Verslas

2021.11.30 19:00

Ekonomistas palaiko automobilių taršos mokestį: išmesime tas šiukšles, kurios dar važinėja kelyje

LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.11.30 19:00

Lietuvai reikia automobilių taršos mokesčio, tai padės atsikratyti senų ir susidėvėjusių automobilių, kurie kelia grėsmę saugumui, laidoje „LRT forumas“ sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas. 

Anot jo, visų pirma nereikia žmonių gąsdinti, kad dėl siūlomo automobilių taršos mokesčio jau visai netrukus teks susimokėti labai daug.

„Mes užstringame, nes manome, kad tai yra baisus mokestis. Bet jis įsigaliotų tik nuo 2023 metų, po truputį iki 2026 metų didėtų, kol galiausiai tik tuomet kai ką reikėtų apmokestinti. Be to, mokestis nebūtų didelis“, – akcentuoja M. Dubnikovas.

LRT forumas. Ar pavyks taršos mokesčiu priversti lietuvius atsisakyti senų ir taršių automobilių?

Didžiausia Aplinkos ministerijos siūlomo naujo taršos mokesčio nauda, anot jo, galimybė Lietuvoje atsikratyti senų automobilių, kurie kelia grėsmę eismo saugumui.

„Geriausias rezultatas, kurį galėtume pasiekti, tai nugnybti pačius taršiausius ir seniausius automobilius, kurie 99 proc. yra susidėvėję ir klausimas, ar gali dalyvauti eisme. (...) Išmesime tas šiukšles, kurios dar važinėja mūsų keliuose.

Išmesime tas šiukšles, kurios dar važinėja mūsų keliuose.

M. Dubnikovas

Tai yra uždavinys, kurį turime spręsti, kadangi tarp tų automobilių, kuriuos pavyks išstumti iš Lietuvos, daugelis yra tokių, kurie net neturi kietųjų dalelių filtrų, katalizatorių. Apie mažesnę taršą čia net neišeina kalbėti, nes ten deginamas dyzelinas atviruoju būdu“, – tikina M. Dubnikovas.

Ekonomistas taip pat abejoja, ar pigų automobilį perkantis žmogus iš viso turi pinigų jo remontui ir taip nekelia grėsmės eismo saugumui.

Kyla klausimas, ar žmogus, perkantis automobilį už 1000 eurų, yra pajėgus jį remontuoti, kai kainos už remontą yra padidėjusios kelis kartus.

M. Dubnikovas

„Jeigu orientuosimės į pigius automobilius, žmones, kurie negali nusipirkti automobilių, tai Lietuvoje pasiliksime automobilius, kurie kainuoja 1000–2000 eurų. Tuomet kyla klausimas, ar žmogus, perkantis automobilį už 1000 eurų, yra pajėgus jį remontuoti, kai kainos už remontą yra padidėjusios kelis kartus. Tai reiškia, kad tokio automobilio būklė bus nepavydėtina“, – mano M. Dubnikovas.

Armonaitė: daugiausia susimokės turintys mažiausias pajamas

Priešingos nuomonės yra ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji įsitikinusi, kad siūlomas automobilių taršos mokestis taps regresinis – daugiausia susimokės mažiausias pajamas turintys žmonės.

„Organizacijos, kaip EBPO, Tarptautinis valiutos fondas, kurios siūlo įsivesti panašius mokesčius, sako, kad reikia keisti mokesčių struktūrą. Tai reiškia pereiti nuo ekonomikos augimui poveikį turinčių mokesčių, pavyzdžiui, darbo mokesčių, gyventojų pajamų mokesčių, prie vartojimo mokesčių.

Ką mes dabar darome, tai labai rimtai diskutuojame apie mokestinės naštos didinimą gyventojams, bet apie perėjimą prie mokesčių mažinimo mes nekalbame. Laisvės partijos nuomone, turime kalbėti apie tai, kaip palikti daugiau pinigų žmogaus kišenėje, kad jis galėtų nuspręsti, kaip juos išleisti. (...) O dabar siūlomas taršos mokestis yra regresinis – kas turi mažiau pinigų, turi ir taršesnius automobilius ir dėl to susimokės daugiau“, – nuogąstauja A. Armonaitė.

Dabar siūlomas taršos mokestis yra regresinis – kas turi mažiau pinigų, turi ir taršesnius automobilius ir dėl to susimokės daugiau.

A. Armonaitė

Be to, anot ministrės, taršą galima mažinti ir neįvedant automobilių taršos mokesčio.

„Galima kovoti ir jau kovojama. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje yra kilpinis eismas, gyventojų teigimu, jis įvertintas palankiai. Lygiai taip pat kolegos Susisiekimo ministerijoje reikšmingai investuoja į elektromobilių infrastruktūrą, geležinkelių elektrifikaciją, dviračių trasų tiesimą“, – vardija A. Armonaitė.

Dėl Vilniaus senamiesčio taršos susimokės visa Lietuva

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis taip pat nepalaiko ministerijos pateikto siūlymo.

Jo teigimu, kalbant apie taršą, privalu išskirti, kuo yra teršiama ir kur teršiama, ir tik tuomet priimti tikslius taršą mažinančius sprendimus.

„Jeigu kalbame apie degalus, tai yra tarša anglies dvideginiu, azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis. Jei kalbame apie taršą kur – tai kaimas prieš Vilniaus centrą. Gauname tokią matricą, kurią turime su skalpeliu išpjaustyti. Parinkti tokią politiką, kad išspręstume bėdas. Dabar turime tokią musę – Vilniaus centrą, jis kenčia nuo kietųjų dalelių, azoto oksidų ir mes dėl tos musės metame bloką ant visos Lietuvos. Neatrodo labai logiška.

Jeigu tu kovoji su kietosiomis dalelėmis, tai gali neįsileisti automobilių į miestų centrus, gali iš viso neleisti registruoti labai taršių automobilių ir tas taršus parkas kada nors dings. Gali mažinti greitį automagistralėse, kaip tai daro Nyderlandai, o mes jį didiname. Tai yra ėjimas priešingu keliu. Viena ranka mažina taršą, o kita didina“, – stebisi R. Kuodis.

Be to, taršos mokestį jis vadina regresiniu potencialiai taršaus turto vieneto mokesčiu, kada teršiantys daug nebūtinai susimokės daugiausia.

„Jeigu žmogus turi taršų automobilį, bet važinėja mažai, tai jis vis tiek susimokės daug. O tie labiau prakutę, lakstantys į Palangą kiekvieną savaitgalį, jie mokės mažai arba visai nieko, nes turi naujesnį BMW. Man atrodo, kad tai yra nelogiška. Be to, yra žmonių, kurie turi kolekcinių automobilių, vieną automobilį naudoja vasarą, o kitą žiemą. Tokie žmonės taršos mokestį mokės nuo visų automobilių“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.

R. Kuodis taip pat akcentuoja, kad visi automobiliai yra taršūs, o šiuo metu elektromobiliai yra netgi taršesni nei vidaus degimo variklį turintys nauji automobiliai.

„Reikia žiūrėti, koks yra automobilio gamybos ciklas per visą gyvenimą, iš ko daromos baterijos ir kuo jos įkraunamos. Esant dabartiniam elektros tiekimui iš įvairių šaltinių daugelyje šalių elektromobilis yra taršesnė priemonė“, – sako ekonomistas.

Įstatymo palaikymo Seime gali ir pritrūkti

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė mano, kad Aplinkos ministerija pradeda ne nuo to galo ir siūlo ne meduolį, o bizūną, kad žmonės persėstų į mažiau taršius automobilius.

„Mes pradedame nuo bausmės, bausmės mūsų sukiršintai visuomenei. O turime pradėti nuo finansinių paskatų, infrastruktūros keitimo, kad žmonės keistų įpročius, požiūrį“, – akcentuoja socialdemokratė.

Ji taip pat tikina, kad socialdemokratai įstatymo projekto Seime nepalaikys.

„Panašu, kad mes tikrai neparemsime tokio mokesčio. Nematome argumentų, kad tai tikrai prisidės prie taršos mažinimo. Tai yra nelogiškas instrumentas, jis daliai gali apsunkinti darbą, nes automobilį žmonės naudoja ir kaip darbo priemonę. Juk ant paspirtuko kibirų nesusidėsi. Nors mums žalioji darbotvarkė yra svarbi, manome, kad toks projektas pateiktas ne laiku ir jis tik prisidės prie panikos sėjimo, biudžeto skylių lopymo“, – sako R. Budbergytė.

A. Armonaitė teigia dar nežinanti, ar Laisvės partija palaikys įstatymo projekto pateikimą Seime, ji tikisi, kad projektas bus tobulinamas.

„Laisvės partija yra skeptiška naujų mokesčių įvedimo klausimu. (...) Daug kas nusiramintų, jeigu kalbėdami apie klimato kaitos darbotvarkę paminėtume ir tą antrą dalį (gyventojų pajamų mokesčio mažinimą – LRT), kad žmogus turės daugiau pinigų kišenėje. (...) Kalbant apie įstatymo palaikymą, tai tikimės, kad įstatymas dar bus koreguojamas“, – viliasi A. Armonaitė.

Gentvilas: dabar yra tinkamas metas įvesti mokestį

Savo ruožtu aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad universalios teisės teršti nėra, o taršos mažinimo keliu suka dauguma pasaulio valstybių.

Anot ministro, jei nepavyktų dabar įvesti automobilių taršos mokesčių, vėliau tai padaryti bus sudėtinga.

„Mes esame pažangūs žmonės, Lietuvoje yra labai brandi visuomenė. Jeigu ekonomikos augimo laikotarpiu mes nepasakysime to sau (kad reikia įvesti mokestį – LRT), tai ekonominio sulėtėjimo laikotarpiu kalbėti apie žaliąjį kursą bus neįmanoma. Jis nusistums į paraštes. Reikia priimti sprendimus, kai ekonomika auga, reikia įvesti ekonomikos augimui nežalingus mokesčius, daryti paskatas ir tai yra savalaikis procesas“, – sako ministras.

Jis mini, kad iš automobilių taršo mokesčio surinkti pinigai būtų skiriami susisiekimo infrastruktūrai gerinti, viešajam transportui įsigyti, o taršą mažinti būtina, nes ji vis didėja.

„Mūsų transportas teršia vis labiau, akcizai nėra veiksmingi. Lietuvoje tarša nuo įstojimo į Europos Sąjungą yra išaugusi per pusę. Dabartinis mokestis (automobilių registracijos – LRT) yra neveiksmingas, tarša auga“, – pažymi ministras.

Be to, jau dabar 18 proc. vairuotojų turi automobilius, kuriems nebūtų taikomos taršos mokestis. Iki siūlomo mokesčio įvedimo liekant metams, ministras mano, kad tokių automobilių atsirastų ir dar daugiau.

„Įstatymas įsigaliotų 2023 m., todėl čia siunčiamas signalas, kad pasikeiskite savo taršų automobilį – sutaupysite pinigų ir suteiksite gerą orą kaimynams ir sau“, – pažymi S. Gentvilas.

Automobilių taršos mokesčio pateikimas Seime bus gruodžio 9 d.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt