Verslas

2021.12.03 12:31

Lietuvos verslai apie situaciją Kinijoje: prekės ne tik neįleidžiamos, bet ir išimamos iš lentynų, jų ėmė vengti ir pirkėjai

atnaujinta 14.08
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Gabrielė Sagaitytė, Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.12.03 12:31

Į Kiniją prekes eksportuojantys Lietuvos verslai po to, kai Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitų sistemos, dalijasi skirtingomis patirtimis – kai kurie su sunkumais susiduria jau bene metus, kiti priešingai – tvirtina iki šiol problemų neturėję, tačiau dabar esą ne tik negali išmuitinti prekių, bet jos išimamos ir iš Kinijos parduotuvių lentynų.

Kaip LRT.lt teigia Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, susiklosčiusi situacija bloga. Lietuvą pašalinus iš Kinijos muitų sistemos, ne tik nebuvo įsileistos prekės, bet dėl to stoja ir vykdomos programos.

„Bloga situacija. Buvo eksportuojama, alus sugrąžintas, nepriimama. Be to, vykdome eksporto skatinimo programą, finansuojamą Europos Sąjungos. Tai eksporto skatinimas į trečiąsias šalis. Ten Kinijai taip pat numatyti pinigai, bet vykdyti programą darosi sudėtinga, beprasmiška. Vykdyti skatinimo priemones, jeigu neįsileidžiama, neverta“, – kalba jis.

Gildijos prezidentas sako negalintis nurodyti, ar apie planuojamus pokyčius aludariai, eksportuojantys į Kiniją, buvo informuoti iš anksto, pati gildija apie tai informacijos negavo. „Turėčiau pasiklausti narių“, – teigė S. Galadauskas.

Anot jo, kol kas neaišku ir kokius nuostolius įmonės patyrė: „Neturiu skaičių, negaliu pasakyti, kokie tie nuostoliai, kiek konteinerių apgręžė. Žinau, kad yra apgręžtų, žinau, kad yra tiesiog išimta iš lentynų parduotuvėse.“

S. Galadausko tvirtinimu, iki šiol bendradarbiavimas su Kinija buvo normalus, buvo vykdomos įvairios programos. „Tai jau antra eksporto skatinimo programa. Pirmąją įgyvendinome sėkmingai. (...) Su Kinija neturėjome problemų. Dabar turime“, – sako pašnekovas.

„Aišku, kad Kinijos rinka svarbi. Aišku, kad svarbu. Didelė rinka. Jeigu yra galimybė dalyvauti, visi nori joje dalyvauti“, – paklaustas apie Kinijos rinkos svarbą, pripažino S. Galadauskas.

Nuostolių neskaičiuoja – dėl apmokėjimo sistemos jų patirs Kinijos įmonė

Lietuvoje veikiantis sausų pusryčių ir užkandžių gamintojas UAB „Naujasis Nevėžis“ savo produkciją taip pat neseniai ėmė eksportuoti į Kiniją.

„Dirbame su klientu ne taip ir seniai – bendradarbiauti pradėjome tik rugsėjo mėnesį. [...] Dėl to, ar galima išmuitinti, ar ne, negaliu pakomentuoti, nes bent jau iš mūsų produkcijos šiuo metu niekas neplaukia ir nė vienas konteineris nėra pastrigęs“, – LRT.lt teigia bendrovės eksporto projektų vadovė Gintarė Budrikaitė.

Anot jos, šiuo metu visas darbas su Kinija yra sustojęs. „Dėl naujų reikalavimų, kuriuos Kinija įveda, situacija yra tokia, kad šiuo metu mes nebegalime vežti savo produkcijos ir turime pagamintų užsakymų, juos patys sandėliuojame. Jų sistemoje negalime gauti patvirtinimų mūsų vežamai produkcijai. Klientai nesikrauna užsakymų, kadangi laukia tam tikrų patvirtinimų iš savo Vyriausybės. Šiuo metu situacija yra tokia, kad iš esmės visas darbas su Kinija yra sustojęs“, – komentuoja G. Budrikaitė.

Vis dėlto G. Budrikaitė sako, kad bendrovė nuostolių dėl to neskaičiuoja: „Su Kinija dirbame su išankstiniais apmokėjimais, todėl mūsų atveju nuostolius patirs Kinijos įmonė.“

Anot jos, problemų dirbdama su šia šalimi įmonė iki šiol neturėjo. „Kinija, kaip klientė, yra kiek kitokia dėl pačios dokumentacijos, bet iki šiol dirbome, prieš porą metų dirbome su kitu klientu ir jokių didesnių iššūkių ar problemų bent su mūsų gaminama produkcija neturėjome. Kitos kategorijos gal ir susiduria su daugiau iššūkių. Mūsų kategorija yra gana dėkinga“, – pastebi G. Budrikaitė.

Su nesklandumais susiduria jau kurį laiką

Kosmetiką gaminančios bendrovės „Biok Lab“, į Kiniją eksportuojančios du savo prekės ženklus – „Ecodenta“ ir „Kilig“, verslo vystymo ir eksporto projektų vadovas Lukas Puidokas LRT.lt teigia, kad bendrovė su sunkumais susidūrė jau gerokai anksčiau.

„Su Kinijos Liaudies Respublika BIOK laboratorija dirbo ne vienerius metus B2B (business-to-business – liet. verslas verslui – LRT.lt) segmente. Su savo produkcijos realizavimo partneriais ir platintoju Kinijoje turėjome didelių sutarčių su žymiais pardavimų planais ir įsipareigojimais iš platintojo pusės. Pirmųjų ženklų, kad situacija darosi komplikuota, atsirado daug anksčiau, nei Kinija paskelbė pašalinanti Lietuvą iš savo muitų sistemos. Dabar, kai Taivano atstovybė buvo atidaryta Lietuvoje, bet koks bendradarbiavimas su Kinija yra įšaldytas dėl rizikų valdymo iš mūsų partnerių pusės“, – komentuoja L. Puidokas.

Kalbant apie tiesioginę prekybą, teigia pašnekovas, susidaro vaizdas, kad ir patys Kinijos pirkėjai Lietuvos prekes po atstovybės atidarymo ėmė rinktis vangiau.

„Dirbant B2C (business-to-cunsumer – liet. verslas klientui – LRT.lt) segmente irgi pastebėjome neigiamų tendencijų – susidaro vaizdas, kad Kinijos vartotojai ima vengti produkcijos, kurios kilmės šalis yra Lietuva. Tai atsispindi produkcijos apyvartoje. Dėl Kinijos sankcijų patiriame finansinių nuostolių tiek B2B, tiek B2C segmentuose“, – sako L. Puidokas.

Anot jo, su nesklandumais tenka susidurti jau nuo šių metų pradžios. Paklaustas apie patirtus nuostolius, jis teigia, kad bendrovė prarado šimtus tūkstančių ir tai gali turėti įtakos ilgalaikėje perspektyvoje. Vis dėlto patirtus nuostolius tikimasi kompensuoti kitose Azijos rinkose.

„Manau, kad gal ne iš karto, ne taip greitai, ne per vieną šalį, bet mums taip pat kaip ir kitoms Lietuvos įmonėms pavyks diversifikuoti savo produkcijos realizavimo kanalus ir tuos pačius arba panašius kiekius paskirstyti per kelias kitas Azijos šalis. Trumpalaikiu laikotarpiu bendradarbiavimo su Kinija nebuvimas mums yra praradimas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai gali būti naudinga ne tik mums, bet ir Lietuvai. Viena „karščiausių“ Lietuvai ir perspektyviausių rinkų Azijoje yra ir tas pats Taivanas. Ne per seniausiai pasirašėme perspektyvų kontraktą ir greitu metu „Biok“ laboratorijos produkciją matysime Taivano mažmeninės prekybos tinkluose“, – tvirtina L. Puidokas.

Paklaustas, ar „Biok“ prekės nebuvo išimtos iš lentynų, bendrovės atstovas teigia, kad tiesioginė prekyba Kinijoje vykdoma e. komercijos principu, todėl su tokia situacija susidurti neteko. „Kaip yra pas mūsų partnerį platintoją, negalime pasakyti, nes nesklandumų su juo buvo ir anksčiau“, – teigė L. Puidokas.

Sunkumų patiria ir importuojantieji iš Kinijos

Baldų furnitūros kompanijos „Joldija“, importuojančios iš Kinijos, direktorius Paulius Paškevičius LRT.lt teigia, kad importuotojai jau kurį laiką susiduria su aibe globalių problemų, kurių dalis tiesiogiai siejasi ir su Kinija.

„Kaip, pavyzdžiui, šalį pastaruoju metu krečianti energetikos krizė, dėl kurios gamyklos jau kurį laiką nedirba pilnu tempu. Dėl to gamybos terminai išaugo daugiau nei dvigubai. Kita vertus, naujus užsakymus tapo sudėtinga pateikti ir dėl komplikuotos situacijos žaliavų kainų rinkoje, kuri tęsiasi nuo pandemijos pradžios.

Atitinkamai, iššūkiai aštrūs ir trūkinėjančioje bei kainos atžvilgiu nestabilioje logistikos grandinėje. Staigūs kainų pokyčiai gamintojus, importuotojus verčia dar atidžiau planuoti, diegti papildomus saugiklius, plėsti sandėliavimo apimtis, kad klientams būtų galima užtikrinti maksimalų stabilumą. Siekiant to, mes, kaip ir kiti gamintojai, importuotojai, dėjome pastangas persitarti dėl sąlygų su tiekėjais, kad išliktume konkurencingi. Dėl ekonominių argumentų, vis garsiau kalbama ir apie gamybos pajėgumų perkėlimą į Europą“, – komentuoja P. Paškevičius.

Anot jo, Kinijos didelė dalis gamintojų naujų užsakymų nebepriima ir dėl artėjančių Kinų naujųjų metų, o tai ir anksčiau paminėtos priežastys esą gali lemti, kad labai daug prekių šiemet ir kitų metų pradžioje nebebus pagamintos laiku arba nebus spėta jų išplukdyti.

„Panašu, kad į įprastą tempą gamyba Kinijoje sugrįš tik apie kovo mėnesį. Suprantama, jei nenutiks kažkas netikėto“, – sako P. Paškevičius.

Klaipėdos uosto vadovas: ateityje tai atsilieps uosto pajamoms

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas LRT.lt raštu pateiktame komentare teigė, kad šiuo metu uostas nepajautė įtakos dėl Kinijos sprendimo, tačiau ateityje ši situacija gali paveikti Klaipėdos uostą taip, kad Lietuvos gamintojai nesiųs savo prekių į Kiniją, o visa tai atsilieps uoste gaunamoms pajamoms.

„Krova vyksta, laivai su kroviniais keliauja, Lietuvos gamintojai prekes į Kiniją gabena per Klaipėdos uostą, logistinė grandinė nėra sutrikusi“, – teigė A. Latakas. Jis taip pat pridūrė, kad dalis prekių per Klaipėdos uostą į Kiniją keliauja tranzitu. Jos nėra lietuviškos kilmės ir, kaip komentavo A. Latakas, tai neturėtų paveikti tokių krovinių krovos ir gabenimo į Kiniją.

Išbraukimas iš muitų sistemos paaiškėjo ketvirtadienį

LRT.lt primena, kad apie tai, jog Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, ketvirtadienį pirmasis paskelbė naujienų portalas „15min“. Apie tai portalui pranešė į Kiniją medieną eksportuojantis verslininkas. Vėliau galimus Lietuvos produkcijos patekimo į Kiniją trikdžius BNS patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija.

Kaip pranešama, trikdžių kyla dėl to, kad Lietuva nuo gruodžio buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos – tokios šalies sistemoje nėra. Dėl šios priežasties verslininkai negali išmuitinti importuojamų prekių.

Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį teigė sieksianti Europos Sąjungos reakcijos į Kinijos veiksmus.

„Ministerija yra informuota apie galimus Lietuvos produkcijos patekimo į Kiniją trikdžius, palaikome ryšį su Lietuvos įmonėmis, renkame visą įmanomą informaciją iš Kinijos pusės dėl įvedamų ribojimų, taip pat kontaktuojame su Europos Komisija dėl reakcijos ES lygiu“, – komentare BNS nurodė URM.

Lietuvos–Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius Rokas Radvilavičius BNS aiškino, jog oficialiai Kinijoje nėra skelbiama, kad būtų blokuojamos prekės iš Lietuvos, tačiau tokie signalai gali būti siunčiami „vidiniais nurodymais“.

„Oficialiai, atviruose šaltiniuose nėra tokios informacijos, kad Lietuva ištrinta (iš Kinijos muitinės sistemos – BNS), bet jau buvo perspėjimų iš Kinijos, kad gali kažkas nutikti. Turbūt tai yra pirmasis signalas“, – BNS sakė R. Radvilavičius.

Anot jo, kol kas iš asociacijai priklausančių įmonių niekas nesiskundė dėl tokių trukdžių.

„Susisiekiau su partneriais, teisininkais Kinijoje, oficialių duomenų kol kas nėra, bet iš Kinijos yra duodami ženklai – subtiliai. Dabar laukiama atgalinio ryšio“, – sakė asociacijos vadovas.

Paklausta, ar kitų metų biudžete atsiratų lėšų kompensuoti verslo praradimus dėl Kinijos, finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos eksportas į Kiniją sudaro vos 1 proc.

„Tai nėra itin didelė mūsų partnerė, todėl esminio poveikio Lietuvos ekonomikai ir verslui nenumatome. Galima prognozuoti tam tikrus pokyčius ir verslas turėtų įvertinti sprendimus, kur jam reikia nukreipti savo pastangas, ir rizikas tiek bendradarbiaujant su Kinija, tiek bendradarbiaujant su Baltarusija“, – akcentavo G. Skaistė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt