Verslas

2021.12.05 16:58

Mačiulis perspėja apie rizikingą investavimą: tai būtų lyg nuo lietaus bėgti slėptis į degantį namą

Virginijus Savukynas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.12.05 16:58

Dėl augančios infliacijos finansų ministrė ramina, kad kitąmet ji prognozuojama keleriopai mažesnė, o santaupų nuvertėjimą atsvers laukiamas vidutinio darbo užmokesčio augimas. Tuo tarpu kai kurie ekonomistai pataria investuojant neįsivelti į finansines avantiūras, ne itin „sveiku ir tvariu“ įvardija stebimą polėkį nekilnojamojo turto rinkoje.

Reiškinys pagreitį įgavo tiek Europoje, tiek kitapus Atlanto – kaip pranešė EBPO, šalyse narėse spalį iki 5,2 proc. išaugusi infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 1997 metų. Lietuvoje lapkritį, lyginant su tuo pačiu metu pernai, išankstinė metinė infliacija pasiekė 9,3 proc.

Per pandemiją Lietuvoje neretas daugiau sutaupė ir gyventojų indėliai bankuose augo gana ženkliai, ypač tarp jaunesnių asmenų, tad infliacija kai kuriuos labiau išjudina investuoti.

Visgi pabrėžtinai optimistiški ir daug žadantys raginimai investuoti turėtų būti vertinami atsargiai, mano Lietuvos banko Valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

„Turime vengti agregavimo klaidos, neva jeigu visi imtų investuoti, tai visi taptų turtingi, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studijoje“ kalbėjo jis. – Ne, šitame žaidime yra žmonių, kurie pralaimi. Neišvengiamai jų turi būti, priešingu atveju užsidedame rožinius akinius ir pradedame tikėti mana iš dangaus, ko iš tikrųjų nebus. Norisi praplėsti tą diskursą ir ištraukti jį iš finansų rinkų dalyvių, kurie turi tiesioginį interesą mums pudrinti smegenis savo rožinėmis svajomis“.

Ekonomistas aiškina taip: „Senatvėje nematėte žmonių, kurie valgytų akcijas – jas reikia parduoti ir iškeisti į duoną. Įsivaizduokite, jeigu visi yra akcijose ir visi sugalvoja, kad reikia dalį parduoti, nes reikia valgyti. Kam jie parduos? Akcijos brangsta tada, kai yra finansiniai srautai į akcijų rinką, universitete to nedėsto, bet tai yra akivaizdus dalykas. Akcijų rinkai svarbu, kad kuo daugiau pinigų į ją ateitų ir tada tie, kurie akcijas turi, trumpuoju laiku gaus gražų pelniuką“.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis laidoje sakė, kad „nereikėtų dramatizuoti situacijos“, nes nuvertėjimas yra nuolatinis procesas – infliacijos nebūna tik tuomet, kai šalyje gili krizė. Pasak jo, per atkurtosios Lietuvos istoriją kainos mažėjo „tik vienais ar dvejais metais“, o tai tikrai nebuvo „tie metai, kuriais gyventojai galėjo labai džiaugtis“.

„Reikėtų kalbėti kas tai per infliacija, kurią mes stebime, – „Aktualijų studijoje“ sakė N. Mačiulis. – Jeigu tai yra įsitvirtinanti 10 proc. infliacija, tuomet iš tiesų santaupų perkamosios galios mažėjimas yra apčiuopiamas. Bet jeigu tai yra vienkartinis šuolis, kurį sukėlė penkis kartus pabrangusios dujos, dvigubai-trigubai pabrangusi elektra ir dvigubai per metus padidėjusi naftos kaina, na, gyventojai iš santaupų dujų, elektros ir kuro neperka, turėtume žiūrėti į platesnį vartojimo paslaugų ir prekių krepšelį. Kainų augimas paspartėjęs, siekia 4-5 proc., jeigu žiūrime platesnio spektro paslaugų kainas, bet tai nėra kažkas tokio, kas per metus ar dvejus ženkliai sumažintų sutaupytų pinigų perkamąją galią. Ir aš visiškai nesutinku, kad dabar laikinai padidėjus infliacijai iki 9 proc., reikia staiga bėgti ir kažką pirkti. Nes tikėtina, kad dabar nusipirkti ar tai vertybiniai popieriai, ar dar egzotiškesni aktyvai – tai, kas gali labai nuvertėti. Jeigu žiūrėtume vertinimo rodiklius, koks yra, pavyzdžiui, JAV akcijų uždirbamo pelno ir kainos santykis, tai aukštesniame lygyje per pastarąjį šimtmetį jis buvo tik du kartus“.

Saugojimasis nuo infliacijos „perkant neprotingai pervertintus vertybinius popierius“ palygintinas su bėgimu „nuo lietaus į degantį namą“, sakė „Swedbank“ ekspertas. Lygiai taip pat nereikėtų leisti pinigų pirkiniams, jeigu jie nėra reikalingi, mat tokiu atveju infliacijos padariniai gali pasijusti dar labiau, paprasčiausiai nelikus santaupų.

„Daugelis infliacinių veiksnių, kuriuos matome, yra idiosinkratiniai ir jie tikrai praeis. Infliacija Lietuvoje liks didesnė dėl kitų priežasčių – dėl to, kad sparčiai didėja darbo sąnaudos ir, tikėtina, kitais metais infliacija bus apie 5 proc. Lygiagrečiai negalime sakyti, kad visi gyventojai skursta, nes vidutinis darbo užmokestis šiemet ir pernai didėjo 10 proc., minimalus mėnesinis atlyginimas nuo sausio 1-osios didėja dar sparčiau, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didinami, senatvės pensijos didėja dešimtadaliu. Nėra sunku rasti socialinių grupių, kurios gyventų blogiau negu gyveno prieš metus, taip, yra bedarbių, yra kitų mažesnių visuomenės grupių, bet iš esmės didžiosios dalies dirbančiųjų, didžiosios dalies senjorų ne tik pajamos didėja, bet ir perkamoji galia“, – sakė N. Mačiulis.

Nors indėlių sumos pastaruoju metu didėjo, pasak turto valdymo bendrovės INVL vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, lietuvių indėlių sumos, palyginti su Vakarų šalimis, yra nedidelės.

„Išaugę indėliai neturėtų mūsų taip gąsdinti, nes nemaža dalis Lietuvos gyventojų finansinės pagalvės, kurios reikia netikėtiems atvejams, neturėjo. Dabar, kuomet matome pastaruosius keletą metų sparčiai kylant atlyginimus, infliacija, kaip žinia, įsibėgėjo tik šiemet, po ilgo lėto kainų augimo laikotarpio, netgi defliacinių periodų, todėl nereikėtų taip gąsdintis dėl papildomų didesnių indėlių ar turimų namų ūkių lėšų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Kaip praėjusią savaitę skelbė LRT TELEVIZIJA, kai kurie ekonomistai įspėja dėl nekilnojamojo turto burbulo, tiesa, konkrečiai pajūryje. Palangoje kainos per porą metų išaugo 60 procentų, skubama statyti naujus objektus, o išperkami jie neretai ir grynaisiais.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, planuojantys gerokai pasipelnyti iš būsto nuomos gali nusivilti – laikai tam nebe tokie palankūs.

„Kalbant apie lietuvių pomėgį nekilnojamam turtui, žinoma, tai nėra sveika ir tvaru, nes matome, kad buvo perkamas ne tik kokybiškas nekilnojamas turtas gerose vietose, kuris turi perspektyvos, bet praktiškai buvo graibstoma viskas, kas turi pamatus, o tai jau kvepia karštine, bet ne tvariu procesu. (...) Nemaža dalis sandorių buvo investiciniai, žmonės pirko ne pirmą butą, o antrą, trečią būstą, su mintimi jį nuomoti ir iš nuomos gauti pajamas. Ta perspektyva taipogi yra kur kas prastesnė negu buvo prieš keletą metų, prieš pandemiją, nes tuo metu buvo rinka buvo dvilypė – populiari buvo ne tik ilgalaikė nuoma, trumpalaikės nuomos verslo modelis buvo itin puikiai išvystytas, naudojomės trumpalaikėmis kelionėmis, kuomet atvyksta turistai. Dabar to nebeliko ir trumpalaikės nuomos objektai įsiliejo į ilgalaikės nuomos rinką, tuo padidindami pasiūlą. Tad natūralu, kad grąžos perspektyvos šioje turto klasėje yra ne itin auksu spindinčios“, – sakė ekonomistė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt