Verslas

2021.11.30 14:54

Siūlymas mamadienius suteikti ir vieną vaiką auginantiems tėvams kelia aistras: darbdaviai skaičiuoja milijonų eurų naštą

atnaujinta 15.46
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.11.30 14:54

Profesinių sąjungų atstovai ir darbdaviai Trišalės tarybos posėdyje susikibo dėl siūlymų keisti mamadienių ir tėvadienių suteikimo tvarką. Anot profesinių sąjungų, darbdaviai turėtų prisidėti prie šeimos ir darbo santykių gerinimo, o siūlomi pakeitimai darbdaviams neigiamos įtakos neturėtų. Savo ruožtu darbdaviai skaičiuoja, kad pakeitimai kainuotų milijonus eurų ir tai turėtų būti finansuojama ne iš darbdavių kišenės.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė Trišalės tarybos posėdyje tvirtino, kad Seimo narių ir Vyriausybės parengti teisės aktų projektai, siūlantys suteikti papildomas laisvas dienas tėvams, auginantiems vieną vaiką, arba ilginti vaiko amžių nuo 12 iki 16 metų yra parengti neatsakingai.

Anot A. Maldutytės, projekte nurodoma, kad pakeitimai verslui neigiamos įtakos neturės, tačiau su ekspertais dėl to nebuvo konsultuotasi ir neatsižvelgiama į tai, kad už laisvą dieną mokėti turės darbdaviai. Jos skaičiavimu, darbdaviams per metus vien mamos išėjimas į mamadienį kartą per tris mėnesius, kainuotų 45 mln. eurų.

„Jeigu to namų ūkio eis ir tėtis, turbūt pilnų šeimų nėra 100 proc., bet einame kalbėti apie labai dideles sumas. Kalbėti apie tai, kad verslui nebus jokios įtakos... tai visiškai netiesa. Mūsų siūlymas būtų šeimos modelių skatinimo nemaišyti su darbo santykiais ir Darbo kodeksu“, – tvirtino A. Maldutytė.

„Mes prašome Seimo ir Vyriausybės, kad šie dalykai, kaip mamadieniai, būtų prisiimti ir būtų mokami iš socialinio fondo“, – tvirtino A. Maldutytė.

Ji atkreipė dėmesį – jeigu būtų svarstoma tokias papildomas dienas apmokėti iš valstybės biudžeto, teisės aktų projektuose turbūt nebūtų numatoma, kad valstybės biudžetui pakeitimai įtakos neturės.

Su tokia pozicija nesutiko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė. Jos vertinimu, Seimo nariai ir Vyriausybė teisės aktų projektus parengė atsakingai ir teisingai numatė, kad neigiamo poveikio verslui pakeitimai neturėtų.

„Tik teigiamas, mieli darbdaviai, poveikis bus. Noriu priminti, kad šeimos ir darbo santykių gerinimas pas mus yra paskutinėse pozicijose. Jūs, versdami darbuotojus dirbt viršvalandžius, šventinėmis dienomis, atimate poilsio laiką iš tų pačių darbuotojų“, – akcentavo I. Ruginienė.

„Vaikas – ar vienas, ar du, ar trys – tikrai yra, ką su juo veikti. Ar labai norėtumėte, kad tėveliai imtų nedarbingumo lapelį vos vaikui suslogavus? Arba, jeigu reikėtų sutvarkyti tam tikrus klausimus, kad atsiprašinėtų iš darbo? Vis tiek jums tai kainuotų“ – kalbėjo I. Ruginienė.

Jos teigimu, keturios dienos per metus, kurios tektų vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams, nebūtų tokia didelė našta, tačiau pagerintų darbo ir šeimos santykių gerinimą.

„Man atrodo, keturios dienos per metus yra tokia maža dalelė, kuria darbdavys tikrai gali prisidėti prie tų pačių santykų gerinimo“, – tvirtino I. Ruginienė.

„Elkimės atsakingai. Norit gyventi išsivysčiusioje šalyje, norite būti socialiniai atsakingi darbdaviai, tai ne tik kalbėkite, bet ir elkitės“, – pridūrė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

LRT.lt jau anksčiau rašė apie tai, kad pasiūlymo koreguoti mamadienių ir tėvadienių suteikimo tvarką darbdaviai nepalaikė, argumentuodami būtent tuo, kad darbdaviai dėl to patirs papildomų išlaidų. Darbdaviai pabrėžė palaikantys pačią idėją, tačiau ragino išlaidas finansuoti ne darbdavių lėšomis, bei akcentavo, kad derėtų aiškiai nusistatyti, kokias problemas siekiama spręsti ir imtis tikslingų priemonių.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė antrino I. Ruginienei ir akcentavo – darbdaviai yra įsipareigoję gerinti darbo ir šeimos santykių derinimą.

„Ši nuostata visiškai lieka nebegyva. Darbdaviai visiškai nerodo jokios iniciatyvos“, – tvirtino K. Krupavičienė.

Ji taip pat teigė nesutinkanti su A. Maldutytės raginimu nepainioti šeimos modelio ir darbo santykių: „Dabar norime, kad moteris kuo greičiau grįžtu iš vaiko priežiūros atostogų į darbo rinką. Jeigu ji neturės tų valandų, o mažas vaikas tikrai reikalauja tam tikro laiko (...), tada tiems žmonėms, jeigu nesudarysime tų sąlygų, bus labai sunku.“

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA Prezidiumo narys Artūras Telmentas atkreipė dėmesį, kad mamadienių ir tėvadienių tvarka kitose valstybėse nėra apskritai taikoma.

„Antras dalykas, manome, kad pasiūlymai teikti skubotai įvertinus kaštus. Niekas nuostatų, santykių netyrė normaliai. (...) Darbo grupėje buvo paskaičiuota, kiek tai maždaug galėtų kainuoti, jeigu vieną vaiką auginančios mamos eitų kas trečią mėnesį po laisvadienį, tai darbdaviams tiesioginiai kaštai išaugtų 57 mln. eurų. Ir mes visa tai norime užkrauti tam pačiam verslui“, – teigė A. Telmentas.

Jo teigimu, norint gerinti socialinę aplinką nederėtų tokios atsakomybės užkelti tik ant verslo pečių. „Reikalingas kompleksinis požiūris, o ne vien tik „darbdaviai susimokės“, – teigė A. Telmentas.

Savo ruožtu profesinių sąjungų atstovai teigė palaikantys kompromisinį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą, kuris numato, kad vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams būtų suteikiama viena papildoma laisva diena kartą per tris mėnesius.

LRT.lt primena, kad Seimo narys Saulius Skvernelis teikė siūlymą, kad tėvadieniai ir mamadieniai ir toliau turėtų būti suteikti du ir daugiau vaikų auginantiems tėvams, tačiau turėtų būti ilginamas vaikų amžius – nuo 12 iki 16 metų.

Tokiam pasiūlymu Trišalė taryba nepritarė. Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymo skirti po vieną papildomą laisvą dieną kas tris mėnesius auginantiesims ir vieną vaiką buvo fiksuotas nuomonių išsiskyrimas.

Darbdaviai nepalaiko trumpesnės darbo savaitės mažų vaikų tėvams

Trišalė taryba antradienį taip pat aptarė ir vadinamojo „šeimų paketo“ siūlymus, tarp kurių – siūlymas valstybės įstaigose, turinčiose 100 ir daugiau darbuotojų, įsteigti vaikų priežiūros kambarius bei suteikti trumpesnę darbo savaitę iš vaiko priežiūros atostogų anksčiau grįžusiems valstybės įstaigų darbuotojams.

Diskutuojant dėl vaikų priežiūros kambarių tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių nuomonė sutapo – derėtų atsižvelgti ne į darbuotojų skaičių, o į esamą poreikį. Kaip argumentavo poziciją pristačiusi A. Maldutytė, gali pasitaikyti atvejų, kai 100 darbuotojų turinčioje įstaigoje dirba mažų vaikų neturintys darbuotojai, o kitoje, turinčioje kad ir 70 darbuotojų, mažų vaikų, kuriems reikalinga priežiūra, gali turėti kone kiekvienas darbuotojas.

Taip pat pakeitimus siūloma priimti ne keičiant Darbo kodeksą, kaip numatoma dabar, o tokią nuostatą įtvirtinant kitame – Šeimos tvirtino – įstatyme. „Tikrai ne vietoje šis pakeitimas yra“, – neabejojo A. Maldutytė.

Dėl siūlymo nustatyti trumpesnę, 32 val. trukmės, darbo savaitę anksčiau iš vaiko priežiūros atostogų grįžusiems tėvams darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovų nuomonės išsiskyrė.

Pirmiausia dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad nuostata turėtų numatyti ne ankstesnį grįžimą iš vaiko priežiūros atostogų, o visus darbuotojus, auginančius vaikus iki trejų metų.

Profesinės sąjungos ir Vyriausybė tokią nuostatą palaikė. Darbdavių pozicijos vis dėlto išsiskyrė. Dalis darbdavių atstovų teigė tokiems pakeitimams neprieštaraujantys, nes jie galiotų tik valstybės įmonėms, o ne privačiam verslui.

Vis dėlto A. Maldutytė atkreipė dėmesį, kad projekte nėra atsižvelgiama į tai, kokius nuostolius įmonė patirtų. Jos aiškinimu, jeigu darbuotojas įdarbinamas pilnu etatu, yra numatyta, kad jis tokiu būdu ir dirbs. Jeigu vis dėlto darbuotojas vieną dieną per savaitę nedirba, jo darbo vieta lieka laisva, o dėl to gali nukentėti teikiamų paslaugų kokybė.

„Už tai darbdaviui, kad ir valstybės įmonei, turėtų būti mokama papildomai, kad darbdavys galėtų samdyti darbuotoją ir mokėti papildomai didesnį krūvį patiriantiems darbuotojams“, – tvirtino A. Maldutytė.

Galiausiai buvo fiksuota, kad darbdaviai tokiai nuostatai nepritaria.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt