Verslas

2021.12.04 19:31

„Paskolų spąstais“ vadinamam Kinijos planui – Europos atsakas: tik ar 300 milijardų eurų užmojis nepavėluotas?

Indrė Urbaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbi valanda“, LRT.lt2021.12.04 19:31

Trys tūkstančiai dienų – maždaug tiek prireikė Europos Sąjungai pasiūlyti alternatyvą Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio” iniciatyvai. Pekino trilijonų dolerių investicinį planą Vakarai vadina paskolų spąstais. Tačiau iki šiol vangiai bandė siūlyti alternatyvas. Iki šiol. Dabar Europos Sąjunga pristato 300 milijardų planą. Visgi dalis apžvalgininkų teigia – iniciatyva jau pavėluota.

Keliai, traukinių linijos, oro uostai bei kitokia infrastruktūra – pasitelkdama trilijonų dolerių vertės iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias” Kinija per paskutinį dešimtmetį įsitvirtino visoje Afrikoje. Nuo 2000-ųjų Pekinas įvairioms regiono valstybėms suteikė paskolų už 143 milijardus dolerių, beveik pusę jų – per pastaruosius ketverius metus.

Siekdama atsverti Pekino įtaką pasaulyje, ES pristato 300 mlrd. investicinį planą

Tad Afrikos žemynas – didžiausias Kinijos skolininkas. Tačiau ne tik Afrika sulaukia tokių dosnių paskolų. Šiuo metu prie iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias” prisijungusios beveik pusantro šimto šalių, tarp jų 18-olika Europos Sąjungos narių.

Pavyzdžiui, Kinijos bendrovei priklauso du trečdaliai beveik prieš dešimtmetį privatizuoto Graikijos konteinerių uosto Pirėjuje. Kroatijoje Kinijos įmonė pastatė Dubrovniką su likusia teritorija jungiantį 2,5 km ilgio tiltą.

Tokios investicijos ir politinės bei ekonominės galios plėtimas kelia nerimą Vakarams. Žvalgybos ekspertai jau ne kartą įspėjo, kad Pekino projektai sukuria tam tikras informacijos pinkles, padedančias rinkti duomenis iš daugelio pasaulio valstybių. Dabar Europos Sąjunga siūlo alternatyvą.

Iki 2027-ųjų planuojama investuoti 300 milijardų eurų į valstybinės ir privačios infrastruktūros projektus visame pasaulyje.

„Norime pasiūlyti kitokį požiūrį. Norime parodyti, kad demokratinės vertybėmis grindžiamas požiūris gali padėti įveikti aktualiausius išbandymus. Norime parodyti, kad ne tik galime patenkinti vietinius poreikius, bet ir įveikti pasaulinius iššūkius“, – sako Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Europos Komisijos teigimu, iniciatyva turėtų tapti patikimu finansavimo šaltiniu, neįpainiojančiu į keblius finansinius įsipareigojimus. Būtent dėl to Vakarai ne kartą kritikavo Pekiną. Bendrija žada investuoti į atsinaujinančią energetiką bei ateities ekonomiką – tiesti šviesolaidį, plėsti 5G tinklą. Šaltiniai teigia, kad dėmesys nukreiptas į Afriką. Tikimasi, kad pirmieji projektai bus aptarti kitų metų pavasarį vyksiančioje Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos viršūnių taryboje.

„Tai ženklas, kad Europos Sąjunga pasiryžusi įsitvirtinti tarptautinėje arenoje kaip rimta ekonominė, politinė, o vieną dieną – ir karinė žaidėja“, – teigia europarlamentaras Bernard`as Guetta.

Pekinui šį penktadienį ruošiantis paleisti dar vieną projektą – Vietnamo sostinę bei vieną Kinijos miestų jungiančią geležinkelio liniją – apžvalgininkai kritikuoja finansiškai silpną Vakarų atsaką. Be to, Bendrijos siūlomas skaidrumas bei ekologiškas požiūris, kurio neturi Kinija, gali kaip tik pakišti koją valstybėse, kuriose skaidrumas nėra vertybė.

Siūlymą kritikuoja ir pačios Bendrijos šalys, kurios teigia, kad trūksta konkretumo. Teigiama, kad, neturint investicijų plano, atsakyti į trylika tūkstančių Kinijos projektų bus sudėtinga.

Be to, daugelio akimis, Vakarų planai siūlyti alternatyvą Kinijos iniciatyvai – pavėluoti. Pekinas milžiniškas sumas pasaulyje investuoja jau dešimtmetį, tačiau pirmoji iniciatyva Vakaruose pasirodė tik 2019 metais. Didžiojo septyneto šalys alternatyvą pasiūlė šių metų birželį, o Bendrija – tik dabar.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt