Verslas

2021.11.29 13:14

Ekspertai nesutaria dėl NT kainų piko: vieni jį prognozuoja 2022-aisiais, kiti teigia, kad kainos augs toliau

LRT TELEVIZIJOS laida „Lietuva kalba“, LRT.lt2021.11.29 13:14

Nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje pasiekė seniai regėtas aukštumas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Lietuva kalba“ ekspertai nesutaria, kas galėtų tas kainas bent jau stabilizuoti. Beveik visi sutaria, kad reikia daugiau statyti, tačiau čia susiduriama su biurokratinėmis kliūtimis bei specifiniais apribojimais – sostinės senamiestyje ar pajūryje, kur būsto paklausa yra didžiausia, plėtros galimybės yra itin ribotos, tad ir kaina yra tarsi pasmerkta tik augti.

Paklaustas, ar investicija į NT Lietuvoje šiuo metu yra geras ir finansiškai naudingas sprendimas, Statybų bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis nedvejodamas sako užtikrintą „taip“. Pasak jo, investicija į NT yra labai stabili ir patikima. Tai yra ilgalaikė pasaulinė praktika, tad Lietuva čia tikrai ne išimtis, tikina jis.

„NT yra viena stabiliausių ir geriausių investicijų jau daugiau kaip 100 metų! Matyt, kad tokia pati sėkminga ji bus ir dar 100 metų į priekį, – užtikrintai kalba statybų bendrovės atstovas. – Žmonėms visada reikėjo ir reikės būsto. Jį reikia ir atnaujinti. Taigi, poreikis būstui, panašiai kaip ir maistui, visada išliks. Tie, kurie prieš 20 metų investavo į būstą, šiandien tą patį objektą gali parduoti už 2-3 kartus didesnę kainą.“

Lietuva kalba. Kas ir kaip gali sustabdyti būsto kainų kilimą?

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi kiek atsargesnės pozicijos. Pasak jo, reiktų neprarasti budrumo ir nuolat stebėti NT rinką, mat šiuo metu yra „didelė banga pigių pinigų“. „Ta pigių pinigų banga liejasi po visą pasaulį. Ne išimtis ir nekilnojamasis turtas – ji užliejo ir NT rinką. Yra gerų „perliukų“, į kuriuos tikrai verta investuoti, tačiau yra ir tokių variantų, kuomet geriau du kartus pagalvoti“, – sako ekonomistas Ž. Mauricas.

NT analitikas Arnoldas Antanavičius teigia, kad reiktų atskirti būsto pirkėjus, kurie NT perka sau ir tuos pirkėjus, kurie butus ar namus įsigyja perpardavimui. Pasak jo, pirkti butą sau visada yra gerai. Toks procesas neturėtų būti įvardijamas kaip investicija, įsitikinęs jis.

Poreikis būstui, panašiai kaip ir maistui, visada išliks. Tie, kurie prieš 20 metų investavo į būstą, šiandien tą patį objektą gali parduoti už 2-3 kartus didesnę kainą.

A. Avulis

„Tai yra tam tikra finansinė išlaida, pirkinys. Juk pirkėjas tame nusipirktame būste ir gyvens. Tačiau yra tokių, kurie šiuo metu uždirba labai didelius pinigus, investuodami į NT. Jie pasinaudoja dabartine banga, tiesiog užsirezervuoja naujo projekto butus, o vėliau tas rezervacijas perparduoda. Arba perka, įrengia butus ir juos parduoda 20-30 proc. brangiau. Tai yra lengvi pinigai. Matyt tie lengvi pinigai ir yra ta priežastis, dėl ko mes dabar ir kalbame apie tą kaistančią NT rinka, na nes kas gi nenori tų lengvų pinigų?“, – šypsodamasis retoriškai klausia A. Antanavičius.

Centrinis bankas, anot apžvalgininko Rimvydo Valatkos, prisideda prie tų „netikrų pinigų“ spausdinimo, mat jų yra labai daug. Pasak jo, Lietuvos bankas (LB) tampa Centrinio banko bendrininku – visas tas NT brangimas yra būtent dėl to, kad pinigų yra daugiau, todėl ir ta kaina kyla.

Matyt tie lengvi pinigai ir yra ta priežastis, dėl ko mes dabar ir kalbame apie tą kaistančią NT rinka, na nes kas gi nenori tų lengvų pinigų?

A. Antanavičius

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus su tuo nesutinka ir teigia, kad Lietuvos bankas kaip tik ėmėsi priemonių užkardyti riziką tų asmenų, kurie prisiima riziką investuodami į NT, tam imdami antrinę paskolą. Pasak jo, LB sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą iki 30 proc. tiems asmenims, kurie ima antrinę paskolą ir turi dar negrąžintą pirmą, prieš tai paimtą, paskolą.

„Labai pritariu A. Antanavičiui, kad reikia atskirti investiciją nuo vartojimo. Jei tu perki būstą sau gyventi, tai tas pirkimo laikas bus visada geras, – įsitikinęs LB valdybos pirmininkas G. Šimkus. – Svarbu, kad uždirbtum pakankamai pinigų ir galėtum grąžinti paimtą paskolą. Tačiau jei mes kalbame apie investiciją, tai sutikime, kad tokia investicija į NT yra pakankamai sudėtingas verslas. Tai nėra taip, kad štai nusipirkau būstą nuomai ir viskas su ta investicija bus gerai. Mes matėme, kaip buvo 2008-2009 metais, kuomet krito NT kainos ir turėjome ne vieną liūdnai pasibaigusią istoriją. Taigi, tokių situacijų mes dabar turėtume vengti.

LB ekonomisto atlikti skaičiavimai rodo, kad tie asmenys, kurie turi pasiėmę vieną, antrą ar net trečią paskolą, jie neišvengiamai susiduria su didesne rizika. O kalbant apie Europos centrinio banko politiką, tai nėra taip, kad tik prispausdino daugiau pinigų, tačiau pakankamai daug prisidėjo prie stipresnio kreditavimo. Lietuvoje, beje, jis buvo pakankamai silpnas. Tas stipresnis kreditavimas prisideda prie spartesnio mūsų ekonomikos augimo. Taip pat tai ir žemesnės palūkanų normos bei žemesnės palūkanų normos, kurias moka už skolą mūsų valstybė. Šitu sudėtingu pandeminiu laikotarpiu tai yra didžiuliai sutaupymai mūsų šaliai.“

Mes matėme, kaip buvo 2008-2009 metais, kuomet krito NT kainos ir turėjome ne vieną liūdnai pasibaigusią istoriją. Taigi, tokių situacijų mes dabar turėtume vengti.

G. Šimkus

Tie, kas ruošiasi įsigyti būstą, NT skelbimuose turbūt yra pastebėję, regis iš pirmo žvilgsnio, neadekvačias būsto kainas. Ypač Vilniuje ir pajūryje. Sostinėje galima rasti tokių prabangių būsto pasiūlymų, kurių vienas kvadratinis metras kainuoja net 10 tūkst. eurų. Panašiai tiek būsto kvadratinis metras kainuoja Paryžiaus ar Niujorko miestų centrinėse dalyse. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad iš vienos pusės tokia aukšta kaina sostinės senamiestyje yra pervertinta, tačiau iš kitos pusės, „ta kaina gali būti ir dar didesnė“.

„Jeigu žmonės turi pinigų tokį turtą įsigyti, jeigu jie mato jame vertę, jeigu jie mato, kad ta vertė galėtų augti, tai kodėl gi ne? O ir šiaip nenurašykime Vilniaus! Vilnius turi senamiestį, kuris yra saugoma UNESCO teritorija, kuri nesiplės. Šioje vietoje daugiau tokio prabangaus ir išskirtinio būsto pastatyti bus labai sudėtinga. Tie kas užsiima statybomis, gali patvirtinti, kokios sudėtingos yra procedūros. Pastatyti tokį būstą Paryžiuje ar Niujorke, turbūt, būtų lengviau, o Vilniuje tai yra labai unikalu, dėl ko ir išauga ta kaina“, – itin brangių būstų rinkos segmentą Vilniuje dėsto M. Statulevičius.

Prabangaus ir išskirtinio nekilnojamojo turto brokerė Danguolė Valantinienė sako, kad tokio būsto pirkėjai dažniausiai yra verslininkai ir aukštas pajamas uždirbantys specialistai. „Taip pat lietuviai, kurie dirba užsienyje ir gauna aukštus darbo užmokesčius. Prabangų būstą Lietuvoje perka ir dalis užsieniečių bei mišrios šeimos. Tai žmonės, kurie turi prestižą, kurie turi visas galimybes įsigyti tokį NT, kuris pagerintų jų gyvenimo kokybę ir kasdienybę“, – prabangaus būsto pirkėjo paveikslą piešia NT brokerė D. Valantinienė.

Nenurašykime Vilniaus! Vilnius turi senamiestį, kuris yra saugoma UNESCO teritorija, kuri nesiplės. Šioje vietoje daugiau tokio prabangaus ir išskirtinio būsto pastatyti bus labai sudėtinga. Tie kas užsiima statybomis, gali patvirtinti, kokios sudėtingos yra procedūros.

M. Statulevičius

Paklaustas, kas galėtų stabdyti kainų kilimą Lietuvoje, NT analitikas A. Antanavičius sako, kad tai galėtų būti naujų mokesčių įvedimas tiems, kas turi ne vieną būstą.

Ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad NT kainų pikas turėtų būti kitų metų vasarą. Pasak jo, išaugus būsto pasiūlai, NT turėtų natūraliai mažėti.

Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus įsitikinęs, kad NT kainos tik augs. „Aš Lietuvai linkiu gero jos šalies gyventojų ekonominės gerovės augimo, atlyginimų augimo. O NT kainos augs. Turiu omeny, kad pikas ir kainos augs. Visada. Taip, kad...nes atlyginimai auga“, – koreliaciją tarp atlyginimų ir NT kainų bando išvesti G. Šimkus.

Būsto kainos augs visada, nes ir atlyginimai visada tik auga.

G. Šimkus

Nekilnojamojo turto brokerė D. Valantinienė, parduodanti prabangų ir išskirtinį būstą, įsitikinusi, kad mūsų šalyje vis dar juntamas NT pasiūlos stygius. „Kuomet atsiras pakankamai pasiūlos, tuomet ir tos kainos stabilizuosi“, – neabejoja ji.

„Turi susitikti du dalykai: tai sumažėję statybos kaštai ir padidėjusi pasiūla“, – tokį NT kainų stabilizavimo receptą mato Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas M. Statulevičius. Anot jo, taip įvykti galėtų metų ar pusantrų bėgyje, jei tinkamai „susitars valdžia ir tie, kurie tą turtą kuria“.

Panašiai galvoja ir statybų bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas A. Avulis. Pasak jo, kainos galėtų sušvelnėti po metų tuo atveju, jei „biurokratai leistų padidinti NT pasiūlą“.

Išsamesnė diskusija apie kaistančią NT rinką Lietuvoje – vaizdo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Lietuva kalba. Kas ir kaip gali sustabdyti būsto kainų kilimą?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt