Verslas

2021.12.09 09:11

Armonaitė apie sankcijas: dabar reikia ne kaltųjų, o sprendimų

Lukas Juozapaitis, Leonardas Marcinkevičius, ELTA2021.12.09 09:11

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad JAV trečiadienį galutinai priimtos sankcijos Baltarusijos režimui turi būti kuo greičiau pritaikytos. Ieškoti kaltųjų dėl nesustabdyto baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, įsitikinusi ministrė, bus galima ieškoti tik priėmus sprendimus.

„Šiandien svarbiausia, kad sankcijos būtų įgyvendintos. Jeigu JAV įvedė sankcijas, o tranzitas eina per Lietuvą, Lietuva turi kuo skubiau ieškoti ne kaltųjų, o sprendimų, kaip tas sankcijas įgyvendinti. Gali būti, kad (...) Vyriausybė turėtų rinktis į posėdį ir išspręsti šią situaciją ir, jei reikia, įpareigoti tas įmones tranzitą nutraukti. Paskui bus galima aiškintis, kokia įmonė ar pareigūnas kažko nenuveikė, bet dabar mums reikia sprendimų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Armonaitė.

„Jei yra JAV sankcijos, situacija akivaizdi – mes turime tiesiog dėti visas pastangas staigiai tą tranzitą nutraukti. Nematau jokių galimybių Lietuvai prašant Europoje ir pasaulyje didesnių sankcijų režimui, kad kažkas Lietuvoje tyliai stumdys trąšų vagonus. To negali būti, reikia įgyvendinti sankcijas kuo skubiau“, – sako ministrė.

A. Armonaitės nuomone, pateikti išsamesnius atsakymus, kodėl buvo priimtas netipinis avansinis mokėjimas už trąšų vežimą per Lietuvą bent iki sausio iš Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“, turėtų „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.

„Paaiškinimų iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo reikėtų daugiau, sutartis gi ne nauja, ir nedidelė naujiena, kad gruodžio 8 d. įsigaliojo JAV sankcijos. Tų atsakymų norėtųsi“, – teigė A. Armonaitė.

Jos teigimu, valstybės valdoma įmonė negali veikti sau, nepaisydama valstybės formuojamos politinės linijos.
„Valstybės įmonės, kurios veikia, jos turi suprasti, kad jos veikia ne vakuume. Kad egzistuoja valstybės politika, kad egzistuoja Baltarusijos režimas. (...) Manyti, kad čia tik automatinis, kompiuterinis jų tolesnis veikimas, neatsižvelgiant į visas šias aplinkybes, yra įmanomas, arba yra naivu, arba tiesiog aplaidu“, – pažymi ministrė.
ELTA primena, kad trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas.

Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.

Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).

Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.

Ketvirtadienį Vyriausybėje aptarti galimybes stabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą rinksis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų komisija. Į ją trečiadienį kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis.

A. Armonaitė: valdančioji koalicija veikia ir funkcionuoja tikrai neblogai

Nors per pirmuosius valdančiosios koalicijos veiklos metus Laisvės partijai nepavyko priimti nė vieno iš keltų prioritetinių klausimų – mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo ir Partnerystės įstatymo, šios politinės jėgos pirmininkė Aušrinė Armonaitė mano, kad koalicija funkcionuoja „neblogai“. Pasak jos, tam tikri ideologiniai skirtumai tarp partnerių yra visiškai suprantami. Vis tik politikė akcentuoja, kad norėtų įgyvendinti Laisvės partijos prioritetus.

„Kaip Laisvės partijos pirmininkei, man norėtųsi, kad kai kurie programiniai Laisvės partijos klausimai būtų priimti, nes tai nėra Laisvės partijos pralaimėti balsavimai. Tai yra tiesiog progresyvios, vakarietiškos Lietuvos pralaimėti balsavimai, kurie yra aktualūs šimtams tūkstančių žmonių Lietuvoje“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė A. Armonaitė.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės, tam tikri ideologiniai skirtumai tarp koalicijos partnerių yra pastebimi daugelyje pasaulio valstybių.

„Net jeigu pasižiūrėtume į kitų valstybių valdančiąsias koalicijas, tai ten nesutarimai ir skirtumai dar aštresni. Man atrodo, tai yra natūralu, tik kartais reikia atsitraukinėti nuo tų raudonų linijų ir kalbėtis su kolegomis. Tai, man atrodo, tikrai pavyksta“, – mano ji.

Laisvės partijos pirmininkė pabrėžia, kad net ir koalicijoje esančios politinės partijos nesilaiko ir neturi laikytis identiško požiūrio visais klausimais, todėl santykius koalicijoje ji vadina neblogais.

„Koalicija veikia ir funkcionuoja tikrai neblogai. Mes vis tik turėtume turėti omenyje, kad yra trys partijos, kurios turi ir ideologinių skirtumų. Jos negali būti visos vienodos, nes tada nereikės tiek daug partijų“, – samprotavo A. Armonaitė.

ELTA primena, kad Seimas užkirto kelią siekiant įgyvendinti Laisvės partijos parengtus įstatymus: partnerystės įstatymą ir mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pataisas. Klausimai buvo atmesti ne tik opozicijos balsais, tačiau ir dalies valdančiųjų atstovų balsavimu.

Po nesėkmingo balsavimo dėl narkotikų dekriminalizavimo, pataisų projekto autorė Morgana Danielė buvo užsiminusi, kad Laisvės frakcija ketina diskutuoti apie koalicijos ateitį.

Tuo metu šios frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas lapkričio pabaigoje teigė, kad Laisvės frakcija gruodžio mėnesį ketina sušaukti partijos tarybos posėdį, kuriame bus aptarti planai, kaip įgyvendinti rinkimų pažadus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt