Verslas

2021.12.02 11:52

Amerikiečių alternatyva kiniškam „Šilko keliui“: ambicinga idėja, ar bandymas pavyti Pekiną?

Lukas Kivita, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.12.02 11:52

Šį rudenį vyko pirmieji aukšto lygio Joe Bideno administracijos pareigūnų vizitai į Lotynų Amerikos šalis su tikslu žvalgyti naujas galimybes investicijoms. Po maždaug mėnesio ta pati darbo grupė surengė turą Vakarų Afrikoje, Senegale, o ateinantį mėnesį su vizitu aptarti potencialių infrastruktūros projektų vyks į Pietryčių Aziją.

Administracijos pareigūnų vizitai besivystančiuose pasaulio regionuose gal ir atrodytų kaip eilinės diplomatinės kelionės jeigu ne J. Bideno žinia apie planuojamą steigti strateginių užsienio investicijų projektą, galintį tapti vakarietiška alternatyva jau aštuonerius metus Kinijos vykdomai „Šilko kelio“ (arba „Kelio ir juostos“) iniciatyvai. Ši daugelio apžvalgininkų laikoma vienu pagrindinių Pekino pasaulinės įtakos įrankių.

Milijardinėmis investicijomis plečiama prekybos ir transporto infrastruktūra, visų pirma, pačiai Kinijai padeda užtikrinti, kad jos prekės nenutrūkstamai judės prekių tiekimo grandinėmis iš vienos šalies į kitą, taip augindamos jos eksporto pajamas.

Tačiau prieštaringiausiai vertinama „Kelio ir juostos“ iniciatyvos pusė ta, jog priimdamos milijardines Pekino paskolas kelių, geležinkelių, tiltų ir uostų plėtrai, šalys įkliūva į vadinamuosius „skolos spąstus“ (angl. debt trap), kai nesugebėdamos išmokėti paskolos būna priverstos perleisti strateginę infrastruktūrą tiems patiems kinų valdytojams, kas, galiausiai, Vyriausybes daro priklausomas nuo Pekino ekonominės ir politinės valios.

JAV siūloma alternatyva „Build Back Better World“ (arba B3W), paties J. Bideno žodžiais, žada būti skaidresnis projektas, leisiantis besivystančiose valstybėse siekti žaliųjų pertvarkų, kurti darbo vietas, tuo pačiu priešinantis Kinijos įtakai.

Neseniai JAV pereigūnų vizitai Lotynų Amerikoje ir Vakarų Afrikoje – signalas, rodantis, kad prezidento administracija imasi pirmųjų žingsnių realizuoti šią idėją.

Vienas projektas – keli tikslai

Nors oficialaus B3W projekto pristatymas dar nebuvo surengtas, JAV prezidentas jį viešai aptarė bent keletą kartų, iš kurių paskutinis buvo Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Glazge. Pranešimui renginys pasirinktas neatsitiktinai, šalims vis aktyviau ieškant būdų pertvarkyti savo pramonę taip, kad ši atitiktų griežtėjančius aplikosaugos ir šiltnamio dujų standartus. B3W iniciatyva būtent šiuos lūkesčius ir žada pildyti: „Vertybėmis grįsta, aukštų standartų ir skaidri infrastruktūros partnerystė“, – tokiais žožiais birželį projektą apibūdino J. Bidenas.

Tokiu būdu JAV administracija siekia įgyvendinti keletą strateginių tikslų: užtikrinti tolesnę kovą su klimato kaita, tą įgalinant daryti ir kitas valstybes, bei tvirtinti diplomatinį ir ekonominius saitus su mažiau išsivysčiusiomis šalimis, kurios rizikuoja pakliūti į Kinijos įtakos sferą.

„Manau, kad tiek JAV administracija, tiek G7 šalys partnerės projektą vertina kaip alternatyvą Šilko kelio projektui. J. Bidenas kiekviena proga pakartodavo, kad kartu tai yra galimybė pademonstruoti, kad demokratijos irgi gali veikti efektyviai“, – JAV administracijos planus komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Projektai bus pasirenkami atsižvelgus į jų poveikį aplinkai, šalies-donorės reputaciją žmogaus teisių srityje, neteisėto darbo jėgos išnaudojimo riziką. Profesoriaus R. Vilpišausko teigimu, tai ir yra esminis skirtumas tarp B3W ir „Kelio ir juostos“ iniciatyvų.

Sėkmė priklausys ir nuo privataus sektoriaus

Prisidėti prie investicijų į infrastruktūrą galės ne tik G7 vyriausybės, bet ir privačios kompanijos. Iš privačių veikėjų tikimasi sutelkti nemažą kiekį investicijų, kurios būtų nukreiptos į Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir kitų mažiau išsivysčiusių šalių projektus. Palyginimui, Kinija finansuodama projektus remiasi tik valstybės valdomų įmonių lėšomis arba valstybės teikiamomis garantijomis, o tai reiškia, kad finansavimas neišvengiamai turi politinę potekstę, kurią diktuoja Kinijos Komunistų partija.

Oficialus B3W iniciatyvos pristatymo renginys numatomas kitų metų pradžioje, kuomet turėtų paaiškėti daugiau detalių apie pirmuosius projektų dalyvius ir numatomas skirti lėšas. Tačiau ekspertai sako, kad apie projekto sėkmę užtikrintai kalbėti dar anksti, nes iki šiol nėra aišku nei kiek į jį investuos Vašingtonas, nei kitos potencialios šalys donorės.

„Mes dar tik pradedame, o „Kelio ir juostos“ iniciatyva veikia jau daugybę metų“, – JAV žiniasklaidai neseniai anonimiškai komentavo su iniciatyva susipažinęs Baltųjų rūmų pareigūnas.

Tuo metu VU TSPMI profesorius mano, kad lygintis investicijų apimtimis greičiausiai nėra pagrindinis JAV projekto iniciatorių tikslas.

„Konkuruoti nebus lengva, nes Pekinas jau yra savo ruožtu skyręs apie 600-us milijardų dolerių. JAV ir jos sajungininkės užtruks ne vienerius metus, kol galės sutelkti panašią sumą. Bet čia turbūt siekiama konkuruoti ne lėšų apimtinimis, o atliepiant tikruosius iššūkius. Nepamirškime tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos, menkos skiepijimosi pažangos, klimato kaitos“, – LRT teigė R. Vilpišauskas.

Konkuruoti su Kinija – išvien su Europa?

VU TSPMI profesorius atkreipia dėmesį, kad ne tik JAV skelbia apie norą daugiau lėšų investuoti į užsienio šalių infrastruktūrą. Apie panašų planą savo ruožtu neseniai rugsėjį informavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pranešusi apie naujai steigiamą „Globalių vartų“ (angl. Global Gateway) projektą, taip pat žadantį tapti konkurentu Kinijos investicijoms.

„Globalių vartų“ programos sąlygos labai panašios į tas, kurias akcentuoja Jungtinės Valstijos – finansuojami projektai turi atitikti aplinkosauginius, žmogaus teisių standartus.

Apie Kinijos keliamas grėsmes tiek JAV, tiek ES mąsto panašiai, tad siekiant priešintis Kinijos infrastruktūros plėtrai abi Atlanto pusės galėtų veikti išvien.

R. Vipišausko teigimu, tokią poziciją turėtų sustiprinti ir naujai suformuota Vokietijos valdančioji dauguma, iš kurios dauguma stebėtojų tikisi griežtesnės laikysenos Pekino atžvilgiu.

„Naujai paskelbtose Vokietijos valdančiosios koalicijos programinėse nuostatose į Kiniją žiūrima kaip į konkurentę, tad Europos Sąjungos požiūris į Kiniją sutampa su JAV požiūriu“, – teigia profesorius.

Demokratiniai standartai gali tapti kliūtimi

Vis dėlto, dalis analitikų perspėja, kad J. Bideno administracijos teikiamas prioritetas demokratinėmis šalims gali tapti kliūtimi ambicijai tapti išties globalia.

„Tai, kad akcentuojama demokratija savaime geras ir vertingas reiškinys <...> tačiau toks projekto viešas įrėminimas nėbūtinai pats geriausias būdas megzti santykius arba kurti platesnes koalicijas, su kurių pagalba būtų bandoma atremti Kinijos grėsmes, pavyzdžiui, Pietryčių Azijoje. Ten šalių demokratijos standartai atsilieka nuo vakarietiškos liberaliosios demokratijos“, – B3W iniciatyvos planus portalui VOA.com komentavo Daliboras Rohacas, Amerikos įmonių instituto mokslinis bendradarbis.

Panašią riziką įžvelgia ir R. Vilpišauskas.

„Nemažai tų mažai išsivysčiusių valstybių arba nėra demokratijos, arba demokratija jose tėra fasadinio tipo – nei ten vykstantys rinkimai sąžiningi, nei laikomasi įstatymo viršenybės“, – teigia profesorius, anot kurio demokratinių standartų taikymas „gali tapti viena rimčiausių kliūčių apskritai rasti kur investuoti tokias lėšas“.

Stebėtojų teigimu, būtent tai, kad Kinija nekelia su žmogaus teisėmis ir ekologija susijusių reikalavimų, „Kelio ir juostos“ iniciatyva gali atrodyti patrauklesnė autoritariniams lyderiams. Pekinas priekaištų dėl žmogaus teisių pažeidimų nereiškia, paskolų formalumus dažniausiai sutvarko greitai.

Vis dėlto, LRT kalbintas ekspertas teigė manantis, kad daugelis Artimųjų Rytų, Afrikos ar Lotynų Amerikos valstybių greičiausiai bandys užsitikrinti tiek Kinijos, tiek Vakarų siūlomas lėšas.

„Aš netgi tai palyginčiau su tuo, ką ne vienerius metus matėme kaimyninėje Baltarusijoje, kai Aliaksandras Lukašenka bandė laviruoti tarp Rusijos, Europos Sąjungos, JAV, Tarptautinio valiutos fondo, Kinijos. Galiausiai jis pasirinkdavo Eurazijos šalių fondo paskolas, tačiau galimybę kreiptis į Vakarus išnaudodavo kaip derybinę priemonę siekiant geresnių sąlygų“, – teigė tarptautinių santykių ekspertas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt