Verslas

2021.12.07 17:16

Prezidentas viešai diskusijai teikia pataisas dėl savivaldos finansų

Sniegė Balčiūnaitė, BNS2021.12.07 17:16

Siekiant savivaldai suteikti daugiau galimybių investuoti regionuose, nuo 2023 metų prezidentas siūlo didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir jų skolinimosi galimybes.

Gitanas Nausėda antradienį viešai diskusijai pateikė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo keisti savivaldybių biudžetų planavimo taisykles.

Pataisomis siūloma įtvirtinti dvi identiškas nuostatas, kurios būtų taikomas vienodai tiek mažesnėms, tiek ir didesnėms savivaldybėms – į fiskalinio balanso apribojimą siūloma neįskaičiuoti nuosavų arba pasiskolintų lėšų investicijoms į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis.

Šie projektai turės būti skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką. Numatoma, kad savivaldybės galėtų investuoti daugiau lėšų į viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimą, gatvių apšvietimą, autobusų parkų ir dviračių takų atnaujinimą, technologijų diegimą sveikatos priežiūros įstaigose, aptarnavimo gerinimą komunalinių paslaugų srityje ir kitas viešąsias paslaugas.

„Tai suteiktų savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą, sukurtų galimybę išleisti anksčiau sukauptas ir nepanaudotas lėšas arba skolintis – sukurtų ribotą ir fiskališkai saugią galimybę savivaldybių biudžeto išlaidoms viršyti pajamas. (...) Investicijų kryptys atitinka pasaulinę, ES ir Lietuvos daugiametę politinę darbotvarkę (iki 2050 metų)“, – nurodoma pataisų aiškinamajame rašte.

Dabar apie 36 proc. savivaldybių pajamų sudaro specialios tikslinės dotacijos, kurios gali būti panaudojamos tik griežtai apibrėžtais tikslais.

Valstybės kontrolės duomenimis, 12 iš 36 savivaldybių valstybinėms funkcijoms atlikti skiriamų dotacijų nepakanka, todėl jos priverstos savo lėšomis finansuoti dalį jų vykdymo sąnaudų.

Dabar savivaldybėms taikomi griežti fiskaliniai ribojimai, todėl nuosavų lėšų joms trūksta, o pasiskolinti neišeina.

G. Nausėda savo iniciatyvą pirmadienį aptarė su visų Seimo frakcijų atstovais, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku bei Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos (LSA) direktore Roma Žakaitiene.

Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, gruodžio 1-ąją pritarė prezidento inicijuojamoms įstatymo pataisoms.

M. Majauskas sutinka, kad prezidento pataisos yra „prasminga iniciatyva“, kuri stiprintų savivaldą, pritrauktų naujas investicijas ir kurtų regionuose darbo vietas, tačiau jis pabrėžė, kad atsižvelgiant į prezidento siūlymo įtaką valstybės finansams, yra svarbu įtvirtinti ir griežtus saugiklius, kuriais būti užtikrinta fiskalinė drausmė ir savivaldos atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus.

„Taip pat verta apsibrėžti ir konkrečias kryptis, kurioms būtų naudojami skolinti pinigai. Tai turėtų atitikti ne tik vietos, bet ir nacionalinius interesus, ilgalaikę valstybės strategiją“, – BNS antradienį sakė M. Majauskas.

Jis skaičiuoja, kad atsižvelgiant į galiojančius limitus, galimybė savivaldybėms turėti deficitinius biudžetus, leistų papildomai pasiskolinti apie 800 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt