netekau ne tik svarbaus dokumento, bet ir visų turėtų pinigų. Vietos policijoje sužinojau, kad artimiausia vieta, kur turėčiau kreiptis dėl prarasto dokumento, yra už 1300 kilometrų. Mobiliuoju telefonu paskambinusi į Lietuvą paprašiau artimųjų atsiųsti pinigų. Didelei mano laimei, į kelionę buvau pasiėmusi ir pasą, todėl vykti į Paryžių neteko. Tačiau policininkai papasakojo kraupių istorijų, kai turistai būna apiplėšti, netenka dokumentų, pinigų, ryšio priemonių. Tuomet, norėdami susisiekti su artimaisiais, jie priversti prašinėti praeivių, kad leistų paskambinti artimiesiems, arba maldauti malonės viešbučių, turinčių interneto kavines. Tokie „keisti” prašytojai dažnai sukelia vietos gyventojams įtarimų ir pagalbos sunku sulaukti. Tuomet iš pareigūnų išgirdau, kad ne vienam nukentėjusiam turistui tenka praeivių prašinėti pinigų net maistui, taip pat kelias dienas gyventi benamio gyvenimą.
Sužinojau, kad ES šalių policijos pareigūnai kitos valstybės turistui neprivalo suteikti net galimybės paskambinti telefonu. Jie nepasirūpina ir jo apgyvendinimu ar maitinimu. To nedaro ir vietos turizmo centrai ar savivaldybių turizmo skyrių atstovai. Nelaimės atveju Lietuvos turistas, duodantis užsienio valstybei finansinę naudą, paliekamas vienas.
Tad pasikalbėjus su Nicos policijos pareigūnais ramybės nedavė įkyrus klausimas: ar iš turistų gaunančios pajamų valstybės neturėtų nukentėjusiajam ne tik patarti kreiptis į savo šalies atstovybę, bet ir suteikti jam realią paramą? Norėčiau manyti, kad turėtų būti pasirūpinta bent jau nemokamu nukentėjusiojo keliavimu šalyje, kurioje ištiko nelaimė, arba pagrindinių priemonių – maisto, nakvynės – suteikimu nors kelioms dienoms.
Kai užsienyje patyriau apiplėšimą, išsiaiškinau, kad pasą arba laikiną leidimą keliauti sėkmingai galėtų atstoti dar Lietuvoje notaro patvirtinta asmens dokumento kopija ir atsitikus nelaimei gauta vietos policijos pažyma apie įvykį. Praradus pasą arba tapatybės kortelę tereikia pateikti policijai turimą notaro patvirtintą dokumento kopiją su nuotrauka ir galima gauti laikiną leidimą keliauti, nereikia vykti ir į konsulatą.
Baiminasi padirbtų dokumentų
URM Visuomenės informavimo skyriaus vėliau LŽ atsiųstame rašte teigiama, kad visose ES valstybėse taikoma vienoda prarastų dokumentų išdavimo tvarka. Nukentėjusysis privalo atvykti į savo šalies konsulatą, o jei jo lankomoje valstybėje nėra, į bet kurią kitą panašią įstaigą. Šiam dokumentui išduoti valstybės atstovybė turi gauti išankstinį URM leidimą. Vienintelis procedūros palengvinimas – laikiną kelionės dokumentą galima užsisakyti internetu, o kol žmogus vyks jo pasiimti, šis jau bus pradėtas gaminti. Dokumentą praradęs žmogus konsulate turi būtinai apsilankyti bent vieną kartą – pateikti prašymą arba atsiimti jau pagamintą dokumentą. Taip daroma todėl, kad ES negalioja bendra piliečių duomenų bazė, kuria galėtų naudotis, pavyzdžiui, policijos pareigūnai.
„Asmens grįžimo dokumentų išdavimo procese svarbiausia – nustatyti asmens tapatybę, kad būtų užtikrinta, jog dokumentas išduodamas būtent tam asmeniui. Taip pat svarbu nesudaryti galimų prielaidų tapatybei pasisavinti ar dokumentui suklastoti”, – rašoma URM LŽ atsiųstame paaiškinime. Jame taip pat pabrėžiama, kad pasą ar asmens tapatybės kortelę užsienio valstybėje praradęs Lietuvos pilietis turėtų nedelsdamas kreiptis į artimiausią policijos įstaigą ir pranešti apie prarastą asmens dokumentą bei gauti tai patvirtinančią pažymą. Tuomet Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos asmens prašymu gali išduoti Asmens grįžimo pažymėjimą – kelionės dokumentą, liudijantį asmens tapatybę.
Jei užsienio valstybėje esantis Lietuvos pilietis, kuris staiga sunkiai suserga, susižaloja, jo atžvilgiu padaromas nusikaltimas ar kitas teisės pažeidimas, neturi materialinių lėšų būtinajai medicinos pagtveju nukentėjusiajam artimųjų perduoti pinigai diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje bus išmokėti grynaisiais.
Išimtiniais atvejais, jei nukentėjėlis neturi artimųjų arba per tam tikrą laiką su jais susisiekti nepavyksta, arba jie neturi galimybių ar atsisako padėti nukentėjusiajam, jam gali būti suteikta pagalba iš URM biudžeto – šią pagalbą asmuo įsipareigoja grąžinti per tris mėnesius nuo materialinės pagalbos suteikimo dienos.
Privilegijų neteikia
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Migracijos poskyrio viršininkė Daiva Vežikauskienė LŽ patikino, kad ES valstybės narės nėra linkusios perduoti vienos kitų tarnyboms teisę išduoti laikinus keliavimo dokumentus savo piliečiams. Taip stengiamasi išvengti dokumentų klastojimo ir nelegalaus migrantų antplūdžio.
„Tokie atvejai, kai turistai lieka be telefono, asmens dokumentų ir pinigų, tikrai sudėtingi. Tuomet žmogui belieka ieškoti vietos, galinčios suteikti galimybę nemokamai pasinaudoti internetu”, – sakė D.Vežikauskienė. Pareigūnė tvirtino nieko negirdėjusi apie tai, kad turistui toje šalyje, kurioje jis nukentėjo, viešuoju transportu būtų leista keliauti nemokamai. „Vežėjai yra privatūs, jų nepriversi padėti keliautojui. Vis dėlto sunku pasakyti, kokias konkrečias taisykles yra numačiusi kiekviena valstybė”, – sakė pašnekovė.
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovė spaudai Gerda Butkuvienė tvirtino, kad jai nežinoma, kiek mūsų šalies piliečių užsienyje praranda asmens dokumentus ir kiek turistų, atvykusių į Lietuvą, jų netenka. O užsienio turistai, susidūrę su tokia problema per viešnagę Lietuvoje, pasak jos, turi kreiptis į savo šalies ambasadą. Jeigu jie kelionę organizavo ne individualiai ir per ją prarado kelionės dokumentus, dėl apgyvendinimo paslaugų turi susisiekti su juos aptarnavusia kelionių agentūra ar kelionių organizatoriumi.
„Valstybinis turizmo departamentas nėra informacijos apie dokumentus praradusius turistus gavėjas ir nedisponuoja jokiais duomenimis apie į tokią situaciją patekusius turistus”, – sakė G.Butkuvienė. Valdininkė negalėjo pateikti ir jokios informacijos apie tai, kokią pagalbą Lietuva gali suteikti nukentėjusiam turistui.
UAB „Kautra” Eismo tarnybos vadovas Alvydas Periokas teigė, kad įmonės vairuotojams nėra tekę nemokamai vežti nukentėjusių turistų. „Niekada nesame sulaukę tokio prašymo, nors tikrai girdėjome apie atvejus, kai asmenys, nenusipirkę bilieto ir neturintys asmens tapatybės dokumento, mėgina vykti į kitą šalį. Ir jiems tai pasiseka”, – sakė A.Periokas.
