Verslas

2021.12.06 09:34

Būsto kredito davėjai turės sukaupti didesnį kapitalo rezervą

Eleonora Budzinauskienė, ELTA2021.12.06 09:34

Lietuvos banko valdyba oficialiai įtvirtino anksčiau skelbtą ketinimą kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui, taip siekdama pristabdyti kaistančią būsto rinką ir mažinti rizikas finansiniam stabilumui. Šis reikalavimas nuo 2022 m. liepos 1 d. bus taikomas kredito įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. eurų, tokių šiuo metu yra penkios.

„Šie metai yra išskirtiniai aktyvumo būsto rinkoje prasme, o tą lydi ir žymus kainų augimo įsibėgėjimas. Jei tokios tendencijos tęsis, didės ir būsto rinkos perkaitimo rizika. Tuo pačiu metu bankų balansuose būsto paskolos sudaro vis didesnę dalį, tad jie tampa labiau pažeidžiami galimiems šokams šiame rinkos segmente. Todėl tikslingai būtent į būsto paskolų portfelį nukreiptas papildomas kapitalo rezervas leis padidinti finansų sistemos atsparumą ir prisidėti prie rinkos perkaitimo ir disbalansų formavimosi rizikų mažinimo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Šis kapitalo reikalavimas bus taikomas panašiu principu kaip ir anticiklinio kapitalo rezervo norma, tačiau kapitalo atsarga bus skaičiuojama ne nuo visų pozicijų dydžio, bet nuo su nekilnojamojo turto įkeitimu esančių pozicijų fiziniams asmenims Lietuvoje dydžio.

Rezervo reikalavimas nebus taikomas įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis sudaro itin mažą sektoriaus būsto paskolų dalį, t. y. mažesnis nei 50 mln. Eur, o tai šiuo metu sudaro apie 0,5 proc. visų būsto paskolų Lietuvoje. Tad šis reikalavimas nepaveiks tų rinkos dalyvių, kurių įtaka būsto rinkos sisteminei rizikai yra nereikšminga. Remiantis dabartiniais duomenimis, rezervas bus taikomas 5 įstaigoms – tai AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, AB Šiaulių bankas ir LCKU ir JCKU kredito unijų grupės.

Apie Lietuvos banko ketinimą taikyti sektorinį sisteminės rizikos rezervą būsto kredito davėjams viešai buvo skelbta rugsėjo pabaigoje, taip pat buvo informuota Europos sisteminės rizikos valdyba, būsimas sprendimas derintas su Europos centriniu banku. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad apie ketvirtadalį būsto paskolų Lietuvoje sudaro užsienio bankų filialų suteiktos paskolos, Lietuvos bankas kreipėsi į Europos sisteminės rizikos valdybą, prašydamas išleisti rekomendaciją kitų valstybių atsakingoms institucijoms pripažinti Lietuvos banko nustatytą sektorinį sisteminės rizikos rezervą ir taikyti jį savo jurisdikcijoje įsteigtiems bankams, Lietuvoje turintiems 50 mln. Eur reikšmingumo ribą viršijančius būsto paskolų portfelius.

Sisteminės svarbos įstaigoms papildomi kapitalo rezervo reikalavimai nesikeis

Vadovaujantis Kapitalo rezervų sudarymo taisyklėmis, Lietuvos banko valdyba kaip ir kiekvienais metais peržiūrėjo Lietuvos kredito įstaigų sisteminę svarbą. Nuspręsta nekeisti sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo dydžio.
AB SEB bankui ir „Swedbank“, AB, atsižvelgiant į jų sisteminę svarbą, lieka galioti anksčiau taikytas, pagal teisės aktų reikalavimus maksimalus galimas 2 proc. kapitalo rezervo reikalavimas, AB Šiaulių bankui – reikalavimas kapitalo rezervą padidinti nuo 0,5 iki 1 proc., įsigaliosiantis 2021 m. gruodžio 31 d.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt