Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai, nepatenkinti Baltijos šalių žemės ūkio padėtimi ir nelygiomis ES valstybių žemdirbių konkurencijos sąlygomis, ketvirtadienio rytą Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui įteikė peticiją dėl teisingesnio Baltijos šalių ūkininkų traktavimo.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai, nepatenkinti Baltijos šalių žemės ūkio padėtimi ir nelygiomis ES valstybių žemdirbių konkurencijos sąlygomis, ketvirtadienio rytą Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui įteikė peticiją dėl teisingesnio Baltijos šalių ūkininkų traktavimo.
Dokumente Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba raginami išreikšti savo poziciją. Peticiją pasirašė tūkstančiai Baltijos šalių valstybių piliečių.
Peticiją EP vadovui įteikė Latvijos atstovė.
Ketvirtadienį, nuo 13 val. Briuselio laiku, Baltijos šalių ūkininkai rengia protesto akciją, kurioje bus reikalaujama teisingesnės ES Bendrosios žemės ūkio politikos.
Protesto akcija vyks netoli Šumano žiedo, vykstant Europos Vadovų Tarybos posėdžiui. Planuojama, kad proteste dalyvaus apie 40 ūkinininkų.
Baltijos šalių ūkininkai yra labai nusivylę dabartiniais Europos Komisijos pasiūlymais dėl BŽŪP ateities, kuriuose nenumatyti jokie žymesni dabartinės sistemos pokyčiai.
2009 metų duomenimis, 2013 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiesioginės išmokos Lietuvoje bus 144 eurai už ha, t.y. 54 proc. ES vidurkio, Latvijoje – 97 eurai/ha (36 proc.).
Tačiau pagal dabartinius pasiūlymus iki naujojo finansinio laikotarpio pabaigos 2020 m. tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams siektų vos 65 proc. ES vidurkio, Estijos – 58 proc., o Latvijos – 54 proc. Taigi tiesioginės išmokos Baltijos šalių ūkininkams ir naujojo finansinio laikotarpio pabaigoje liktų mažiausios visoje ES.
Tokios mažos tiesioginės išmokos ypač kliudo Baltijos šalių ūkininkams konkuruoti bendroje ES rinkoje – senųjų ES valstybių narių ūkininkai gauna daug didesnes tiesiogines išmokas. O gamybos kaštai labai panašūs visoje Europoje.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad ES veikia vieninga darbo rinka, kuri leidžia jauniems ir produktyviems žmonėms ieškoti darbo užsienyje. Taip darbo jėga pritraukiama ten, kur tiesioginės išmokos didesnės ir ūkininkai gali mokėti didesnius atlyginimus darbininkams, kai tuo tarpu Baltijos šalyse žemės ūkio gamyba mažėja.
Baltijos šalių ūkininkai prašo, kad tiesioginių išmokų finansinio voko suma Baltijos šalims būtų nustatoma taikant naują skaičiavimo metodiką, pagrįstą ES27 išmokų vidurkiu 2013 m.
Jų reikalavimu tiesioginės išmokos pagal šią naują metodiką turi būti mokamos nuo 2014 m., be jokio pereinamojo laikotarpio. Sąžiningos konkurencijos sąlygos visoms ES valstybėms narėms turi būti užtikrinamos nedelsiant.
