Verslas

2021.12.03 14:58

Majauskas: patikslinus biudžetą neišvengiamai turėsime spręsti dėl didesnių mokesčių

Leonardas Marcinkevičius, ELTA2021.12.03 14:58

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad Vyriausybei patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir numačius dar 0,2 proc. didesnį biudžeto deficitą neišvengiamai reikės galvoti ir apie mokesčių didinimą.

„Neišvengiamai turėsime priimti sprendimus dėl didesnių mokesčių ir šiuo atveju manau, kad turėtume kalbėti ne apie mokesčius eiliniam žmogui, bet apie mokesčius stambiam verslui“, – Eltai teigė M. Majauskas.

Nors konservatorius džiaugėsi, kad buvo atsižvelgta į jo vadovaujamo komiteto siūlymus, kartu pabrėžė, kad Valstybės kontrolė yra ne kartą akcentavusi, jog projekte prisiimami ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, tačiau jiems nėra numatyti tvarūs ilgalaikių pajamų šaltiniai. Pasak M. Majausko, tai, kad biudžeto deficitas išauga dar labiau, kartu reiškia ir naujų mokestinių priemonių poreikio didėjimą.

„Didėjantis deficitas kelia nerimą. Manau, kad tai reiškia, jog mes turėsime sugrįžti prie sprendimų, kuriais bus didinamos valstybės biudžeto ilgalaikės pajamos. Suprantu, kad nėra tikslinga kalbėti apie sprendimus, kuriais būtų padidinti mokesčiai jau nuo sausio 1 d., bet neišvengsime diskusijos dėl mokesčių didinimo“, – mano jis.

Vis tik parlamentaras akcentuoja, kad Seime jau yra svarstomi sprendimai, kurie leistų padidinti valstybės ilgalaikes pajamas.

„Pirma, dėl padidinto bankų pelno mokesčio. Biudžeto ir finansų komitetas yra pateikęs siūlymą, kad toks bankų pelno mokestis būtų nuolatinis, nesibaigtų ateinančiais metais. Taigi, būtų užtikrintos papildomos biudžeto pajamos, kurios per metus siektų apie 18 mln. eurų“, – aiškino M. Majauskas.

„Taip pat BFK yra pateikęs siūlymą didinti Azartinių žaidimų organizatorių mokesčius. Tai yra ir lošimų, ir loterijų mokesčius. Bendros pajamos, tiek iš bankų, tiek azartinių žaidimų organizatorių mokesčių būtų apie 30 mln. eurų. Tai yra reikšmingos pajamos. Aš manau, kad prie tų sprendimų neišvengiamai turėsime grįžti“, – tęsė konservatorius.

Nors šie sprendimai biudžeto pajamas padidintų maždaug 30 mln., kai kitų metų biudžeto deficitas sudaro maždaug 3 mlrd. eurų, BFK pirmininkas laikosi pozicijos, kad siūlomos priemonės yra gana reikšmingos, kadangi biudžeto deficitas ir iki šiol tendencingai mažėjo.

„Pagal prognozes deficitas nuosekliai mažėja. Mes ateinančiais metais pagal patikslintą biudžetą turime 3,3 proc. deficitą. 2023 metais jau 1,1 proc. O 2024 metais jau 0,5 proc. Taigi, turime spartų biudžeto deficito mažėjimą“, – tikino M. Majauskas.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė ministrų kabinetui penktadienį pristatė patikslintą 2022 m. biudžeto projektą. Jame ministerija numato dar kiek augančias išlaidas, gausesnes pajamas ir didėjantį biudžeto deficitą.

Ateinančių metų biudžetą Finansų ministerija (FM) tikslina atsižvelgusi į Seimo narių, komitetų ir komisijų, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, tarptautinių organizacijų sprendimus ir priimtus naujus teisės aktus.

Iš viso ministerija gavo pasiūlymų biudžeto išlaidas išpūsti dar 454 mln. eurų, tačiau išlaidos didės tik 146,1 mln. ir iš viso sieks 16,63 mlrd. eurų.

Tuo tarpu pajamas ministerija planuoja dar 0,5 mlrd. eurų didesnes – jos turėtų kilti 521,2 mln. eurų, iki 14,38 mlrd.

Biudžeto deficitas, ministerijos skaičiavimais, didės dar 0,2 proc. punkto – nuo 3,1 proc., iki 3,3 proc. nuo valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP).

Finansų ministrės teigimu, trečdalis šio prieaugio lėšų yra vienkartinės, skirtos pandemijai ir migrantų krizei suvaldyti.

„Taip pat pokytis išauga dėl tarptautinių institucijų nustatytų duomenų arba mokėjimo grafikų, prognozių dėl mūsų ekonomikos augimo, dėl ES biudžeto patvirtinimo, kuriame nustatytos mūsų įmokos į ES biudžetą. Tos išlaidos privalėjo būti daromos, todėl biudžeto deficitas 2022 m. prognozuojamas 3,3 proc. nuo BVP“, – paaiškino G. Skaistė.

Valstybės skola 2022 m. pabaigoje sudarys 44,8 proc. nuo šalies BVP, ministerijos prognozėmis, 2023 m. ji turėtų augti iki 46,2 proc., o dar po metų sumažėti iki 44,4 proc.

Gruodžio 9 d. biudžeto projektas grįš į Seimą antrajam svarstymui.

Leonardas Marcinkevičius (ELTA)

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt