Verslas

2021.11.30 21:12

Darbdavių atstovas sveikina nuo gruodžio 1d. laukiančius pokyčius: įmonių vadovai sako – net užkietėję antivakseriai paslapčia pasiskiepijo

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2021.11.30 21:12

Nuo gruodžio 1 dienos nepasiskiepiję darbuotojai už COVID-19 testus privalės susimokėti patys arba tai turės daryti darbdaviai. Per mėnesį už tris testus tektų atseikėti nuo 60 iki 90 eurų. Kaip naujajai tvarkai ruošiasi darbdaviai ir darbuotojai, LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistas Raigardas Musnickas kalbėjosi su Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovu Danu Arlausku ir Profesinių sąjungų konfederacijos vadove Inga Ruginiene.

– Kaip gruodžio 1-ajai ruošiasi darbdaviai?

D. Arlauskas: Tai džiugi diena, nes seniai siekėme, kad tokia diena ateitų. Maždaug prieš pusę metų susitikime su premjere kalbėjome, kad jeigu norime paskatinti vakcinavimą, tai testavimą reikia organizuoti taip, kad darbuotojai patys mokėtų. Štai ir atėjo laikas, sunku pasakyti, ar mus išgirdo, ar tiesiog gyvenimas privertė. Jūs pasakėte skaičius, tačiau čia tik viena pusė, kai kalbame apie pigiuosius testus.

Dienos tema. Darbdavių atstovas apie mokamą testavimą: nors deklaruoja priešingai, pasiskiepijo net užkietėję antivakseriai

Gali būti, kad tam tikrais atvejais reikės ir PGR, priklausomai nuo darbo pobūdžio, tai jau šiandien tai kainuoja apie 80 eurų, šio testo kaina pakilo. Skaičiuojame, kad kainuos ne 70, o žymiai daugiau, todėl, sakyčiau, situacija gali dramatiškai pasikeisti, nes matome, kad prognozuojama ketvirta banga. Ar neteks pereiti nuo pigių prie brangesnių testų? Tai iš esmės keičia situaciją.

– Eilės šiandien rodo, kad žmonės paskutinę minutę dar bando testuotis, bet neatrodo, kad eitų labiau skiepytis. Ar darbdaviai mėgina kalbėtis su darbuotojais ir įtikinti skiepytis, o ne testuotis?

D. Arlauskas: Taip, juk reikalingas tam tikras laikas, kada pasimato, ar žmogus užsikrėtęs. Pasakysiu paprastą dalyką: žinia, kad nuo gruodžio reikės testuotis už savo pinigus, paskatino nemažai [skiepytis]. Kalbėjau bent su dešimties įmonių vadovais ir akcininkais, jie sako, kad netgi užkietėję antivakserių klubo nariai paslapčia pasiskiepijo, nors viešai teigia priklausantys tam klubui. Manau, kad labai teisingas Vyriausybės žingsnis, reikėjo parodyti politinę valią.

Darbdaviai pasiruošę: vieni sutarė, kad už testus mokės iki sausio 1 dienos, kiti padidino nuotolinio darbo apimtis – iš esmės visi pasiruošę ir tikrai nedramatizuoju situacijos, kad rytoj bus apokalipsė, kad kažkas sugrius. Niekas nesugrius. Manau, kad Vyriausybė turi ištransliuoti labai paprastą žinią: jeigu žmonės išeis iš darbo, nes nenori testuotis už savo pinigus ar vakcinuotis, ir eis į Užimtumo tarnybą, tai mes teiksime pasiūlymą Vyriausybei, kad jiems būtų kitos sąlygos nei tiems, kurie nedirba dėl to, kad neužtenka kvalifikacijos. Tikrai kreipsimės į Vyriausybę ir prašysime tam tikrų korekcijų, ar tikrai jie turi bent pusę metų gauti išmokas, paskui nesuras darbo, nes nenori testuotis už savus pinigus ir nenori skiepytis… Manau, prie šito klausimo dar grįšime.

– Ponia Ruginiene, girdėjote, ką sako Darbdavių konfederacijos vadovas, o ką jūs mąstote?

I. Ruginienė: Tiek daug pasakė, kad net nežinau, į ką reaguoti. Pirmiausia – kaip jaučiasi darbuotojai? Iki pat šiandienos ryto buvo didžiulė nežinomybė. Net ir šiandien kas minutę skrieja laiškai su įvairiais klausimais ir prašymais išaiškinti įstatymo įgyvendinimo procesą, kaip reikės gyventi nuo rytojaus. Man labai gaila, kad Sveikatos apsaugos ministerija tik šiandien šiokius tokius paaiškinimus pateikė, nors prašėme žymiai anksčiau.

– Bet jau mėnesį aišku, kad bus tokia tvarka.

I. Ruginienė: Dėl pačių testų, kokių reikės, tai tą nurodo sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu ir tikrai ne darbdaviai rinksis, kokio tipo testą turės atlikti darbuotojai. Darbuotojams labai svarbu žinoti, kad turi apmokėti tris testus per mėnesį – kas 7–10 dienų. Jeigu darbdavys nurodo testuotis dažniau, darbdavys turi apmokėti testavimą ir jį organizuoti, testavimas vyksta darbo metu arba už sugaištą laiką turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Svaičiojimus apie nedarbo išmokos atėmimą galiu įvertinti tik kaip pasvaičiojimus, nes reikia suprasti, kad nedarbo išmoka yra mūsų visų draudimas ir, jeigu mokesčių mokėtojas mokėjo mokesčius, tai akivaizdu, kad išėjęs iš darbo, netekęs darbo turi teisę į nedarbo išmoką 9 mėnesius, nepaisant jokių aplinkybių.

– Buvo prognozuojama, kad darbuotojai, negalėdami testuotis nemokamai, išeis iš darbo. Ar tokios tendencijos yra? Ryt prasidės masinis išėjimas iš darbo?

I. Ruginienė: Dar prieš priimant šitą įstatymą, kai buvo projekto pateikimo stadija, sakėme, kad nuo gruodžio 1 dienos šitas įstatymas didelio efekto nesukels, nes reikia suprasti, jog pirmą imunizaciją turi daugybė darbuotojų, kai kuriuose sektoriuose ji siekia 95 ir daugiau procentų. Vadinasi, nepasiskiepijusiųjų jokia vakcina yra vienetai.

Manome, kad didesnis pasirinkimas ateis, kai pirminei imunizacijai sukaks 7 mėnesiai ir atsidursime ant pasirinkimo slenksčio, ar skiepytis trečiu skiepu, ar testuotis už savo pinigus. Tada, matyt, matysime didesnį efektą, bet akivaizdu, kad didelio paskatinimo skiepytis šitas įstatymo projektas nuo gruodžio 1 dienos ir negalėjo sukelti, nes, kaip ir sakiau, nepasiskiepijusiųjų bent jau tarp darbuotojų yra vienetai.

– Reikšmingų pokyčių darbo rinkoje galima tikėtis ne nuo gruodžio 1 dienos, o po kelių savaičių?

D. Arlauskas: Nemanau, nes mano šios dienos diskusija su įmonių vadovais parodė, kad jie labai ramiai žiūri, valdo situaciją, tuo labiau kad įmonėse apie 80 proc. darbuotojų yra pasiskiepiję, kiti, įvertinę, kad reikės mokėti iš savo kišenės, skuba pasiskiepyti. Inga Ruginienė testavimą už savo pinigus irgi vadino svaičiojimais, bet idėja virto kūnu. Manau, eisime nuosekliai ir, jeigu viską sudėliosime labai tvarkingai, o Vyriausybė nesustos, tai sunku prognozuoti, nes darbuotojai irgi gali prisitaikyti, gerąja prasme prisitaikyti. Žodžiu, prognozuoju žymiai ramesnį periodą iki Kalėdų ir po Naujųjų metų negu žmonės, kurie nori per daug dramatizuoti.

Darbdaviai dirba su darbuotojais, kurie mato, kas vyksta pasaulyje, mato, kad nepasiskiepiję, jeigu suserga, dažniau miršta, – tokia negailestinga statistika. Džiugu, kad vis daugiau tokios informacijos gauname ir taip apsaugome žmones. Žiūrėkime pozityviai į tai, kas vyksta.

– Profsąjungos imsis veiksmų, kad dar labiau paskatintų darbuotojus skiepytis, o ne galvoti, ar už testus sumokės valstybė arba darbdaviai?

I. Ruginienė: Profsąjungos nuo pirmų pandemijos dienų aktyviai dirbo, kartais netgi ir už Vyriausybę, ir už tam tikras valstybines institucijas, Darbo inspekciją, negailėdamos savo laiko ir jėgų. Mes visada skatinome skiepytis, bet taip pat aiškiai sakėme, kad skatinimo priemonės turi būti pozityvios. Mojavimas botagu tokio efekto, kokio laukia tiek darbdaviai, tiek Vyriausybė, matyt, neduos. Galime didinti įtampą ir toliau, galime sakyti, kad represijos duoda naudos, bet rezultatai bus šiek tiek kitokie.

– Kiek gali nubyrėti darbuotojų darbo rinkoje?

I. Ruginienė: Sunku pasakyti ir įvertinti, kas dabar gali suskaičiuoti, nes dalis darbuotojų pasiskiepys, kita dalis jau dabar elgiasi atsakingai – nuo rugsėjo 13 dienos tvarkingai testuojasi – ir, manau, testuosis, o dalis priims skaudžius sprendimus. Įvertinti galėsime tik praėjus mėnesiui ar dviem. Labiausiai reikėtų žiūrėti į laikotarpį, kai praeis septyni mėnesiai po antros vakcinos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt