Lietuvos verslas masiškai nutraukia ryšius su Rusija – ne tik atsisako produkcijos, iš lentynų šalina prekes, nustoja teikti paslaugas, bet ir ieško, kaip atsisakyti Rusijos įmonių akcijų, galvoja, ką daryti su savomis investicijomis ten. Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos vadovo teigimu, Lietuvos įmonės nusiteikusios apsieiti be Rusijos rinkos, tik kai kurioms išeiti užtruks.
Krabų lazdelių fabriką Kaliningrado srityje valdo „Vičiūnų grupė“. Teigiama, kad šiuo metu tai yra didžiausia Lietuvos kapitalo investicija Rusijoje, dirba apie 2 tūkst. žmonių.
„Negalvokit, kad graudinuosi, kad ten kažko, daiktų gaila. Ne. Žmonių gaila, su kuriais dirbai, kūrei ir jie dabar su automatais. Jie, niekas nenori karo“, – tvirtina „Vičiūnų grupės“ akcininkas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Gamyklą ir Ukrainoje turinti „Vičiūnų grupė“ darbo Rusijoje kol kas nestabdo, bet Kauno meras sako, kad teks.
Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos vadovo teigimu, paprastai lengviausiai iš rinkos skubiai pasitraukti tiems, kas turi prekybinių ryšių, nėra gamybos, investicijų.
„Rusijoje, manau, kad visi lietuviški verslai užbaigs savo darbus. Tik pas vienus lentos, pas kitus durpės, pas kitus gal dar kažkas, o pas kitus gendantys maisto produktai. Tai kada sandėliai išsivalys, tada ir užbaigs darbus. Viskas“, – teigia V. Matijošaitis.
Kiek iš viso lietuviškų verslų Rusijoje, Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininkas sako, kad skaičiai skiriasi. Manoma, realiai veikiančių apie pustrečio šimto, kitų likę tik pavadinimai, neišregistruotos.
Lietuvių interesų Rusijoje sumažėjo po Krymo okupacijos 2014-aisiais, o dabar ir likę verslai nutraukia santykius.
„Yra įvairūs kontraktiniai įsipareigojimai, bet, nežiūrint į tai, dauguma lietuviškų kompanijų uždaro veiklą arba nevykdo veiklos, bet tas procesas tik prasidėjo“, – nurodo Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis.
A. Laurinaitis sako, jog šiuo metu pagrindinis importas iš Rusijos – mineraliniai produktai, mediena, energetiniai resursai, daugiausiai dujos. Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininkas sako, kad sunkiau be Rusijos rinkos bus Lietuvos transporto sektoriui.
„Iš tų kiekių, ten 3.5 mlrd. eksporto, Lietuva apie 75 proc. sudaro reeksportas. Įvykus eksporto mažėjimui, tai va transporto sektorius bus paliestas labiausiai. Nors ne visos arba nedaug transporto kompanijų turi Rusijoj savo kompanijas“, – aiškina A. Laurinaitis.
Rusija puolė stabdyti užsienio akcininkų pasitraukimą iš Rusijos įmonių, bet, verslo teigimu, šalyje galimi daugybė skubių sandorių, nes ne tik lietuviai, o daug kas nenori turėti reikalų su Vladimiro Putino režimu.
„Tie patys, sakykim, vokiečiai, kurie surinkinėja mašinas, priėmė aiškų sprendimą, kad jie iš Rusijos trauksis. Tiktai yra kitas klausimas, ar jie paliks viską. Greičiausiai ne. Matomai ieškos, kam parduoti – ar tai bus fondai, ar tai bus rusiškos kompanijos. Jeigu neras, tikriausiai uždarys ir paliks. Tai vėlgi, čia yra moralės klausimas“, – situaciją komentuoja Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininkas.
Rusiją visaip boikotuoja daugybė įmonių visame pasaulyje – iš prekybos išima rusiškas prekes, kaip, pavyzdžiui, degtinę, nutraukia Rusijai teiktas paslaugas, atsisako priimti naujus užsakymus. Taip pat stabdo savų prekių pardavimą Rusijoje, atšaukia planuotas investicijas.
Nenorinčių turėti nieko bendra su Rusija Lietuvos bendrovių sąraše – kelios dešimtys įmonių.
