Lietuvai statyti Visagino atominę elektrinę (VAE) būtų efektyvu tik esant nepalankioms sąlygoms elektros energijos išorės rinkose, numatoma Vyriausybės sudarytos darbo grupės atliktoje analizėje.
Lietuvai statyti Visagino atominę elektrinę (VAE) būtų efektyvu tik esant nepalankioms sąlygoms elektros energijos išorės rinkose, numatoma Vyriausybės sudarytos darbo grupės atliktoje analizėje.
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Arvydas Galinis Seimo plenariniame posėdyje ketvirtadienį perskaitė Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvadas dėl Lietuvos energetikos strategijos krypčių, vertinant įvairius scenarijus.
„Jeigu investicijos į elektrinę būtų atperkamos per 60 metų ir esant 5 proc. diskonto normai (diskonto norma – palūkanų norma, skaičiuojama ne pagal pradines investicijas, bet pagal susigrąžinamą vertę – red. past.), tai gaminamos elektros energijos savikaina būtų 20–22 ct/kWh, arba 0–3 ct didesnė nei prognozuojama „Nord Pool“ kaina. Jeigu elektrinės investicijos būtų grąžinamos per 18 metų, kaina pakiltų iki maždaug 28 ct, ir „Nord Pool“ kainą viršytų maždaug 10–11 ct. Atitinkamai prie 8 proc. diskonto normos šie rodikliai būtų 28–31 ct arba 35–36 ct. Tiesa, grąžinus investicijas, elektros energijos gamybos savikaina galėtų nukristi iki 8–10 ct/kWh“, – prognozes dėl VAE išsakė A. Galinis.
Jo teigimu, biokuro termofikacinės elektrinės ekonomiškai yra pranašesnės už VAE, bet jų panaudojimą riboja šiluminio apkrovimo stoka ir jo kitimas skirtingu metų laiku. „Tačiau jų plėtra yra suderinama su VAE plėtra. Tai reiškia, kad jos surastų galimybę bendrai dirbti elektros energetikos sistemoje“, – pažymėjo Lietuvos energetikos instituto specialistas.
Siekiant energetinio saugumo, A. Galinio teigimu, jeigu būtų gaminama ne mažiau 70–80 proc. sunaudojamos elektros energijos vidaus rinkoje, tektų investuoti į nerentabilias elektrines, kurias tektų subsidijuoti, ir VAE, nors ir būdama viena iš patraukliausių alternatyvų energetiniam šalies saugumui padidinti, taip pat turėtų būti subsidijuojama. „Vietinės generacijos didinimas elektros energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidas 2011–2080 m. laikotarpiu padidintų apie 17 proc. arba 9 mlrd. litų diskontuotais pinigais. Energetinio saugumo dedamoji į tinklą atleidžiamos elektros energijos kainoje per nagrinėjamą laikotarpį galėtų pasiekti iki 4 ct/kWh“, – sakė A. Galinis.
Lankstus nebranduolinis scenarijus, anot išvadų, leidžia turėti apie 40 ct/kWh mažesnę savikainą, reikalauja apie 400 mln. litų mažesnių kasmetinių investicijų, tikėtinas ekonominis efektas yra apie 5–7 mlrd. litų, ir tai užtikrintų didesnį verslo konkurencingumą, nes elektros energijos kainos Lietuvoje būtų mažesnės.
VAE statybos scenarijus, teigiama išvadose, esant nepalankioms sąlygoms, kai Lietuva priversta gamintis elektros energiją viduje ir lankstaus nebranduolinio scenarijaus atveju, būtų pranašus dėl to, kad į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikaina būtų 2–5 ct mažesnė. Taip pat vidutinės metinės investicijos būtų apie 15 mln. litų mažesnės nei nebranduolinio scenarijaus atveju. Ekonominis efektas 2011–2080 m. laikotarpiu galėtų būti vertinamas apie 3 mlrd. litų, bet šis efektas pradėtų reikštis tik po 2030-ųjų metų.
Iki elektrinės eksploatavimo pradžios, tikėtina, kad lėšų poreikis galėtų būti apie 4 mlrd. litų didesnis nei nebranduolinio scenarijaus atveju.
„Jeigu elektrinės techniniai – ekonominiai rodikliai pablogėtų lyginant su verslo plano duomenimis, pavyzdžiui, galios išnaudojimo koeficientas siektų 70,2 proc., teigiamas ekonominis efektas elektros sistemoje galėtų pradėti reikštis 2035–2040 m. ir pasiektų apie 1,5 mlrd. litų. Iki 2035-ųjų metų didesnis lėšų poreikis gali pasiekti 4,5 mlrd. litų. Jeigu šalia sumažėjusio galios išnaudojimo koeficiento išaugtų investicijos ir sutrumpėtų elektrinės tarnavimo laikas, bet ji vis tik būtų pastatyta 2023 m., jos eksploatacija, lyginant su lanksčiu nebranduoliniu scenarijumi, net esant nepalankioms importo sąlygoms, elektrinė taptų nuostolinga. Galima tikėtis, kad 2020–2035 m. laikotarpyje patiriami nuostoliai diskontuotais pinigais išaugtų iki 6,3 mlrd. litų, tačiau iki elektrinės darbo laiko pabaigos galėtų sumažėti iki 700 mln. litų“, – kalbėjo A. Galinis.
