Verslas

2021.12.08 13:32

Sveikatingumo klubai: PVM sumažinimas – teisingas žingsnis, tačiau labiau primena šildantį kompresą mirštančiajam

LRT.lt2021.12.08 13:32

Baigiantis dar vieniems pandeminiams metams Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) konstatuoja – kol sveikatingumo ir sporto strategijos nėra, neveikia sveikatos prevencija, toliau gydome brangias ligų pasekmes, rašoma asociacijos pranešime žiniasklaidai.

„LSKA narių lankytojų skaičius ir apyvarta paskutinį šių metų ketvirtį vis dar yra kritę, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu. Klientų skaičius ir pajamos vidutiniškai sumažėję apie 20–30 proc., lyginant tą patį klubų skaičių“, – sako LSKA vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Anot V. Šiugždinio, PVM mokesčio sumažinimas nuo vasaros vidurio buvo labai teisingas žingsnis, padėjęs truputį amortizuoti pajamų kritimą, tačiau ši priemonė šalies mastu labiau primena šildantį kompresą mirštančiajam. LSKA vadovas ragina Vyriausybę pagaliau iš esmės imtis ilgalaikės sveikatingumo ir sporto strategijos.

Nurodoma, kad nors į sporto klubus sugrįžo nemaža dalis lojalių, 2–3 kartus per savaitę sportuojančių nuolatinių klientų, tačiau daug sportavusiųjų bent po kartą per savaitę šį užsiėmimą metė.

„Natūralu, jog sveikatingumo sektoriui tai yra didelis praradimas, tačiau dar didesnis jis yra valstybei, nes tie kurie visai nebesirūpina fiziniu aktyvumu, greitai taps rimta ir labai brangia sveikatos sistemos problema. Gydymo išlaidos gerokai didesnės nei lankymasis sveikatingumo klubuose ar kita pasirinkta fizinio aktyvumo forma“, – teigia V. Šiugždinis.

LSKA vadovas siūlo pažvelgti į kaimynines Latviją ir Estiją. Latvija jau patvirtino papildomą vienkartinę subsidiją sveikatingumo ir sporto klubams siekiant sumažinti sunkias karantinų pasekmes šiai sričiai. Be to, nuo sausio mėnesio Latvijos įmonės galės nurašyti į sąnaudas 480 eurų sumą vienam darbuotojui sveikatos priežiūros paslaugoms, į kurias siūloma įtraukti ir sveikatinimo paslaugas.

Pranešime rašoma, kad Estijoje įmonėms į sąnaudas jau ne vienerius metus leidžiama nurašyti 400 eurų sveikatinimo ir sporto paslaugoms, tai paskatino darbdavius proaktyviai užsiimti darbuotojų sveikatos gerinimu. Nuo kitų metų svarstoma leidžiamą nurašyti sumą dar padidinti, vejantis Suomijos lygį.

„Finansinis žmonių skatinimas yra puikiai veikianti priemonė, padedanti spręsti šalyse kylančias problemas. Lietuvoje finansinis skatinimas skiepytis taip pat turėjo nemažos teigiamos įtakos. Turime galiausiai išdrįsti pripažinti, jog nesame tokia brandi visuomenė kaip skandinavai. Sąmoningumo dar stingam ir be finansinių paskatų teigiamų elgesio pokyčių galim siekti ne vieną dešimtmetį“, – įsitikinęs V. Šiugždinis.

LSKA ragina Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų ir bendromis pastangomis pasiekti, kad kuo skubiau būtų sukurta sveikatingumo ir sporto strategija. Į jos rengimą būtina įtraukti tiek viešus, tiek privačius paslaugų teikėjus veikiančius šiame sektoriuje.

„Man sunku suvokti kodėl sveikatingumas ir sportas niekam iš politikų nerūpi ir yra paliktas likimo valiai. Pagal 2011 m. LR Seimo patvirtintą valstybinę sporto plėtros strategiją, jau pernai mirtingumas dėl kraujotakos ligų turėjo būti sumažėjęs nuo 54 proc. fiksuotų 2006 m. iki 40 proc. Tačiau 2019 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. visų mirusiųjų, o pagal šią liūdną statistiką pirmaujame Europos Sąjungoje. Šiuo metu, mes kaip šalis, neturim nei sveikatingumo strategijos, nei tikslų, nei deramo finansavimo“, – stebisi V. Šiugždinis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt