Verslas

2022.01.15 14:38

Iš miesto – į molinį namą kaime: šeima įsuko ir tvarų verslą

Rūta Katkevičienė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2022.01.15 14:38

Persikelti iš Vilniaus į Širvintų rajone esantį Krunų kaimą Daryos ir Konstantino Aleksandrovičių šeimą paskatino noras auginti vaikus kitaip, gamtos apsuptyje. Šeima įsikūrė Krunų ekobendruomenėje.

„Supratome, kad vaikai, kokioje aplinkoje jie užauga, tokie ir susikurs. Tada mes pradėjome galvoti apie tokią žemę, kur jie galėtų laisvai bėgioti, bendrauti su kaimynais, kur žmonės nerūko, negeria, kur būtų tinkamesnė aplinka. Tada suradome šitą vieno hektaro sklypą, iš karto sodinome daug medžių – virš šimto vaismedžių pasodinome, nes norėjome, kad būtų švarus maistas, arčiau namų, kad nereikėtų niekur važinėti. Taip mes ir įsikūrėme“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ pasakojo Konstantinas.

Sprendimas keisti gyvenimo būdą nebuvo lengvas

Iš Baltarusijos prieš 12 metų atvykusi Darya tikina, kad sprendimas iš miesto persikelti į kaimą buvo vienas sudėtingiausių jos gyvenime.

„Jeigu atvirai, pagrindinis motyvas, kodėl mes čia atsiradome, buvo vaikai, nes mums buvo labai svarbu, kad jie augtų draugiškoje aplinkoje. Be to, mes tapome vegetarais ir jausdavome labai didelį giminaičių, aplinkinių spaudimą. O čia, ekobendruomenėje, yra daug žmonių vegetarų, kurie negeria, nerūko. Mes čia jautėme palaikymą“, – apie pokyčius gyvenime kalbėjo Darya.

Konstantinas įsitikinęs, kad norint gyvenime atrasti naują patirtį ir galimybių neužtenka tik norėti, svajoti, reikia imtis veiksmų.

„Jeigu nori pokyčių, geriau būti kitoje aplinkoje. Tada tave pradeda supti atitinkami žmonės, ateina reikalinga informacija. Prieš įsigydami sklypą susipažinome su visais kaimynais. Pirmiausia norėjome sužinoti, kokioje terpėje atsidursime. O dabar mus labiausiai vienija požiūris į gamtą ir infrastruktūriniai aplinkos darbai“, – sakė Konstantinas.

Gyvenimas moliniame name – tvarus sprendimas

Aleksandrovičių šeima gyvena moliniame name, kurį patys ir statė. Anot Konstantino, pasirinkimas turi savo pliusų ir minusų.

„Labai norėjau pats statyti, todėl suradau žmogų, kuris stato tokius namus, ir mes su juo dviese dirbome. Norėjome greitai įsikurti naujame sklype, pagyventi metus ir pasižiūrėti, ar mums tai tinka, ir tik tada statyti didesnį namą. Mes taip ir padarėme, dabar šalia statome didesnį stiklinį, mūrinį ir jau tokį modernesnį, šviesesnį. Kai saulėta diena, namas atrodo jaukiai, tačiau kai apniukę, namas toks rudas, sienos nedažytos. Vaikams tai labai vertinga patirtis, kad būna ir kitokių namų. Ateityje, kai persikraustysime į naujus namus, jis gal taps svečių nameliu.“

Šeima pripažįsta, kad gyvenant moliniame name nuolatos reikia juo rūpintis. Būna, kad trūkinėja sienos. Nepaisant keleto trūkumų, tai tvarus, gamtai draugiškas sprendimas.

„Jeigu po penkiasdešimties metų reikės jį nugriauti, molį vėl bus galima sudrėkinti ir naudoti, rąstuose galės įsikurti įvairūs vabalai. Tai natūralus namas, prireikus jį vėl galima sulieti su gamta“, – apie tvarius pasirinkimus kalbėjo vyras.

Šeimos verslo idėja kilo bekeliaujant po pasaulį

Verslininkas Konstantinas pripažįsta, kad per laiką pavyko susikurti tokią gerovę, kad sau ir šeimai dabar gali leisti daugiau. Žiemą Aleksandrovičiai su atžalomis keliauja į šiltuosius kraštus ir tai yra nepamirštama patirtis.

„Praeitą žiemą buvome Kosta Rikoje, du mėnesius ten gyvenome. Mes taip nusprendėme, kad žiemą keliausime ten, kur šilta, kur šviežias maistas. Tai ir dėl vaikų, kad daugiau pamatytų. Jie jau dabar kalba, kur važiuosime, ką pamatysime, nes ten labai įspūdinga gamta, gyvūnai, vandenynai, kalnai“, – apie kelionių reikšmę šeimos gyvenime pasakojo Konstantinas.

Prieš įsikurdami kaime, Darya ir Konstantinas šeimos laimę mėgino kurti ir užsienyje, tačiau suprato, kad tai, ko ieško, yra Lietuvoje.

„Prieš įsikurdami čia, galvojome, kur gyventi, nes šiaip galima gyventi bet kur. Viskas priklauso nuo įsitikinimų, noro, įpročių. Mes mėnesį gyvenome Maltoje, paskui porą mėnesių Prancūzijoje. Gyvendami ten supratome, kad norime grįžti į Lietuvą, nes užsienio šalyse neradome tokios bendruomenės. Dar mums svarbi kalba, nes kalbame lietuvių, rusų kalbomis“, – sakė vyras.

Besilankydami Kosta Rikoje, Aleksandrovičiai nusprendė kurti verslą ir šiandien juos galima vadinti dar ir pirmosios ekologiškos kavinės Lietuvoje šeimininkais.

„Užėjome Kosta Rikoje į tokią parduotuvę-kavinę, ten buvo parašyta „organic“, ir supratome, kad ką nors panašaus galime padaryti ir Lietuvoje. Idėja buvo sukurti tvarų verslą ir dalytis pinigais. Tas verslas „Žaliuomenė“ – tai ekologiški, tvarūs produktai ir pagrindas be pakuotės. Perkame maišais, dėžėmis, kuo didesnėmis pakuotėmis, kad būtų mažiau atliekų“, – verslo sprendimais dalijosi vyras.

Šiuo metu didžioji dalis produkcijos atkeliauja iš užsienio, tačiau verslininkai svajoja, kad ateityje galės įsigyti daugiau lietuviškos ekologiškos ūkininkų produkcijos.

„Apie dešimt procentų asortimento yra iš Lietuvos ir norisi, kad jo būtų daugiau, tačiau tai nėra lengva. Pavyzdžiui, ieškojome lino, bet ūkininkams paprasčiau išvežti į užsienį didesnį kiekį negu palikti čia, Lietuvoje. Arba Lietuvoje dar nėra tokio perdirbėjo, kuris galėtų supirkti ir palikti šioje rinkoje. Šio verslo esmė ir ta, kad daugiau pinigų palikti čia, Lietuvoje. Kuo daugiau produkcijos čia nupirksime, tuo daugiau pinigų gaus šalies augintojai“, – pasakojo verslininkas.

Tėvystė – pareiga, kurios reikia mokytis

Vaikų auginimui šeima skiria išskirtinį dėmesį ir tikina, kad tai nėra paprasta.

„Kai kas nors nuolat prižiūri vaikus ir sako, tu čia neik, nedaryk, tai vaikas tiesiog nusiima atsakomybę ir nebejaučia, kad pats yra atsakingas už savo veiksmus, o tuomet gali nutikti bėda, nes jis gali kur nors eiti negalvodamas“, – apie vaikų auklėjimą pasakojo Darya.

Kaip sako Konstantinas, gamta ir vaikai yra geriausi gyvenimo mokytojai. Iš dukrų jis mokosi ir mitybos principų.


„Dėl maisto irgi pamatėme, kad vaikai turi vidines ribas. Pavyzdžiui, paima kokį saldumyną, porą kąsnių suvalgo ir palieka, ir aš suprantu, kad turiu išmokti taip pat valgyti, nes kažkuriuo momentu išmokau valgyti taip, kad lėkštė liktų tuščia. Jeigu mes persivalgome, atsiranda sveikatos sutrikimų. Tad vaikai yra geriausi mūsų mokytojai“, – apie valgymo įpročius šeimoje pasakojo vyras.

Tvarumo ir sveiko gyvenimo principus akcentuojanti šeima nesureikšmina dovanų kultūros.

„Per gimtadienius mes vaikams nedovanojame dovanų. Mes arba veikiame ką nors kartu, arba darome didelę šventę. Ir svečių dažniausiai prašome nedovanoti daiktų, nes labai daug jų prisikaupia. Mes prašome tokių dovanų, kurias tikrai panaudosime, tai arba maistas, arba knygutės. Manau, dovanos reikalingos, kai yra trūkumas. Mūsų vaikai turi viską, ko jiems reikia“, – sakė moteris.

Krunų kaime gyvenanti šeima prie lietuviškų papročių dar pratinasi ir tikina, kad svarbu vaikams pasakoti apie tradicijas tos šalies, kurioje gyveni.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt