Verslas

2021.12.08 14:53

Landsbergis apie situaciją su „Belaruskalij“: apmaudu, kad sankcijos yra tik teorinės – mosikuotis oriniais ginklais galime visi

atnaujinta 15.34
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt, BNS2021.12.08 14:53

Paklaustas apie sankcijas „Belaruskalij“, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pripažino, jog apmaudu, kad jos yra tik teorinės.

Trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, tačiau valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens įmonės trąšas.

„Man šiek tiek apmaudu, kad tos sankcijos yra tik teorinės, mosikuotis oriniais ginklais galime visi. Šiandien Lietuva ir Vyriausybė, kaip ir minėjau vakar, turi rasti būdus, kaip de facto pati sankcionuoti tą įmonę, nes jokio kito būdo Europos Sąjungai (ES) neįvedus sankcijų, deja, neegzistuoja. O Lietuva, kaip žinote, savarankiškų sankcijų įvesti negali, dėl to, kad tai yra prekybos politikos dalis, kuri yra deleguota Europos Komisijos (EK).

JAV turi galimybes įvesti sankcijas, kurios yra griežtos, jos tada įpareigoja įmones nutraukti veiklą ir bendradarbiauti su sankcionuojama įmone, tai buvo padaryta „NordStream 2“ vamzdžio tiesimo atveju. Šįkart buvo pasirinkta taip nedaryti, todėl kartais tam tikrų sankcijų įvedimas primena daugiau politinį žestą, o ne realų sankcionavimą. O tada realiai našta to įvedimo tenka, kaip minėjau, iš esmės, įmonėms, bet joms, kaip matome, reptuacija nerūpi, teisinio įsipareigojimo jos įvesti sankcijas neturi, todėl tenka Vyriausybei. Susidaro įspūdis, kad šiuo atveju sankcionuojama ne „Belaruskalij“, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė“, – komentavo G. Landsbergis.

Paklausta apie įvedamas sankcijas Baltarusijai, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad tokios priemonės kovojant su režimu yra prasmingos.

„Yra Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos ir Vyriausybė svarstys, svarsto teisininkai, kaip teisingai tai įgyvendinti. Čia kolegos Užsienio reikalų ministerijoje, atsakingi už sankcijų politiką, galėtų daugiau pakomentuoti.

Jei klausiate asmeninės nuomonės, aš nematau, kaip Lietuva galėtų tą tranzitą toliau organizuoti. Man atrodo, jeigu yra sankcijos, jos turi būti įgyvendinamos“, – antrino A. Armonaitė ir tvirtino, kad, nutraukus tranzitą didelio poveikio ekonomikai tai neturėtų.

Tuo metu Baltarusijos boikotas Vakarų produkcijai, ministrės teigimu, makro ekonominiu požiūriu įtakos tikrai neturės.

„Mūsų verslai jau kurį laiką yra persiorentavę, tai didelės žalos nebus. Tiesą sakant, Baltarusijai ekonomiškai tai yra nenaudingiau“, – sakė A. Armonaitė.

Neigia Bartuškos teiginius

Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens įmonės trąšas, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ gruodį turėtų pervežti apie 1 mln. tonų trąšų. Tai reiškia, kad per Lietuvos teritoriją, kaip ir iki šiol, važiuos po 6-9 sąstatus per parą.

Pagal sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.

Apie tai paskelbta, gruodžio 8 dieną galutinai įsigaliojus rugpjūtį paskelbtoms JAV sankcijoms „Belaruskalij“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška tikino, kad apie tai buvo informuotos ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos.

M. Bartuška sakė, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.

„Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų: optimizuojame procesus, darbuotojus, stabdome tam tikras investicijas. Faktas, kad įtaka labai didelė“, – kalbėjo M. Bartuška.

Vis dėlto M. Bartuškos teiginius užsienio reikalų ministras G. Landsbergis neigia.

„Ne, nebuvome informuoti. Tą informaciją iš esmės sužinojome tik ką, vykstant paskutinėms dienoms prieš sankcijų įgyvendinimą. Aš irgi uždaviau klausimą, kas privertė tuos pinigus priimti. Suprantu, kad tie pinigai buvo priimti be jokio išankstinio įspėjimo. Arba mums apie tai nesakoma, kad buvo kažkoks atskiras susitarimas. Išties situacija yra keista, kodėl ji taip suveikė ir kas paskatino dalyvauti tokioje operacijoje.

Tai yra netipinis mokėjimas, tai yra faktas. Jeigu jums staiga kuris nors jūsų kolega pervestų krūva pinigų, turbūt turėtumėte klausimą, kodėl taip atsitiko. O kad įmonė neturėjo tokių klausimų, kelia pagrįstų klausimų, kodėl taip atsitiko“, – svarstė G. Landsbergis.

Paklaustas, ar „Lietuvos geležinkeliai“ galimai savivaliavo, G. Landsbergis atsakė „arba jie kažko nesako, bet į klausimus reikės atsakyti.“

Jeigu būtų pateiktas pasiūlymas, kuris apribotų trąšų vežimą iš Baltarusijos per Lietuvą, G. Landsbergis teigė jį palaikysiantis. Paklaustas dėl pasitikėjimo M. Bartuška, ministras atsakė, kad klausymas yra „ankstyvas“.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį žurnalistams taip pat sakė esantis nustebęs dėl avansinių mokėjimų, kuriuos „Belaruskalij“ atliko „Lietuvos geležinkeliams“.

„Dėl avansų tas pats faktas mane nustebino. Nustebino ir veiksmai iš Baltarusijos pusės atlikti avansinius mokėjimus. Tai yra netipiniai mokėjimai ir anksčiau tokie pavedimai nebūdavo atliekami“, – sakė M. Skuodis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt