LRT ieško sprendimų
Žiema Kaune

Verslas

2021.12.07 14:18

„Kaunas geriau pasiruošęs šalčiams nei Vilnius“: šildymo kainos neišgąsdino, tam padeda konkurencija

Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.12.07 14:18

Kauno gyventojai už šildymą šiemet kol kas moka mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų. Tą, pasak ekspertų, lemia įvairios priežastys, viena jų – mieste yra daugiau nepriklausomų šilumos gamintojų, naudojančių palyginti mažiau nei dujos pabrangusį biokurą. Visgi dalis tokių gamintojų pabrėžia, kad itin didelė konkurencija kai kuriems jų gali pasibaigti bankrotu, tuomet šiluma vartotojams galėtų brangti sparčiau.

Pirmosios naujo šildymo sezono sąskaitos dalį šalies gyventojų nustebino. Vilniuje, kur šildymo kainos ūgtelėjo daugiausia iš didžiųjų miestų, kai kurie gyventojai už spalį gavo dvigubai didesnes sąskaitas nei praėjusiais metais. Ekspertai prognozuoja, kad šildymo kainos gali dar augti. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokiais būdais miestai ir bendruomenės siekia sumažinti šildymo kainas.

Taip pat skaitykite

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Kauniečiai spalio šildymo sąskaitų teigia neišsigandę

LRT RADIJO kalbinti Kauno gyventojai sako, kad, nors šildymas ir pabrango, gautos sąskaitos už spalio mėnesį jų esą neišgąsdino. Kauniečio paprašius palyginti kainas, jis teigia, kad 72 kv. m. buto šildymas kol kas pabrango nežymiai. Jei pernai už spalį jis mokėjo maždaug 15 eurų, šiemet – 20.

„Aš manau, kad Kaunas geriau pasiruošęs šalčiams nei Vilnius“, – sako vyras.


Tiesa, tiek jis, tiek kiti gyventojai pabrėžia, kad realų kainų pokytį vertinti dar ankstoka, nes kol kas jie mokėjo tik už spalį, kai šildė ne visą mėnesį.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, būtent kauniečiai lapkritį moka mažiausiai iš penkių Lietuvos didmiesčių gyventojų. Kaune šiluma kainavo 4,48 cento už kilovatvalandę. Brangiausias šildymas – sostinėje, kur šildymo kaina siekė 7,15 cento už kilovatvalandę.

Mažesnes kainas padeda išlaikyti didesnė konkurencija

Kad ir pabrangusį, bet vis tiek vieną pigiausių šildymo kainų Kaune lemia įvairios priežastys. Pasak energetikos eksperto profesoriaus Vidmanto Jankausko, viena pagrindinių – kuro kainos.

„Tie miestai, kurie naudoja daugiau biokuro ir mažiau dujų, ir laimėjo, tiems kainos padidėjo mažiau. Nes dujos vien šiais metais pabrango penkis kartus. Dabar dujų kainos pasiekė tokias aukštumas, kokių mes niekada nematėme. (...) Jei Vilniuje būtų daugiau nepriklausomų gamintojų ir biokuro, aišku, šildymo kainos būtų žemesnės“, – teigia profesorius.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas pastebi, kad ilgą laiką žemesnėmis šildymo kainomis galėjo džiaugtis Klaipėdos gyventojai. O Kaune kainos, anot jo, ženkliau sumažėjo prieš kelerius metus. Dabar Kaune miesto sistemoje, M. Taparausko teigimu, veikia 10 nepriklausomų šilumos gamintojų, Vilniuje – 8, o Klaipėdoje – 6.

„Kaune įvyko galima sakyti nepriklausomų šilumos gamintojų bumas – 2015–2017 metais, kai atsirado didžioji dalis nepriklausomų gamintojų. 2019 metais pradėjusi veikti atliekų deginimo jėgainė dar labiau paskatino gamybos galios perteklių. Mes turime situaciją, kai šilumos galutinė kaina vienareikšmiškai sumažėjo dėl gamintojų konkurencijos“, – sako M. Taparauskas.

Pašnekovas pabrėžia, kad kol kas sunku pasakyti, ar mažesnės šildymo kainos yra tik trumpalaikis poveikis. Anot jo, kai kurie šilumos gamintojai jau nebeįsitenka rinkoje ir svarsto apie pasitraukimą.

Perteklinė konkurencija kauniečiams kol kas naudinga, tik kiek ilgai?

Per vadinamąjį nepriklausomų šilumos gamintojų bumą savo veiklą pradėjo ir Kaune, Šančiuose, biokuro katilinę valdanti įmonė „Ekopartneris“. Jos direktorius Romualdas Rutka teigia, kad verslo idėją paskatino Lietuvos prisiimti įsipareigojimai vystyti atsinaujinančią energetiką, taip pat gauta Europos Sąjungos parama.

Pasak R. Rutkos, didelis skaičius nepriklausomų gamintojų užtikrina ir didesnį šildymo sistemos lankstumą. Nors, pasak pašnekovo, itin didelė konkurencija dėl kainų šiuo metu naudinga vartotojams, tačiau nežinia, kiek ilgai tai tęsis.

„Tas rinkos perpildymas, kuris dabar įvyko, ir liūdina mus šiandieną. Kadangi visos katilinės išgyvena labai sunkų laikotarpį. Kada iš vienos pusės – labai brangsta kuras, iš kitos – yra labai dideli apribojimai, kuriuos lemia Valstybinės energetikos reguliavimo taryba. Mes tiesiog papuolame į tokias žirkles, kai, esant tokiai didelei konkurencijai, dirbame ribotą laikotarpį ir negalime tinkamai išlaikyti įmonių. Ateityje tai gali duoti labai liūdnų rezultatų“, – teigia R. Rutka.

Pasak Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos valdybos nario, dalis Kaune veikiančių gamintojų šiuo metu yra ties bankroto riba. R. Rutka teigia, kad, siekiant išspręsti šią situaciją, pateikti siūlymai, kaip būtų galima pakeisti reguliavimą.

Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario Mato Taparausko, šie siūlymai turėtų būti įvertinti šį mėnesį arba bent šį šildymo sezoną. Visgi nepriklausomi šilumos gamintojai ragina suskubti. M. Taparauskas teigia, kad tam tikrų techninių pakeitimų, kurie naudingi nepriklausomiems gamintojams, buvo padaryta.

Sureguliuos rinka?

Pašnekovo teigimu, nebūtų teisinga, jei už perteklinių pajėgumų išlaikymą turėtų susimokėti vartotojai. Iš kitos pusės, jis pastebi, kad išėjus reikalingiems gamintojams gali išaugti poreikis deginti gamtines dujas, kurių kaina yra aukštumose. Tokia situacija taip pat nebūtų naudinga.

„Būtina surasti tą balansą, kur yra ta kartelė, kurioje dar reikia išlaikyti gamintojus, kur galbūt rinkos sąlygos to neleidžia šiandieną padaryti. Ir kartu svarbu tų rinkos sąlygų neišpūsti, kad neatsirastų perteklinių pajėgumų. Reikia, kad gamintojai, kurie galbūt liks už tos raudonos kartelės, kuriems reikės pasitraukti iš rinkos, būtų išaiškinti būtent rinkos dėsniais“, – sako M. Taparauskas.

Tuo metu energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas teigia, kad reikėtų keisti ir patį modelį, pagal kurį veikia šilumos gamintojai.

„Reikėtų pripažinti, kad įstatymų leidėjai taip ir neapsisprendžia, kokį modelį mums taikyti. Įvedama konkurencija, tie nepriklausomi gamintojai konkuruoja, bet kai kurie jų yra reguliuojami, nes gavo paramą iš Europos Sąjungos fondų. (...) Čia reikėtų turbūt dar kartą grįžti prie to modelio, kuris sudėtingas ir neaiškus. Matomai jį reikėtų keisti“, – teigia profesorius.

Vilniaus vicemeras: reikia išlaukti kogeneracinės jėgainės pabaigimo

LRT RADIJAS pasiteiravo Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, ar sostinė bando prisitraukti naujų nepriklausomų šilumos gamintojų. Jis teigia, kad dabar tam didelio poreikio nėra, nes laukiama, kada pradės veikti vėluojantis Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas.

„Kai „Ignitis“ šitą projektą paleis, papildomoms investicijoms Vilniaus mieste poreikio kaip ir nebelieka. Nei verslas, nei savivaldybė investuoti didelius pinigus į naujus katilus, kurie galimai po kelerių metų turėtų didelį nuostolį, ekonominės logikos nemato. Tai čia tiesiog reikia išlaukti ir iškentėti tą laiką, kol „Ignitis“ pasileis savo baiginėjamus projektus. Tikėkimės, kad tai bus jau artimiausią žiemą“, – sako Vilniaus vicemeras.

Pasak V. Benkunsko, yra paskaičiuota, kad kai kogeneracinė jėgainė pradės dirbti pilna apimtimi, ir toliau veiks nepriklausomi gamintojai bei bus atnaujintos Vilniaus šilumos tinklų trasos, pakaks biokuro. O gamtinės dujos esą būtų pasitelkiamos tik esant dideliems šalčiams, kai temperatūra nukristų žemiau 20 laipsnių šalčio.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt