Verslas

2022.02.21 05:30

Tyrimo rezultatai stulbina: dėl darbdavių elgesio po vaiko priežiūros atostogų daugiau kaip pusė tėvų nusprendžia į darbą nebegrįžti

70 proc. per pastaruosius metus iš vaiko priežiūros atostogų (VPA) grįžusių darbuotojų ir 53 proc. jose tebesančių darbuotojų į savo darbovietę grįžti neketina arba ten dirbti grįš tik tol, kol susiras kitą darbą. Tokius skaičius atskleidė nauja tyrėjų atlikta apklausa. Kaip nurodo viena iš tyrimo autorių Asta Mikalajūnienė, tokį apsisprendimą lemia būtent neigiama patirtis vaiko priežiūros atostogose.

Tyrimą atlikusios darbdavio įvaizdžio formavimo ekspertės A. Mikalajūnienė, Justina Darulytė ir Miglė Narbutaitė sutiko tyrimo rezultatais ir įžvalgomis pasidalyti su LRT.lt

Tyrėjos teigia, kad atlikti tyrimą paskatino pastebėjimas, kad viena darbuotojų grupė yra nepelnytai pamirštama, nors darbdaviai ir deda vis daugiau pastangų, kad išlaikytų ir pritrauktų tinkamų darbuotojų.

„Pastebime, kad nemažai darbuotojų apie tai kalba vis drąsiau, o iš įmonių yra tarsi toks prasilenkimas. Nemažai įmonių kalba apie įvairovę ir įtrauktį. Tai iš tiesų yra ant bangos, bet keista tai, kad ne visada į programas įtraukti vaiko priežiūros atostogose esantys darbuotojai. Žiūrėdamos į rinką pastebėjome, kad tarp darbuotojų lūkesčių ir įmonių taikomos praktikos yra praraja“, – sako viena iš tyrimo autorių A. Mikalajūnienė.

Šią prarają parodė ir tyrimas. Remiantis jo rezultatais, dauguma bendrovių neturi aiškių procesų, kaip darbuotojas yra išlydimas į vaiko priežiūros atostogas, kaip palaikomas ryšys su juo ir kaip darbuotojas pasitinkamas, kai jis grįžta.

Tyrime iš viso dalyvavo 800 respondentų, iš jų 555 tuo metu buvo išleisti vaiko priežiūros atostogų, o 245 iš šių atostogų grįžo per pastaruosius metus.

Didžioji dalis respondentų dirbo užsienio arba lietuviško kapitalo didelėje įmonėje arba lietuviško kapitalo mažoje įmonėje. Nedaug atsiliko viešojoje įstaigoje dirbančių respondentų skaičius.

Paklausta, kas nustebino pačias tyrėjas, A. Mikalajūnienė teigia, kad išskirtų tyrime akivaizdžiai išryškėjusią tendenciją – kuo geresnė darbuotojo patirtis išeinant vaiko priežiūros atostogų, jose esant ir iš jų grįžtant, tuo didesnė tikimybė, kad darbuotojas grįš ir pasiliks dirbti toje pačioje darbovietėje.

Kontaktą palieka tik kas penktas

Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, nemažos dalies respondentų patirtis nėra tokia teigiama.

Tyrimas atskleidė, kad išeidami vaiko priežiūros atostogų daugiausia darbuotojų susidūrė su tuo, kad aiškaus proceso nėra, iš jų buvo paimtos darbo priemonės. Tai patyrė daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų. Apie pusė – 48 proc. – apklaustųjų nurodė, kad jiems buvo apribota prieiga prie įmonės intraneto, elektroninio pašto, serverio ir pan. Taip pat iš nemažos dalies darbuotojų buvo paimta įėjimo kortelė, jiems apribota galimybė naudotis įmonės siūlomomis naudomis.

Tik apie penktadalis apklaustųjų teigė, kad jų buvo paprašyta nurodyti asmeninio elektroninio pašto adresą ar telefono numerį, ir tik dešimtadalio darbdavys paklausė, ar jie norės, kad įmonė palaikytų ryšį.

Tyrėjų pastebėjimu, besikartojantis scenarijus – darbdavys nesiėmė visiškai jokių priemonių darbuotojui išeinant vaiko priežiūros atostogų.

Apklaustieji dalijosi ir tokiomis patirtimis, kad sužinojęs apie nėštumą darbdavys pasiūlė iš darbo išeiti savo noru, nebesvarstė algos pakėlimo klausimo, nors tai buvo aptarta, ar netgi ignoravo ir neatsakinėjo į darbinius klausimus.

Kaip rodo tyrimas, išėję vaiko priežiūros atostogų, daugelis darbuotojų informaciją apie įmonę gauna palaikydami neformalius ryšius su kolegomis. Taip informaciją gaunantys ar gaudavę nurodė pusė apklaustųjų.

Kad informaciją suteikdavo tiesioginis vadovas, nurodė beveik perpus mažiau – 26 proc., o štai 44 proc. tvirtina, kad ryšys su jais per vaiko priežiūros atostogas nebuvo palaikomas.

A. Mikalajūnienė atkreipia dėmesį, kad tik vienu atveju iš šių trijų populiariausių atsakymų iniciatyvos imasi darbdavys.

„Klausimas, kiek įmonės kalba su tiesioginiais vadovais. Ar apmoko, ko klausti, ko neklausti? Iš kokybinių duomenų matome, kad nebūtinai patirtis su tiesioginiu vadovu yra labai gera. Kartais tiesioginis vadovas ignoruoja darbuotojus, neatsako į elektroninius laiškus, neduoda atsakymų ir tokiu būdu daro spaudimą. Arba, būna, visiškai nepalaiko su darbuotoju ryšio per jo atostogas ir darbuotojas viską sužino iš kolegų. Labai nustebino, kokia didelė yra neformalių ryšių reikšmė“, – komentuoja A. Mikalajūnienė.

Realybė ir lūkesčiai – prasilenkia

Vis dėlto šie skaičiai, anot tyrėjų, prasilenkia su realiais darbuotojų lūkesčiais. Du trečdaliai, arba 66 proc., darbuotojų norėtų, kad su jais būtų palaikomas reguliarus ryšys. Didesnė dalis apklaustųjų norėtų, kad tai būtų daroma kaip įmanoma dažniau.

Maždaug ketvirtadalis darbuotojų pasisako, kad informacija jiems būtų suteikiama kas ketvirtį. Tiek pat respondentų pasisakė už bendravimą prieš grįžimą į darbą. Tik apie 10 proc. apklaustųjų teigė per vaiko priežiūros atostogas nenorintys palaikyti jokio ryšio su darbdaviu.

„Yra dalis žmonių, kurie nenori, kad su jais palaikytų ryšį, bet tai mažoji dalis. Net 66 proc. norėtų reguliaraus ryšio. Bet ar darbdavys tai yra patikrinęs? (...) Manau, nėra pagrįstas tas požiūris, kad darbuotojas išeina vaiko priežiūros atostogų ir nenori gauti informacijos. Didelė dalis to nori, ypač kai praeina pirmieji keli mėnesiai ir susidėlioja rutina“, – sako A. Mikalajūnienė.

Realybė su darbuotojų lūkesčiais prasilenkia ir kitoje srityje – 24 proc. apklaustųjų teigė, kad jie buvo kviečiami į pramoginius įmonės renginius, bet tik 8 proc. pažymėjo, kad būdami vaiko priežiūros atostogose gavo kvietimus į edukacinius renginius, nors būtent kvalifikacijos tobulinimo seminarai, mokymai ir kursai, anot respondentų, jiems yra prioritetas.

„Dovanų turbūt visi nori ir buvo tokių komentarų, kad dovanėlės yra gerai, kad smagu gauti kvietimą į Kalėdų ar vasaros renginius, bet iš tiesų vaiko priežiūros atostogose esantys darbuotojai nori ir kvietimų į mokymus, edukacinių renginių, jie nori ateiti į kolektyvo darbinius susitikimus.

Nežinau, kiek įmonės galvoja, kad ne tik pramogos rūpi vaiko priežiūros atostogose esantiems darbuotojams. Labiausiai Lietuvoje paplitusi praktika – nusiųsti Kalėdų dovanėlę arba pakviesti į komandos stiprinimo renginį. Tuo viskas pasibaigia. Vis dėlto vaiko priežiūros atostogose esantys darbuotojai nori būti vertinami kaip profesionalai. Tai yra viena iš įžvalgų, kad prasilenkia tai, ką siūlo įmonės ir ko nori darbuotojai, nesumenkinant gaunamų dovanų“, – sako A. Mikalajūnienė.

Apie darbo keitimą galvoja 70 proc. darbuotojų

Analizuojant tai, su kokia patirtimi darbuotojai susiduria grįždami iš vaiko priežiūros atostogų, apklausa parodė, kad didelė dalis įmonių čia, kaip ir darbuotojui išeinant į šias atostogas, aiškios praktikos neturi.

Didelė dalis įmonių paskiria susitikimą iki grįžimo iš VPA. Apklausos duomenimis, tai daro kiek mažiau nei pusė – 44 proc. – darbdavių. Tyrėjų pastebėjimu, labai menkai išnaudojamos tokios efektyvios priemonės, kaip mentoriaus, bičiulio skyrimas ar įtraukimas į adaptacijos renginius. Su tokia patirtimi susidūrę nurodė atitinkamai 4 ir 8 proc.

Dar dalis apklaustųjų nurodė ir visai kitokią patirtį – jie į tą pačią darbovietę negrįžo, darbdavys pasiūlė išeiti iš darbo arba atleido. Kiti apklaustieji teigė, kad jokios priemonės išvis nebuvo taikytos arba susitikimą turėjo inicijuoti pats darbuotojas.

Ne mažiau stebina ir apklausos apie tai, kiek darbuotojų planuoja nebetęsti karjeros savo darbovietėje, duomenys. Net 70 proc. darbuotojų, kurie per paskutinius metus buvo vaiko priežiūros atostogose, keitė arba planuoja keisti darbą.

Nebegrįžti arba grįžti tik tol, kol pavyks susirasti kitą darbą, planuoja ir daugiau kaip pusė – 53 proc. – apklausos metu vaiko priežiūros atostogose buvusių apklaustųjų.

Siūlo grįžti į žemesnes pareigas

Be jau minėtų priežasčių, apklaustieji įvardija ir tai, kad susiduriama su darbo užmokesčio iššūkiu – esant vaiko priežiūros atostogose jis neperžiūrimas ir nekeliamas, todėl grįžus iš šių atostogų darbo užmokestis neatitinka rinkos.

Be to, respondentų istorijos liudija, kad vaiko priežiūros atostogose esantys darbuotojai dažnai nesijaučia esą įmonės dalimi. Pasitaiko, kad darbdavys neišlaiko darbo vietos, siūlomos žemesnės pareigos.

Todėl darbdaviams reikėtų galvoti apie tai, kaip pagerinti darbuotojų patirtį, išlaikyti ryšį ir priklausymo jausmą, sako tyrėjos. Savo išvadose jos rekomenduoja inicijuoti susitikimą su VPA išleistu darbuotoju dar iki grįžimo, aptarti darbuotojo lūkesčius, sugrįžimo planą, suteikti papildomos informacijos.

Taip pat rekomenduojama palaikyti darbuotoją, kol vaikas adaptuojasi prie naujos aplinkos, suteikti lanksčias sąlygas dirbti ir sukurti aiškų veiklos planą, kaip darbuotojai bus reintegruojami po vaiko priežiūros atostogų, paskirti asmenį, atsakingą už šį procesą.

Būtent tą laikotarpį, kai žmogus yra vaiko priežiūros atostogose, A. Mikalajūnienė išskiria kaip svarbiausią ir tokį, kai, išsprendus tuo metu kylančias problemas, visa patirtis darbuotojui pagerėtų.

„Tas laikotarpis yra gana ilgas, matome, kad, negaudami informacijos, neturėdami ryšio, kai kurie darbuotojai nusprendžia – „negrįšiu“. To trečiojo etapo tada nė nebūna. Mes siūlome fokusuotis į pagrindinį etapą ir pergalvoti procesus ir priemones, kaip dažnai bus palaikomas ryšys, galbūt tai centralizuoti, nepalikti visko tiesioginiam vadovui, pažiūrėti, ką įmonė gali padaryti.

Kai kurios priemonės net nereikalauja didelių kaštų. Pavyzdžiui, pasidalijimas svarbiausiais pokyčiais ar laimėjimais, naujienlaiškio siuntimas žmonėms, esantiems vaiko priežiūros atostogose. Turi būti labai sąmoningos pastangos iš įmonės palaikyti ryšį“, – tvirtina A. Mikalajūnienė.

Ji pabrėžia – ne visos patirtys, kuriomis pasidalijo respondentai, yra vien neigiamos. Atsakymuose pasitaikė ir pozityvių istorijų, kurios, anot tyrėjos, įrodo, kokios naudos gali turėti atviras bendravimas. Taip pat tyrimas parodė, kad kai kurios bendrovės yra nusistačiusios ir labai aiškius procesus, kaip darbuotojas yra išlydimas į vaiko priežiūros atostogas, kaip su juo palaikomas ryšys ir koks procesas pritaikomas, kai darbuotojas grįžta.

„Tokį akcentą dėčiau, kad nėra 100 proc. neigiama ta patirtis, bet norėtųsi, kad būtų daugiau darbuotojų, kurie neturėtų nuoskaudų. Skaitant kai kuriuos atsakymus net pertraukas reikėjo daryti, nes iš tikrųjų nuoskaudų nemažai yra ir net pasidalijama konkrečių įmonių pavadinimais“, – sako A. Mikalajūnienė.

Darbo aplinkoje reikia pokyčių

LRT.lt kalbintos tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovės teigė, kad anksčiau matyti panašių tyrimų neteko.

Darbdavių asociacijos valdybos narė Aurelija Maldutytė įsitikinusi, kad šie duomenys itin naudingi ir rodo, jog darbo aplinkoje reikalingi pokyčiai.

„Labai įdomios jūsų minimos įžvalgos. Pastebėti svarbūs niuansai, į juos reikalinga atkreipti dėmesį. Ką galėčiau pasakyti dėl ryšių su darbuotoju, esančiu vaiko priežiūros atostogose? Matyt, tai, kas yra dabar, yra susiklostę įpročiai, kultūra, kuri tęsėsi ilgą laikotarpį, kai darbuotojų rinkoje buvo pakankamai, darbdavys galėjo rinktis. Keisti tuos įpročius ir pamatyti tuos skaudulius, kur galėtum dar geriau padaryti, nėra taip paprasta“, – sako A. Maldutytė.

Ji pabrėžė, kad ryšio su vaiko priežiūros atostogų išleistu darbuotoju palaikymas yra labai svarbus, ir teigė pastebinti, kad jau yra įmonių, kurios stengiasi šiuos darbuotojus ne tik pakviesti į įmonės šventes, bet ir į mokymus ar pasiūlyti anksčiau grįžti į darbą, jeigu, pavyzdžiui, atsilaisvina jiems tinkama pozicija.

„Manau, šie pastebėjimai labai geri ir darbdaviams yra apie ką pagalvoti ir kur stengtis. Tokios įžvalgos padės gerinti darbuotojų ir darbdavių santykius. Neišsakyti žmonių, kurie yra išleisti vaiko priežiūros atostogų, lūkesčiai rodo, kad galbūt nusistovėjusi tvarka, kai darbdavys galvojo, kad darbuotojas tiesiog grįš ir viskas bus gerai, yra pasikeitusi“, – tvirtina A. Maldutytė.

Ji pripažino, kad dalis darbuotojų, pasisakiusiųjų, kad grįžti į tą pačią darbovietę neketina arba greitu metu žada ją palikti, neramina.

„Manau, kad darbo turime įdėti abi pusės. Tik, žinoma, darbdavys turėtų žengti pirmą žingsnį ir pakviesti dabar vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus, kad jie dalyvautų įmonės renginiuose ar kitur“, – teigia A. Maldutytė.

Ji vis dėlto priduria mananti, kad darbo priemonių paėmimas yra teisingas žingsnis iš darbdavio pusės, nes tai ne tik padeda darbuotojui iš tiesų atsitraukti nuo darbo, bet ir apriboja kitus kolegas nuo to, kad su darbuotoju būtų nuolat kontaktuojama, kai tai galbūt nėra būtina.

„Visada norime, kad būsimos mamytės būtų maksimaliai netrukdomos, kad jos galėtų ramiai pasiruošti svarbiausiems gyvenimo įvykiams, kad tikrai nebūtų pašalinių trikdžių, kad kolega, kuris perėmė darbą, kelis mėnesius neskambinėtų ir neklausinėtų, ką ji darė“, – juokiasi A. Maldutytė.

Jos pastebėjimu, paprastai darbuotojai informacija dalijasi noriai ir šį ryšį užtikrinti pavyksta kitomis priemonėmis.

Prisiminė realias istorijas

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, išgirdusi tyrėjų įžvalgas ir tyrimo rezultatus, teigia iškart prisimenanti konkrečių istorijų, kurios šiuos duomenis iliustruotų. Viena iš jų – kai į darbą po vaiko priežiūros atostogų grįžusi moteris sužinojo apie įvykdytą reorganizaciją. Tuomet keliant klausimą, kodėl ji apie tai nebuvusi informuota, darbdavys, anot I. Ruginienės, nurodė, kad pati darbuotoja privalėjo tuo pasidomėti.

„Vis dėlto tokie struktūriniai pertvarkymai neįvykdomi per vieną dieną, todėl pagrindinis priekaištas darbdaviui ir buvo – kodėl jis nesusisiekė, nieko nesuderino ir nepakalbėjo apie tai, kad vyksta pokyčiai darbovietėje. Kai ji grįžo, darbdavys pasakė „tai tavo problema, kad tu pati nesidomėjai“. Tas požiūris mane ypač nustebino“, – neslepia I. Ruginienė.

Jos vertinimu, galiausiai patirtį, susijusią su vaiko priežiūros atostogomis, lemia ryšys, kurį sukuria darbdavys su darbuotoju.

„Jeigu tu turi bendruomeniškumą, glaudų ryšį, tu niekada nepamirši to žmogaus. Bet jeigu į žmogų žiūri tik kaip į tokį, kuris tau atneša naudos, kaip koks kompiuteriukas, kuris dirba, dirba, neša tau pinigus, todėl tu rūpiniesi, kad jam visą laiką būtų prijungta elektra. Staiga, jeigu jis tau neteikia naudos, tu jį nustumi į šoną“, – sako I. Ruginienė.

Ji pabrėžia – kad darbuotojas jaustųsi saugiai, su juo ryšį reikėtų palaikyti visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Taip pat papildomų pastangų reikėtų dėti ir tam, kad darbuotojas neprarastų įgūdžių. Kaip teigia I. Ruginienė, nors dirbti visą darbo dieną vaiko priežiūros atostogose esantys darbuotojai ir neturi galimybių, skirti laiko mokymams bent dalis darbuotojų sutiktų.

„To pas mus Lietuvoje, deja, dar nėra, nors gerųjų pavyzdžių yra“, – sako I. Ruginienė.