Verslas

2021.11.26 15:36

Artėja sankcijų Baltarusijai įsigaliojimo laikas: uostininkai kalba apie praradimus, pastebima kita tendencija – stoja srautai ir į Kiniją

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.11.26 15:36

Verslas ne itin ramiai laukia gruodį įsigaliosiančių sankcijų Baltarusijai. Anksčiau įvestų sankcijų poveikį Klaipėdos uostas jau pajuto, tad nuostolių tikimasi ir šįkart. Susisiekimo ministras Marius Skuodis ramina, jog veikiausiai krovinių srautas sulig gruodžio 8 d. nesustos, tačiau uostininkai pastebi, jog Europos Sąjunga galėtų spręsti dėl galimos pagalbos Lietuvai. Krovos įmonių atstovai tikina ir tam tikrus pokyčius dirbant su Kinijos rinka.

Sankcijos, kurias JAV pritaikė Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“ įsigalios nuo gruodžio 8 d. Nuo pat sankcijų paskelbimo kalbama apie tai, kaip tai atsilieps Lietuvai, mat šie kroviniai sudaro nemenką „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto krovinių dalį.

Likus mažiau nei dviem savaitėms iki sankcijų įsigaliojimo uostamiestyje apsilankęs susisiekimo ministras M. Skuodis ramina, kad veikiausiai artimiausiu metu šie kroviniai per Lietuvą vis dar bus gabenami.

„Ar gruodžio 8 d. sustos? Tikėtina, kad nesustos, nes yra ir tam tikri apmokėjimai už išankstines sąlygas ir pan., bet čia priklauso nuo labai daugelio aplinkybių“, – dėstė M. Skuodis.

Pasak ministro, ar tranzitas vyks, priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: ar bankai leis atsiskaitymus ir nuo paties sankcijų režimo, ar bus kažkokių pokyčių.

„Girdite apie diskusijas Europos Sąjungos lygmeniu, lygiai taip pat girdite apie papildomas diskusijas JAV. Čia galimi du variantai: galimas sankcijų stiprinimas, tikrai yra įmanomas ir griežtesnis sankcijų išaiškinimas, kad neliktų jokių pilkųjų zonų, dėl kurių vyksta daug diskusijų. Šiuo metu daug kas vyksta. Kaip bus ateityje – matysime“, – sakė M. Skuodis.

Jis taip pat akcentavo, kad režimui tereikia pakeisti savo elgesį ir tranzitas bei prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos galės tęstis.

„Dabar susidaro toks įspūdis, kad mes turime pasiaiškinti dėl visų suprantamų priežasčių, bet režimui tereikia pakeisti savo požiūrį, kalbant apie migraciją, apie žmogaus teises, žmones, kurie yra uždaryti kalėjimuose ir situacija visiškai pasikeis. Tai yra bendras mūsų interesas“, – dėstė ministras.

Uostas poveikį jau pajuto, užsimenama apie poreikį svarstyti pagalbos priemones

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad uostas jau dabar jaučia nemažas krovinių srautų netektis.

„Jau mes galime ivardyti tam tikras sankcijas arba krovinių netekimus, kuriuos turime nuo šių metų pradžios. Tai yra naftos produktai – tai yra sankcijos „Belneftechim“ 9 įmonėms. Mes tą turime, mes tų kiekių netekome, bet visa mūsų koncentracija turi būti į tai, kaip tuos krovinių kiekius kompensuoti“, – dėstė A. Latakas.

Baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro apie 30 proc. Visų krovinių, tad neslepiama, kad greitai didelę dalį krovinių kompensuoti – sunku, tačiau krovos tendencijos kol kas nėra prastos.

„Bet žiūrint nuo šių metų pradžios ir vertinant tą krovinių kiekį, kuris, jeigu taip galima pasakyti, yra prarastas, matome, kad 10 mėnesių krovos rezultatas išlieka tik 4 proc. mažesnis. Tai reiškia, tas darbas įmonių ir uosto direkcijos veda į tai, kad mums reikia ieškoti krovinių, koncentruotis į tai nežiūrint kas bus“, – sakė uosto vadovas.

Pripažįstama, kad kai kurios uosto įmonės dėl įsigaliosiančių ar jau įsigaliojusių sankcijų patirs arba jau patyrė reikšmingus praradimus, tačiau nelaukia ir ieško galimybių, kaip kompensuoti prarastus krovinius.

Nors apie galimus pokyčius kalbama atsargiai, tačiau uosto vadovas jau užsimena apie pagalbą, kurios gali prireikti Lietuvai ir uostui. Pasak A. Latako, jeigu yra kalbama apie visos Europos Sąjungos vertybių klausimus, tai bendrijos nariai turėtų įsijungti sprendžiant problemą ir pagalvoti, kaip galėtų padėti šaliai, kuri prisiima didelę naštą tiek šioje, tiek kitose srityse.

„Aš nekalbu apie finansinius dalykus, bet gali būti turbūt ir tam tikri politiniai sprendimai, kaip galbūt tam tikri kroviniai, kurie neturėtų tiesioginio, gero kelio per Klaipėdos uostą, galėtų ateiti vien dėl to, kad padėtų uostui kompensuoti praradimus“, – aiškino A. Latakas.

Uosto įmonės stebi permainas krovinių, gabenamų į Kiniją, sraute

Artinantis sankcijų įsigaliojimui visus permainų ženklus akylai seka Klaipėdos uosto krovos įmonės.

„Be abejo, turime turėti galvoje, kad gruodžio mėnesį gali būti tam tikras žymus krovinių srauto kritimas, tačiau visi vertina tas aplinkybes ir kiek įmanoma, ruošiasi. Negaliu sakyti, kad mes arba kompanijos turime planą, kad galėtume pilnai kompensuoti šį srautą“, – dėstė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Tiesa, pastebima, kad tikrasis krovinių srauto sumažėjimas aiškiau gali matytis ne gruodį, nes tam tikri kroviniai yra kaupiami.

V. Šileika taip pat pastebėjo ir permainas kiniškų krovinių rinkoje.

„Ką mes dabar stebime, tai yra sumažėjęs eksportas iš Lietuvos į Kiniją. Jis praktiškai stoja. Kol kas importas į Lietuvą kinietiškų prekių ar krovinių yra nesustojęs. Kol kas mes negirdime apie kažkokias priemones, kurių būtų imtasi dėl tų krovinių stabdymo. Bet aš manau, kad čia procesas gali būti inertiškas ir galbūt tą mes sužinosime šiek tiek vėliau, o kol pajausime dar praeis tam tikras laiko tarpas, nes tam tikri kroviniai, kurie išsiunčiami iš Kinijos, Lietuvą pasiekia po kelių mėnesių“, – sakė V. Šileika.

Kiniški kroviniai sudaro apie 30–40 proc. viso konteineriais per Klaipėdos uostą gabenamų krovinių srauto.

Susisiekimo ministras M. Skuodis teigė, jog tikisi, kad santykiuose su Kinija sveikas protas nugalės.

„Vienas dalykas yra politiniai pareiškimai, kurie kartais stebina, o kitas – santykiai tarp juridinių asmenų ir verslų. Man atrodo, kad svarbiausia, kad ten, kur reikia, tie ryšiai ir santykiai ekonominiai išliktų“, – pastebėjo ministras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt