Verslas

2022.01.14 15:15

Kai kiekvienas darbuotojas – aukso vertės: verslas palaiko izoliacijos trumpinimą, profesinės sąjungos pasigenda aiškumo

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2022.01.14 15:15

Nors verslo atstovai sveikina valdžios sprendimą trumpinti darbuotojų izoliaciją, darbo jėgos trūkumo problema, anot jų, ir toliau išlieka. Savo ruožtu profesinės sąjungos tvirtina, jog patys darbdaviai siekia pigios darbo jėgos. Darbuotojų atstovė taip pat kelia klausimą, ar dėl trumpesnės izoliacijos nebūtų rizikuojama darbuotojų sveikata.

Siūlo trumpinti izoliacijos laiką

Praėjusią savaitę „Vilniaus viešasis transportas“ paskelbė, kad dešimtadalis sostinės viešojo transporto vairuotojų susirgo peršalimo ir kitomis ligomis, todėl atkrito nemažai darbuotojų.

„Epideminei situacijai prastėjat, įmonė ruošiasi įvairiems scenarijams ir ieško darbuotojų pamainumo būdų, kaip užtikrinti kokybišką keleivių vežimo paslaugą“, – teigiama įmonės komentare.

O štai Vyriausybė pranešė, kad darbuotojų tam tikrose srityse trūksta ne tik dėl peršalimo ligų, bet ir dėl izoliacijos.

Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo pirmadienio, sausio 17 d., žmonės, kuriems bus nustatyta besimptomė COVID-19 liga, galės izoliuotis trumpiau – nebe 10 dienų, o 7 dienas.

Pacientams, sirgusiems besimptomės formos COVID-19 liga, izoliacija galės būti nutraukiama po 7 dienų nuo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio, kurį ištyrus PGR metodu ar atlikus antigeno testą buvo aptiktas koronavirusas, paėmimo dienos.

„Šiandien turime 10 dienų, bet galėtume pagalvoti apie trumpesnį laikotarpį, nes esame tame etape, kada turime rūpintis ne tik sveikatos apsaugos sistemos specialistais, bet ir tais, kurie atlieka kitas valstybei svarbias kritines funkcijas“, – žurnalistams dar pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antrino, kad kai kuriose šalyse izoliacijos laikas yra sutrumpintas iki 5 dienų, o mūsų Vyriausybė, anot jos, kol kas jį trumpintų iki 7 dienų.

Apie 300 lietuvių izoliuojasi

Tam tikroms gyventojų grupėms netaikyti karantino po kontakto su užsikrėtusiu asmeniu jau anksčiau nusprendė Vokietija. Išimtis galios neseniai antrąja ar trečiąja vakcinos doze pasiskiepijusiems arba neseniai persirgusiems žmonėms. Karantino trukmė bus sutrumpinta iki 10 dienų su galimybe nutraukti izoliaciją nuo 7 dienos, jei asmuo pateiks neigiamą koronaviruso testą.

Pirmoji Europoje patyrusi itin skaudų pandemijos smūgį Italija neskuba trumpinti karantino paskiepytiems asmenims, bet atsisakė izoliavimo turėjusiems artimą kontaktą su užsikrėtusiaisiais.

Trumpiau, 7, o ne 10 dienų, turi izoliuotis ir paskiepyti Jungtinės Karalystės, Airijos, Ispanijos gyventojai, tačiau toliausiai pažengė Graikija, paskelbusi 5 plius 5 principą – 5 karantino dienos ir 5 dienos su kauke.

Pabrėžia problemos aktualumą

„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič LRT.lt teigė, kad šiuo metu Lietuvoje apie 300 žmonių turi nedarbingumo pažymėjimus dėl izoliacijos.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad izoliacijoje esančių darbuotojų problema išties aktuali.

„Yra sektorių, kur sunkiau pakeisti žmogų, pavyzdžiui, gamyba, transportas, aptarnavimo sektorius ir pan. Ten, kur žmogus gali dirbti nuotoliniu būdu, mažiausia problema“, – LRT.lt teigia jis.

Anot Verslo konfederacijos prezidento, sumažinus izoliacijos laiką nuo 10 iki 7 dienų, našta verslui būtų kur kas mažesnė.

„Aišku, mes norėjome, kad tai būtų daroma anksčiau“, – priduria jis.

Vertindamas darbuotojų trūkumo problemą apskritai, A. Romanovskis sako, kad ji yra konceptuali.

„Jei tau trūksta darbuotojų ir dalis jų dar izoliuojasi, tu neturi kuo jų pakeisti, tau stoja kai kurie procesai, funkcijos, kitiems darbuotojams padidėja krūvis, kyla įtampa“, – akcentuoja jis ir priduria, kad griežtų izoliacijos taisyklių kai kurie galimai jau ir nepaiso.

Situacija dėl darbuotojų trūkumo, A. Romanovskio teigimu, vis dar išlieka įtempta. „Gal buvo pasitaisę, kai dalis žmonių grįžo rudenį, bet esminis lūžis neįvyko – žmonių paprasčiausiai nėra fiziškai“, – tvirtina jis.

Pasigenda aiškumo

O štai Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, jog aiškumo, kokiu pagrindu yra tokie pakeitimai, trūksta.

„Visų pirma, norėčiau iš sveikatos apsaugos ministro išgirsti skaičius ir matyti tą pačią argumentaciją, dėl ko buvo padaryta 10 dienų [izoliacija]. Ar dėl to, kad nauja atmaina nėra tokia pavojinga? [...] Jeigu lygiai tas pats pavojus išlieka, ar vien dėl darbuotojų trūkumo galime rizikuoti kitų sveikata ir trumpinti izoliaciją? Čia daug neatsakytų klausimų“, – tvirtina darbuotojų atstovė.

I. Ruginienė sako, jog dideli protrūkiai darbovietėse jau yra retenybė, tačiau sutinka, kad kiekvienas darbuotojas yra aukso vertės.

„Tokių protrūkių tarp darbuotojų, kokie buvo prieš dvejus metus, kai pandemija tik atėjo į Lietuvą, nėra. Darbuotojai aktyviai skiepijasi, kas nesiskiepija – aktyviai testuojasi. Kad matytume, kad visą gamybos liniją reikia stabdyti, nes visi darbuotojai susirgo arba reikia izoliuotis, tokių katastrofinių momentų nėra. Bet kai kiekvienas iš darbuotojų dabar yra aukso vertės, net vieno darbuotojo netekimas iš tikrųjų daro reikšmingą įtaką darbui“, – komentuoja I. Ruginienė.

Dėl šios priežasties, jos manymu, reikėtų turėti ilgalaikę strategiją, kaip pandemijos akivaizdoje elgtis darbuotojams ir verslui.

„Kai taisyklės kasdien keičiasi, niekas negali fiziškai suspėti persiorientuoti, niekaip neįmanoma, tada mes gyvename gaisrų gesinimo kontekste“, – pažymi I. Ruginienė.

Reaguodama į teiginius, kad darbuotojai nenori dirbti, I. Ruginienė tą kategoriškai neigia. „Čia yra visiškas mitas ir nesąmonė“, – sako ji ir priduria, jog žmonėms vis dar sunku susirasti darbą dėl to, kad kai kurie darbdaviai ieško pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Neranda darbuotojų

Darbuotojų trūkumo problemą akcentuoja ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas.

„Jungtinėse Valstijose ištisuose verslo sektoriuose po karantino žmonės tiesiog neateina į darbo vietas, ypač paslaugų sektoriuje. Lietuvoje analogiška situacija. Galbūt po karantino žmonės įprato nedirbti, sumažino išlaidas. [...] Mes tai siejame su tam tikrais kultūriniais žmogaus elgsenos pakitimais. Matyt, žmonės daugiau pabuvo namuose, su šeima, turėjo daugiau laisvo laiko. Gyvenimo įprasminimas pasikeitė ir tai yra didelis iššūkis darbo rinkai“, – sako D. Arlauskas.

Paklaustas, ar nemano, kad pakėlus atlyginimus problema išsispręstų, D. Arlauskas su tuo nesutinka.

„Darbuotojai žiūri ne tik į atlyginimą, bet ir į organizacijos kultūrą, koks konkrečiose įmonėse yra požiūris į darbuotoją, ar įmonės vertina darbuotojus, ar mato su jais ateitį. Vaizdžiai tariant, kas yra darbuotojas, ar partneris, ar plaktukas, pjūklas, su kuriuo dirbtų. Akivaizdu, kad pas mus dar labai daug verslų, kurie nesupranta, kas yra socialinė atsakomybė“, – neslepia darbdavių atstovas.

„JAV atlyginimai dideli, bet jie turi tas pačias problemas“, – priduria jis.

D. Arlauskas sveikina siūlymą trumpinti darbuotojų izoliaciją, tačiau, pasak jo, esminės problemos tai nesprendžia.

„Dabar į izoliaciją žvelgiama kaip į esamų darbuotojų problemą, bet gerokai didesnė problema ne dėl izoliacijos, o kaip spręsti žmogiškųjų resursų klausimą“, – atkreipia dėmesį Darbdavių konfederacijos vadovas.

Paklaustas, kaip pats spręstų šią problemą, D. Arlauskas akcentuoja mažesnius darbo kaštus ir produktyvumo didinimą, pritraukiant užsienio investuotojų.

Trūksta IT, inžinerijos specialistų

Anot Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, darbo rinkos apžvalgos rodo, kad daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikia IT sektoriui, inžinerinei pramonei.

„Dėl šių sektorių plėtros Lietuvoje darbo jėgos paklausa didelė. Taip pat ir šių sektorių kuriami produktai yra didelės paklausos, tarkim, IT sektoriaus kuriamais produktais naudojasi kiti (automatizacija, robotizacija, valdoma IT kuriamais produktais). Naujai statomos inžinerinės pramonės įmonės, kuriamos laisvosios ekonominės zonos, pavyzdžiui, atsidaro baldų sektoriaus gamyklos, joms reikia inžinierių“, – komentuoja M. Jankauskienė.

Dideles įsidarbinimo galimybes, Užimtumo tarnybos atstovės teigimu, turi ir slaugos specialistai, gydytojai, elektros ir mechanikos inžinieriai, sunkiasvorių sunkvežimių ir kvalifikuoti krovininių transporto priemonių vairuotojai, kvalifikuoti statybų darbininkai – betonuotojai, vandentiekininkai, mūrininkai, įvairūs suvirintojai, elektrikai, montuotojai, šaltkalviai ir kt.

„Visuose šalies sektoriuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų“, – tvirtina M. Jankauskienė.

Praėjusiais metais daugiausia laisvų darbo vietų registruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės. Vilniaus apskrityje registruotos laisvos darbo vietos sudarė kiek daugiau nei trečdalį (36,9 proc.) visų šalyje registruotų laisvų darbo vietų. Vilniaus ir Kauno apskrityje registruotos laisvos darbo vietos sudarė daugiau nei pusę (56,2 proc.) registruotų laisvų darbo vietų.

„2021 metų pradžioje registruota 277 tūkst. darbo ieškančių asmenų, metų pabaigoje šis skaičius sumažėjo iki 176,1 tūkst. Šių metų sausio 1 d. šalyje darbo ieškojo 36,5 proc. (101 tūkst.) mažiau nei 2021 m. sausio 1 d., o palyginti su praėjusių metų gruodžio 1 d., registruotų asmenų skaičius kito nežymiai (+0,1 proc.)“, – teigia M. Jankauskienė.

Vis dėlto, anot jos, registruotas nedarbas nuo 16,1 proc. 2021-ųjų metų pradžioje sparčiai mažėjo ir šių metų sausio 1 d. siekė 10,2 proc.

„Tam įtakos turėjo ne tik po karantino atsivėrę verslai, ekonomikos augimas, bet ir pasikeitusi darbo paieškos išmokų mokėjimo tvarka“, – pastebi Užimtumo tarnybos atstovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt