Verslas

2021.12.08 21:22

Dešimtys organizacijų kreipėsi į šalies vadovus ir prašo stabdyti būsimą žemės ūkio politiką, bet ministras kritiką atmeta

atnaujinta
Dovilė Lisauskaitė , LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.12.08 21:22

Dešimtys nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į prezidentą ir premjerę prašydami stabdyti sprendimus, susijusius su ateinančių dešimtmečių Lietuvos žemės ūkio politika. Jų teigimu, turi būti užkirstas kelias aplinkosaugai žalingiems sprendimams, kurie šiuo metu įrašyti politiką nustatančiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.

Aplinkosaugos aktyvistė ruošiasi piketui prieš taršią žemdirbystę. Gabija įsitikinusi: žemdirbiams skiriamos išmokos siekiant tvarios žemdirbystės, tačiau neįgyvendinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano ir neapsaugojus daugiamečių pievų, neuždraudus žemdirbystė durpynuose, neapribojus mineralinių trąšų naudojimo – klimato krizė tik gilės.

Žinios. Šiandien įvyks formalus Baltijos Ministrų Tarybos susitikimas

„Dabartinės ambicijos iliustruoja, kad problemos mastas visiškai nesuprantamas. Kai turime kalbėti, kaip ūkis turi būti tvaresnis, mes ekspertuojame žymiai daugiau“, – sako aplinkosaugos aktyvistė Gabija.

Dešimtys nevyriausybinių organizacijų prašo stabdyti Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų, Seimo Kaimo reikalų bei Aplinkos komiteto sprendimus, susijusius su ateinančių dešimtmečių Lietuvos žemės ūkio politika.

„Dirvožemis – neatsinaujinantis šaltinis ir būtina jį saugoti toks, koks jis yra. Didžiausia problema su pievomis, jos nyksta ir jau laikas kalbėti apie jų atkūrimą. Durpynai, jei norime artėti prie tvarumo, turime nustoti juos arti“, – teigia Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Lietuvos vandenis ir dirvožemius tiriantys mokslininkai sako, kad per pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio naudojimas auga aritmetine progresija, ariant ilgametes pievas, durpynus, naudojant trąšas keičiama aplinka.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad aplinkosaugininkų reikalavimai nepagrįsti.

„Suprantama, kad aplinkosaugininkai nori daugiau, bet yra ir kitas dalykas – persitvarkyti, nes keičiasi technologijos, atsiranda nauji augalai jų perdirbimas, realizavimas – visa grandinė veiksmų. tai sakyčiau tiek kiek yra suderinta dabar, tai jau tikrai nemažai lyginant su dabartiniu laikotarpiu“, – teigia ministras.

Jau pasirodžius publikacijai savo poziciją išplatino ir Aplinkos ministerija. Rašte teigiama, kad „Žemės ūkio ministerijos strateginio plano agroaplinkosauginės dalies projektas turėtų būti dar kartą peržiūrėtas užsibrėžiant aukštesnius aplinkosauginius tikslus ir tikslingiau panaudojant viešosios paramos lėšas.“

Šiuo metu beveik pusė Lietuvos teritorijos yra dirbamos žemės plotai ir siekia beveik 3 milijonus hektarų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt