Verslas

2021.11.30 16:49

Pusmetį „laikina“ vadinta infliacija tik spartėja: Vašingtonas imasi veiksmų, Europa svyruoja

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba2021.11.30 16:49

Vakarų pasaulį užgriuvo tris dešimtmečius nematyto lygio infliacija: pinigų nuvertėjimas įsibėgėjo abejose Atlanto pusėse. Jungtinių Valstijų Federalinis rezervas nuo pavasario kartojo, kad problema laikina, tačiau Baltieji rūmai dabar imasi veikti – kovai su aukštomis energijos kainomis į rinką išleistas didžiausias istorijoje naftos kiekis iš valstybinių rezervų. Europoje – lūkuriuojama.

LRT kalbintas amerikiečių analitikas mano, kad infliacija pasiekia pavojinga ribą, pavasarį ją prognozuodami apsiriko ir amerikiečiai, ir europiečiai, o dabar likę galimi sprendimai – skausmingi.

Ankstyvą pavasarį pakvipus galutiniu ekonomikos prisikėlimu po pandemijos, Jungtinių Valstijų Federalinio Rezervo valdybos pirmininkas Jerome‘as Powell‘as ištarė perspėjimą, kurio rimtumo, kaip parodys vėlesni įvykiai, galbūt neįvertino pats.

„Ekonomikai atsiveriant ir įsibėgėjant, matysime didėjančią infliaciją“, – konstatavo Powell‘as. Ir iškart nuramino – tai bus laikinas reiškinys. O daug priežasčių nerimauti iš pradžių ir nebuvo.

„Metų pradžioje jie manė, kad infliacija pasieks tik maždaug 1,8 procento“, – LRT sako vieno įtakingiausių JAV analitinių centrų „American Enterprise Institute“ analitikas Desmondas Lachmanas.

Infliacija – ekonomikos sveikatai gyvybiškai svarbus patiekalas, kai patiekiamas mažomis porcijomis. Dėl to sutaria daugelis šiuolaikinių ekonomistų. Stabilus metinis kainų didėjimas maždaug dviem procentais – ir Jungtinių Valstijų Federalinio rezervo, ir Europos Centrinio Banko geistas taikinys. Jei kainos metų metus neaugtų nė kiek, ar net mažėtų – neliktų paskatos drąsiau leisti pinigus, skolintis, investuoti. Jei kainos net mažėtų, prieš investuojant būtų galima palaukti ir dar palankesnio momento – o iki tol geriau nedaryti nieko. Tokiomis sąlygomis ekonomika imtų stingti. Todėl nedidelė, maždaug dviejų procentų infliacija – lyg vitaminai gerai ekonomikos kraujotakai.

Taigi Jungtinių Valstijų Federaliniam Rezervui prasitarus apie ekonomikos atsigavimą lydėsiančią infliaciją, didelio nei amerikiečių, nei likusio pasaulio dėmesio tai nesulaukė.

Tačiau netrukus, balandį, infliacija Jungtinėse Valstijose šoktelėjo iki 3,1 proc. – sveika dviejų procentų dydžio infliacijos porcija viršyta.

„Tai laikina“, – vėl nuskambėjo raminantys žodžiai iš Federalinio Rezervo, amerikiečių vadinamo tiesiog „Fed‘u“.

Pirmieji rimtos bėdos požymiai

Kartu su vasara atėjo ryškesni signalai, kad kažkas ne taip. Birželį infliacija pasiekė 5,4 proc. Tokio spartaus ir didelio šuolio nėra buvę nuo pasaulinės finansų krizės 2008–aisiais.

Federalinio rezervo reakcija? „Kainų augimas gali tęstis ilgiau nei tikėtasi“ – du rezervo pareigūnai birželį pripažino naujienų agentūrai „Reuters“.

Vasarą ne juokais įsibėgėjusiai infliacijai ėmus svilinti vartotojų pinigines, atvėsinti įsivyraujantį nerimą dėl pinigų nuvertėjimo – problemos, kuri nebuvo rimta tema prie amerikiečių vakarienės stalo jau kelis dešimtmečius – vėl pabando ir pats Federalinio Rezervo vadovas.

Tačiau jo pareiškimai rugpjūčio pabaigoje amerikiečių ne tik nenuramina, bet ir priverčia įtarti, kad svarbiausioji didžiausios pasaulio ekonomikos sveikatą prižiūrinti institucija dar vienai rimtai krizei nepasiruošusi.

Tai „laikinas“ reiškinys – tokia Jerome Powello žinutė. Ir vėl.

„Tokios infliacijos jie nesitikėjo“, – LRT sako Desmondas Lachmanas, – „jie tikina, kad ši problema laikina, tačiau panašu, kad ji rimtesnė, nei jie manė“.

O amerikiečių žiniasklaida ima kalbėti apie užstrigusią Federalinio Rezervo plokštelę, apie nesibaigiančią „laikino“ reiškinio dainą.

Įsismarkavus kritikai dėl institucinio neryžtingumo, jau grasančio amerikiečių finansinei gerovei, lapkritį paskelbiami nauji infliacijos Jungtinėse Valstijose rodikliai.

Spalį kainos buvo 6,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tokios infliacijos nėra buvę nuo Šaltojo karo eros pabaigos.

Praeities vaiduoklių sugrįžimas

Infliacija – problema Amerikoje? To nepatyrė jau dvi amerikiečių kartos. Kainų augimas Jungtinėse Valstijose visuotinio nerimo objektu paskutinį kartą buvo tik ankstyvame aštuntajame dešimtmetyje.
Infliacija – tai žodis, girdėtas nebent klausantis naujienų iš Venesuelos.

O dabar – vien automobilių kuro kainos Amerikoje šį rudenį 50 procentų didesnės nei prieš metus. Jautiena? Pabrango penktadaliu. Kiaušiniai? Dešimtadaliu. Naudoti automobiliai? Trečdaliu. Pusė amerikiečių apklausose nurodo manantys, kad šalies ekonominė padėtis prastėja. Visa tai užtemdė ilgai lauktą popandeminį ekonomikos atsigavimą. Vartotojų pasitikėjimo indeksas – žemiausias per dešimtmetį.

Federalinio Rezervo reakcija? „Infliacija nepatogiai didelė“, – lapkričio pradžioje pripažino Jerome Powellas.

Vis dėlto, dar kartą, kaip ir vasarą, kaip ir pavasarį, pridėjo: „tikimės, kad ji laikina“. Tačiau amerikiečių žiniasklaidai pro akis nepraslydo vienas šio pareiškimo skirtumas nuo buvusiųjų. Tai žodis „tikimės“.

Kaip išlipimas iš pandemijos duobės virto infliacija? Paradoksalu, tačiau viena iš galimų priežasčių – mažesnis pandemijos smūgis Jungtinių Valstijų ekonomikai nei tikėtasi pernai pavasarį. Laukdami ilgalaikio poveikio pasaulio prekybai, amerikiečių gamintojai atšaukė savo produkcijai reikalingų dalių užsakymus Azijoje. Juos teko atnaujinti anksčiau nei tikėtasi, o kol kas, jų neturint, ir todėl vietos gamybai stringant, išaugo užsienio gamybos importas. Negana to, per pandemiją uždraustų kontaktinių paslaugų paklausą pakeitė būtent užsakymai daiktams – nuo šaldytuvų iki, pavyzdžiui, treniruoklių.

Šitaip prie didžiausių Jungtinių Valstijų uostų nusidriekė prekių pilnų krovininių laivų eilės – laukti iškrovimo kartais tenka savaitėmis. Paklausa viršija pasiūlą. Tariant supaprastintai: pinigų ekonomikoje padaugėjo sparčiau, nei daiktų, kurių už juos galima nusipirkti.

Rezultatas – infliacija.

„Ir visa tai vyksta tuo metu, kai ekonomika sulaukia didžiausio investicijų paketo, kada nors matyto taikos metais“, – pabrėžia Desmondas Lachmanas.

Jis kalba apie pavasarį prezidento Joe Bideno pasirašytą beveik dviejų trilijonų dolerių vertės ekonomikos stimuliavimo paketą: tai padėjo atsispirti nuo pandemijos dugno, tačiau galėjo prisidėti ir prie pinigų nuvertėjimo.

Dabar prezidentas Bidenas ieško priešnuodžio: siekdamas kovoti su išaugusiomis energijos išteklių kainomis, į rinką paleido 50 milijonų barelių naftos iš strateginių šalies rezervų – daugiausiai šalies istorijoje. Tai beveik dešimtadalis amerikiečių naftos rezervo iškart.

Tačiau veiksmingiausi įrankiai kovai su infliacija – Federalinio rezervo rankose.

Jis iki šiol atsisakė jais pasinaudoti.

Kas pavojingiau – problema ar jos sprendimas?

Federalinis rezervas, kaip ir bet kuris kitas centrinis bankas pasaulyje, gali reguliuoti ekonomikos temperatūrą keisdamas paskolų palūkanų normas. Jas kilstelėjus – pinigų ekonomikoje ima mažėti, tad traukiasi ir infliacija.

Tačiau Federalinio rezervo nustatyta palūkanų norma Jungtinėse Valstijose – beveik nulinė. Dabar, augant infliacijai, rezervo vadovas ją kelti atsisako.

„Manau, tai klaida, nes tai leis infliacijai tapti ilgalaike, o tada stabdžius reikės spausti dar staigiau“, – interviu LRT perspėja analitikas D. Lachmanas.

Federalinio rezervo argumentas toks – ankstyva panika gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Jei padidėjusi infliacija išties laikina, padidėjusios palūkanų normos gali uždusinti įsibėgėjusį ekonomikos atsigavimą.

Tačiau pasak D. Lachmano, dilema, kurioje šiuo metu Jungtinių Valstijų centrinis bankas, gerokai grėsmingesnė: „Turime burbulus Jungtinių Valstijų akcijų biržose, akcijų rinkos vertė tokia, kokią matėme tik kartą per šimtą metų. Nekilnojamojo turto kainos didesnės nei buvo 2006–aisiais. Visi šie burbulai paremti mintimi, kad palūkanų normos liks žemos amžinai. Problema ta, kad jei Federalinis Rezervas pradės kelti palūkanų normas, šie burbulai gali sprogti“, – teigia D. Lachmanas. Taigi – pasirinkimas tarp blogo ir blogesnio.
Jei palūkanų normų nekelsi – didėja rizika, kad infliacijos kontrolė visiškai išslys iš rankų. Jei kelsi – vis tiek gresia rimtos bėdos.

Eurozona – JAV problemų veidrodis

Europos centrinis bankas – galbūt dar sunkesnėje padėtyje. Šioje Atlanto pusėje, euro zonoje, infliacijos sparta jau menkai atsilieka nuo JAV. Spalį ji siekė 4,1 procento – dvigubai daugiau nei Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) ilgai siektas ir vis nepasiektas tikslas.

Didžiausia infliacija – būtent Lietuvoje. 8,2 procento – taigi, net didesnė nei Jungtinėse Valstijose.
Tačiau ir ECB vadovė Christine Lagarde įsijungė į Jungtinių Valstijų Federalinio Rezervo chorą – infliaciją vadina laikina, o palūkanų norma euro zonoje net mažesnė nei JAV.

D. Lachmanas sunkią dilemą Europoje apibūdina šitaip:

„Problema ta, kad (euro zonoje) daug milžiniškas skolas turinčių šalių – kaip Italija ar Ispanija. Pradėjus kelti palūkanų normą, ar ECB nustojus pirkti jų obligacijas, kas šiuo metu yra daroma, kils rizika sulaukti dar vienos euro zonos skolų krizės“.

Tačiau ECB valdyboje, pasak D. Lachmano, nieko nedarant greitai gali kilti nepasitenkinimas, ypač iš tokių šalių, kaip Vokietija.

Skaitomiausias Vokietijos bulvarinis laikraštis „Bild“ ECB vadovę C. Lagarde jau apkaltino: „Lagarde skurdina taupančiuosius ir pensininkus“.

Lengvų sprendimų nėra nei vienoje, nei kitoje Atlanto pusėje. Tačiau LRT.lt kalbintas analitikas D. Lachmanas netiki vienu atsakymu – kad šitaip įsibėgėjusi infliacija išblės greitai ir savaime. Kainų augimas, pasak jo, jau išplito į per daug ekonomikos sektorių, kad to dar būtų galima tikėtis netrukus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt