Verslas

2021.12.06 05:30

Nors šalyje trūksta norinčiųjų dirbti, dalis lietuvių nepritaria didesnei migrantų integracijai į darbo rinką – ekspertai paaiškina, kodėl

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.12.06 05:30

Atliktos apklausos duomenimis, 6 iš 10 gyventojų nepritaria, kad Lietuva į savo darbo rinką įsileistų daugiau migrantų. LRT.lt kalbintų ekspertų manymu, tokia gyventojų pozicija yra visiškai suprantama, kadangi nenorima konkurencijos.

Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat LT“ lapkričio 3–24 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą, per ją apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Jiems užduotas klausimas „Ar pritariate, kad Lietuva turi įsileisti daugiau migrantų į darbo rinką?“.

Respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Proporcijos apskaičiuotos remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis. Iš 1 000 respondentų 772 buvo apklausti telefoninės apklausos būdu, 228 – internetu.

Apklausos duomenimis, 63 proc. šalies gyventojų nepritaria idėjai į Lietuvos darbo rinką įsileisti daugiau migrantų. 29 proc. apklaustųjų tokį siūlymą palaikytų, dar 9 proc. jų atsakė nuomonės šiuo klausimu neturintys.

Daugiausia tokiai idėjai nepritaria 55–64 metų ir vyresni asmenys (apie 70 proc.), pritaria 25–34 metų gyventojai (42 proc.).

Labiausiai didesnę migrantų integraciją į Lietuvos darbo rinką palaiko Vilniaus gyventojai (39 proc.). 35 proc. apklaustų klaipėdiečių taip pat tvirtina tam pritariantys.

Vis dėlto daugiau nei 80 proc. apklaustų panevėžiečių idėjai į darbo rinką įsileisti daugiau migrantų nepritaria. Tokios idėjos nepalaiko ir 67 proc. Šiaulių gyventojų, 68 proc. kaimo gyventojų. Kituose miestuose nepritarimą tokiai idėjai išsakė tarp 50 ir 60 proc. apklaustųjų.

Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių apklaustųjų 36 proc. atsakė pritariantys, kad Lietuva į savo darbo rinką turėtų įsileisti daugiau migrantų, o tarp įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą tam palaikymą išreiškė 20 proc.

Daugiau nei 70 proc. įgijusių vidurinį išsilavinimą ir 56 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą apklaustųjų idėjai į darbo rinką įsileisti daugiau migrantų nepritaria.

Labiausiai didesnei migrantų integracijai į šalies darbo rinką nepritaria darbininkai ir techniniai darbuotojai (76 proc.), namų šeimininkės (73 proc.), pensininkai (68 proc). Tokią idėją daugiausia palaiko aukščiausio ir vidurinio lygio vadovai (54 proc.), specialistai, tarnautojai (35 proc.).

Apklausos duomenys rodo ir koreliaciją tarp gyventojų pajamų bei jų pritarimo migrantų darbo rinkoje atžvilgiu – daugiausia uždirbantieji migrantams darbo rinkoje pritaria labiausiai, o gaunantieji mažiausias pajamas nepritaria.

Įvardija tris priežastis

Vertindamas apklausos duomenis, Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Boguslavas Gruževskis teigia suprantantis daugumos gyventojų poziciją nepritarti idėjai į darbo rinką įsileisti daugiau migrantų.

Profesorius išskiria tris pagrindinius akcentus. Pirma, jis atkreipia dėmesį į visuomenėje vyraujančią nuomonę, kad darbdaviai neretai siekia pigesnės darbo jėgos.

„Nemažai žmonių Lietuvoje siekia įsidarbinti ir ne visada gali būti suprasti ar darbdavių palaikomi. Todėl tarp žmonių yra nemažai paplitusių nuomonių, [...] ypač, kai kalba vyresnio amžiaus ar žmonės su vaikais, [...] jų nuomone, nenorima įdarbinti lietuvių, kadangi tikimasi pigiau įdarbinti užsieniečius. Dėl to žmonės, aišku, to nepalaiko“, – aiškina B. Gruževskis.

Antra, profesorius pabrėžia ilgalaikio nedarbo problemą, kurios naštą migrantų integracija į Lietuvos darbo rinką galėtų ir padidinti.

„Ilgalaikio nedarbo našta visuomenei būtų gerokai didesnė nei nauda iš to, kad šimtas ar daugiau įmonių efektyviau veiktų ir daugiau padarytų.

Aišku, aš norėčiau, kad jie veiktų ir padarytų daugiau, bet jokiu būdu nenorėčiau, kad mes turėtume tokį didelį svorį, kadangi praradimai yra beveik kartais didesni negu nauda iš to, kad mes turime aukštesnį pelno mokestį, šiek tiek didesnes pajamų ir „Sodros“ įmokas. Žinoma, jeigu sąžiningai atsiskaitoma su mūsų migrantais“, – komentuoja B. Gruževskis.

Profesorius kalba ir apie tai, kad, investuojant į platesnį migracijos srautą, gali būti stabdomas intensyvesnis ekonomikos vystymasis. Jo manymu, turėtų būti orientuojamasi į atvykstančius aukštos kvalifikacijos specialistus.

„Faktiškai migrantai, kuriuos tikimasi įvežti, yra mažiau kvalifikuoti arba vidutiniškai kvalifikuoti darbininkai. Šiandien Lietuvai reikia aukščiausio lygio imigrantų, mums reikia žmonių, kurie kurtų gerokai didesnę pridėtinę vertę. [...] Reikalingi sprendimai, kurie skatintų gerokai aukštesnio lygio imigraciją“, – pabrėžia B. Gruževskis.

Jis sutinka, kad verslas turi būti aprūpintas tinkama darbo jėga, tačiau, jo manymu, to nereikėtų daryti pigiausios darbo jėgos sąskaita. „Ypač paliekant be atsakingų sprendimų Lietuvos gyventojus“, – priduria B. Gruževskis.

Apibendrindamas B. Gruževskis teigia, kad migracija yra reikalinga kiekvienai rinkos ekonomikai ir turi skatinti jos raidą, o ne tik spręsti šios dienos problemas.

„Aukštos kvalifikacijos migrantams išvis neturi būti jokių kvotų. Reikia išspręsti šį klausimą, kalbant apie IT, įvairius technologijų, aukšto rango inžinierius, tarp jų ir statybų sektoriuje.

Kalbant apie mažiau kvalifikuotus darbuotojus arba kvalifikuotus darbininkus, kurių galime turėti Lietuvos rinkoje, reikia kaip tik investuoti, organizacijoms tartis su Vyriausybe, maksimaliai įvertinant galimybes, kaip jų pritraukti“, – sako profesorius.

Rūpinasi savo interesais

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Linas Čekanavičius teigia manantis, kad verslininkai pritaria didesnei migrantų integracijai į Lietuvos darbo rinką, nes tikisi pigesnės darbo jėgos.

„Jie čia tikrai neketina atsivežti ir algomis vilioti danų, švedų, airių ar ispanų. Kalbama apie Rytų Europos šalis, kurios dažniausiai yra žemiau mūsų arba į šoną nuo mūsų, bet tai vis tiek yra aplinkiniai kraštai. Žinoma, jiems norisi gauti darbuotoją, kuris būtų pigesnis ir jo darbo kokybė daugiau ar mažiau atitiktų reikalavimus“, – sako L. Čekanavičius.

Reaguodamas į daugumos atsakiusiųjų nepritarimą didesnei migrantų integracijai į šalies darbo rinką, L. Čekanavičius teigia manantis, kad gyventojai tiesiog nenori konkurencijos.

„Iš Indijos ar Pakistano, ko gero, galėtume pasikviesti visai nekvailų informatikų, kurie galbūt dirbtų už pusę algos, kiek pas mus mokama IT specialistams. Tai yra gerai apmokamas darbas Lietuvoje. Jis gerai apmokamas visur, bet Indijos „gerai“ nelygu mūsų „gerai“. Tada kiekvienas gali imti galvoti, kad kas nors atvykęs užims mano darbo vietą ir ką aš darysiu“, – sako L. Čekanavičius ir priduria, kad kiekvienas rūpinasi savo interesais.

Paklaustas, ar verslininkų pritarimas didesnei migrantų integracijai nėra suprantamas, turint omenyje dabartinę situaciją darbo rinkoje, kai ypač trūksta darbuotojų, L. Čekanavičius iš esmės su tuo sutinka.

„Esu sakęs, kad jums [verslininkams, – LRT.lt] trūksta darbuotojų už jūsų siūlomą darbo kainą, bet dabar, kiek esu domėjęsis ir apie tai girdėjęs, atrodo, kad jau susidaro situacija, kai kai kurių kategorijų darbuotojų, ypač žemesnės kvalifikacijos, trūksta už visai padorią darbo kainą, kuri artėja prie kvalifikuotų darbuotojų darbo kainos. [...] Dabar, mano supratimu, logika ir racionalus mąstymas yra darbdavių pusėje“, – sako L. Čekanavičius.

Užimtumo tarnyba: daugėja darbo ieškančių atvykėlių iš trečiųjų šalių

Kaip nurodo Užimtumo tarnyba, 72 proc. padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai.

Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 dieną buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

Nuo 2017 metų darbo ieškančių asmenų iš trečiųjų šalių pilietybių geografija taip pat išsiplėtė: tuomet darbo Užimtumo tarnyboje ieškojo asmenys iš 35 šalių, o šiemet – jau iš 49. Atsirado darbo ieškančių asmenų iš Bolivijos, Brazilijos, Venesuelos, Australijos, Kosta Rikos, Meksikos, Peru, Tuniso, Madagaskaro, Gvinėjos, Albanijos, Tailando ir kitų šalių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt