Kovoje su kai kuriais vabzdžiais, sunaikinančiais iki 30 proc. derliaus, žemdirbiams nepadeda net brangiausi pesticidai.
Kovoje su kai kuriais vabzdžiais, sunaikinančiais iki 30 proc. derliaus, žemdirbiams nepadeda net brangiausi pesticidai.
Ūkininkai teigia, kad pasėlių kenkėjai mutuoja, o jų išnaikinti nepavyksta net naudojant augalų apsaugos priemones. Pesticidais prekiaujančios įmonės patvirtina, kad kovojant su rapsinių žiedinukų populiacijomis Lietuvai jau reikia pasitelkti kitokių, kol kas neregistruotų pesticidų. Tačiau būsimos pergalės kaina – labiau užteršta aplinka.
Piktžolės, kenkėjai ir ligos tapo atsparesni
Per pastaruosius du mėnesius „Valstiečių laikraštį“ pasiekė kelių ūkininkų skundai. Susirūpinimą jiems kelia pasėlių kenkėjai, kurių organizmas tapo atsparus bet kokiems pesticidams.
„Tai didelė problema, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. – Ypač šiemet insekticidai (pesticidams priskiriami chemikalai kenkėjams naikinti), registruoti Lietuvoje, visiškai neveikia. Purškiame 3–4 kartus, bet negalime išnaikinti rapsinių žiedinukų. Valstybė galėtų leisti ūkininkams naudoti veiksmingesnius, nors ir neregistruotus pesticidus, bet neleidžia.“
Pasak LŪS vadovo, rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus) gali sunaikinti 5–30 proc. derliaus. Viename kvadratiniame metre esą gali būti iki 600 šių vabalų, o aštuoni šios populiacijos atstovai gali sunaikinti iki 3 proc. derliaus. „Jei iš hektaro tikiesi prikulti 3–4 tonas rapsų ir jei tona kainuoja 1 600 Lt, gali prarasti visą pelną“, – akcentavo J. Talmantas. Ūkininkų lyderis paskaičiavo, kad vieno hektaro nupurškimas insekticidais kainuoja 60–100 Lt, trys purškimai – jau 300 Lt.
Nuo rapsinių žiedinukų žemdirbiai ginasi purkšdami laukus piretroidų klasės insekticidais. Kenkėjo atsparumas piretroidams buvo nustatytas 1999 m. Prancūzijoje. Lietuvoje pirmosios atsparios populiacijos rastos prieš 4 metus. Tačiau, be vabzdžių, jau aptinkama ir piktžolių, atsparių herbicidams.
„Ypač daug rūpesčių kelia smilguolė ir tuščioji aviža, – sakė J. Talmantas. – Tai agresyvios piktžolės, dėl kurių gali negauti iki 50 proc. derliaus.“
Atsparumą fungicidams (tai pesticidai augalams apsaugoti nuo ligų) jau įgijo ir septoriozė bei kviečių dryžligė. Šias ligas sukelia patogeniniai grybai Septoria tritici ir Pyrenophora tritici repentis. Pastebima ir pirmų atsparumo triazolams požymių.
Ragina taikyti išimtis
Bendrovės „Kustodija“ atstovas Remigijus Peleckis teigė, kad didžiausią vizualinę žalą šalies pasėliams daro būtent rapsinių žiedinukų populiacijos.
„Rapsai šalyje plačiau pradėti auginti apie 1992–1993 m. ir jau dabar daugelis rapsinių žiedinukų individų tapo atsparūs piretroidams“, – sakė R. Peleckis.
Pašnekovas tikino, kad išimtiniais atvejais kitų valstybių tarnybos savo žemdirbiams suteikia galimybę naudoti „ne visai švarius“ pesticidus.
„Fosforo organiniai insekticidai išnaikintų rapsinius žiedinukus. Šie insekticidai labai kenksmingi aplinkai, bet per porą metų kenkėjus išnaikintume, – sakė R. Peleckis. – Keista, kad Latvijoje leidžiama naudoti pesticidą „Danadim“, o Lietuvoje Valstybinėje augalininkystės tarnyboje jis neregistruotas.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė pabrėžė ir kitą priežastį, dėl kurios kenkėjai įgijo atsparumą.
„Kaip ir žmogaus organizmas, vabzdžiai bei piktžolės ilgainiui įgyja imunitetą tiems patiems pesticidams. Jei kovai su liga žmogui gydytojas visada paskirs tą patį antibiotiką, ilgainiui jo poveikis susilpnės. Atsiranda rezistencija, pasipriešinimas antibiotikams“, – aiškino ji.
Kaip antrą priežastį A. Beniulienė įvardijo nelegalių augalų apsaugos priemonių naudojimą. „Naudojamos neoriginalios, neregistruotos augalų apsaugos priemonės, todėl natūralu, kad neverta tikėtis ir veiksmingumo“, – aiškino ji.
Įregistruota apie 280 produktų
Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) kritikuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos ir „Kustodijos“ siūlymus leisti šalyje laikinai naudoti šiuo metu neregistruotus produktus rapsiniams žiedinukams naikinti.
„Neturiu net ką atsakyti į J.Talmanto žodžius. Jis jau daug metų kartoja tą patį, bet iki šiol nesuvokia, kad VAT vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriame aiškiai nustatyta, kurias veikliąsias medžiagas galima naudoti, o kurių negalima. Tai kaip mes to reglamento nevykdysime? – retoriškai klausė VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas. – Mes paprasčiausiai neturime juridinės galios registruoti tai, ką registruoti draudžiama.“
Šiuo metu VAT yra įregistravusi apie 280 augalų apsaugos produktų. J.Grigaliūnas pabrėžė, kad Lietuva galėtų taikyti tam tikras išimtis atskiriems produktams, bet net ir išimtys yra aiškiai apibrėžtos reglamente (EB) Nr.1107/2009. „Pavyzdžiui, galime priimti laikinus sprendimus dėl sandelių dezinfekcijos ir kitų dalykų, bet net ir iki išimties įsigaliojimo tektų laukti mažiausiai 120 dienų“, – aiškino J.Grigaliūnas.
VAT gali leisti naudoti pesticidus, kurie neregistruoti Lietuvoje, bet registruoti, pavyzdžiui, Lenkijoje arba Jungtinėje Karalystėje. „Tačiau to siekiantieji pirmiausia turi pasirūpinti dokumentacija, įrodančia, kad nenusižengiama reglamentui. Patys ūkininkai iki šiol tų dokumentų nepristatė ir dar mums priekaištauja“, – teigė VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas J. Grigaliūnas.
„Nereikia purkšti pirmai progai pasitaikius“
Nors atsparumo pesticidams tyrimai kainuoja brangiai ir palyginti ilgai trunka, Lietuvos žemdirbystės institute (LŽI) bent jau dabar drąsiai konstatuojama, kad rapsiniai žiedinukai piretroidams tapo atsparūs ir Lietuvoje. „Šiemet pirmą kartą žieminiuose rapsuose buvo rasta viena žiedinukų populiacija, labai atspari piretroidams“, – teigė LŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Remigijus Šmatas.
Rapsinių žiedinukų atsparumo piretroidams tyrimai institute atliekami nuo 2008 m. „Kenkėjų atsparumą insekticidams gali lemti ne tiek jų normos, o per dažnas purškimų skaičius sezono metu, – įsitikinęs R.Šmatas. – Ūkininkai insekticidus nuo žiedinukų dažnai naudoja profilaktiškai, neatsižvelgdami į kenkėjų gausumą, o piretroidų klasės insekticidai yra palyginti pigūs.“
R. Šmatas siūlo insekticidais rapsus purkšti tik tada, kai kenkėjų gausumas pasiekia kritinę ribą, o ne pasitaikius pirmai progai. Pašnekovo nuomone, priešingu atveju vabzdžiai per daugelį generacijų gali įgyti atsparumą insekticidams.
„Pagrindinė rekomendacija – nenaudoti piretroidų klasės insekticidų rapsų pasėliuose žiedinukams plintant daugiau kaip vieną kartą per sezoną, o jei reikia purkšti daugiau kaip vieną kartą, rekomenduojama kaitalioti įvairių klasių insekticidus, kad kenkėjų organizmai nespėtų prie jų priprasti. Jie gal ir pripras, bet tą pripratimą galima atitolinti“, – aiškino LŽI vyresnysis mokslo darbuotojas R.Šmatas. Šiuo metu Lietuvoje rapsų apsaugai nuo žiedinukų registruota 14 insekticidų, iš jų 11 priklauso piretroidų klasei.
Tirs kolorado vabalų atsparumą
Rapsiniai žiedinukai – tik viena iš problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos ūkininkai. LŽI vyresnysis mokslo darbuotojas R.Šmatas šiais metais planuoja pradėti tirti ir kolorado vabalų atsparumą insekticidams.
„Literatūroje nemažai rašyta apie fiziologinius kolorado vabalų gebėjimus prisitaikyti prie jam nuodingų medžiagų. Pavyzdžiui, bulvinių šeimos augalai savo lapijoje turi didelį kiekį toksiškų gliukoalkaloidų. Todėl vabalų evoliucijoje išsivystytė gebėjimas fiziologiškai detoksikuoti ar toleruoti nuodingas medžiagas. Jie nuolat prisitaiko!“ – pasakojo R. Šmatas.
Pasak R. Šmato, įvairiose pasaulio vietovėse kolorado vabalams nustatytas atsparumas daugiau kaip 50 veikliųjų medžiagų, priklausančių 12 skirtingų insekticidų klasėms. Jei atsiras galimybė, mokslininkas planuoja per artimiausius 2–3 metus ištirti Lietuvoje paplitusių kolorado vabalų atsparumą piretroidų ir neonikotinoidų klasių insekticidams. Be rapsinių žiedinukų ir kolorado vabalų, kaip didžiausi kenkėjai įvardijami ir amarai.
