Verslas

2021.11.28 18:00

Ekonomistė apie atotrūkį tarp atlyginimų Vilniuje ir regionuose: šie gali gelbėtis tik tuo, ką turi išskirtinio

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.11.28 18:00

„Sodra“ skelbia: padaugėjo dirbančių gyventojų, paaugo uždarbiai. Rugpjūtį – vidutinės pajamos į rankas šalyje viršijo tūkstantį eurų. Bet rugsėjį keliais eurais sumenko. Toliau didėja atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų. Ekonomistai sako, didmiesčiuose veikiančios investuotojų viliojimo priemonės miesteliams netinka. Kito kelio, kaip tik kūrybiškai išnaudoti savo unikalumą, regionai neturi.

Kelmė. Vietiniai sako – gamta čia nuostabi. Todėl ir žvejyba – ne tik malonumas. Laimikis kartu yra ir geri pietūs. Kitiems pragyventi padeda sava žemė, kur daržovės, vaisiai. O, pavyzdžiui, LRT kalbintam vyriškiui – 65-ios bičių šeimos. Tik kad sveikatos sako reikia.

„Nėr kam padėti. Perka žmonės medų. Kas vartoja, tas perka“, – sako LRT kalbintas senjoras.

Bet be reikalo čia neišlaidaujama. Savivaldybė atvira – rajone mažai darbdavių.

„Šiaip tuo klausimu gyvenam gana įtemptai, reikia pripažinti. Ir pagrindiniai darbdaviai, taip, daug žmonių dirba viešajame sektoriuje, toliau kažkiek yra statybos, aptarnavimas, sakykim, ir pieninę tokią stambesnę turim, prekiaujantys žmonės. Su atlyginimais irgi nėra gerai“, – sako Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas.

Kelmė – vienas miestų, kur pajamos kukliausios. Į rankas žmonės vidutiniškai negauna nė 730-ies eurų. Taip pat Pagėgių bei Kalvarijos savivaldybėse.

Visoje Lietuvoje vidutinės pajamos į rankas – 998 eurai. Tik Neringoje ir Vilniuje – daugiau kaip tūkstantis.

Bet apie Neringą sakoma – tai ne fenomenas, o pajamos tų pačių vilniečių, kurie pajūryje turi turto ir ten deklaravę gyvenamąją vietą.

Toliau didėja atotrūkis tarp didmiesčių ir regionų: vidutinių pajamų skirtumas siekia šimtus eurų

Skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių vidutinių pajamų šalyje – 300-400 eurų.

„Siekti gali atskirais atvejais ir apie 60 proc. ir tie 400 eurų tai ypač, jeigu palygintumėm Vilniaus miestą ir Kalvarijos savivaldybę, tai čia jau toks pats didžiausias skirtumas būtų“, – aiškina „Sodros“ analitikė dr. Kristina Zitikytė.

Kelmiškiai sako, girdint tokias sumas, pavydu.

„Kokias pozicijas darbe užimi, tokie ir atlyginimai. Nėra per dideli. Nėra per dideli. Lyginant su Vilnium.. nepalyginamas dalyks“, – sako LRT kalbinta moteris.

„Blogai. Viskas blogai. Ir algos blogai, ir darbo nėra. Jauniems išvis pragyventi sunku. Egzistuojam. Kosmosas čia yra, ne Lietuva“, – reziumuoja kita kalbinta moteris.

„Viešpatie, tokių metų kaip man, tai darbą susirasti... kaip – per jaunas į pensiją, per senas į darbą“, – sako LRT kalbintas vyras.

Ekonomistė teigia, nors pragyventi regionuose pigiau nei didmiesčiuose, 700 eurų į rankas nėra daug, juolab, kad dažnas negauna nė tiek.

O didmiesčiuose ne stebuklas ir tūkstantis į rankas, kai viskas brangsta. Infliacija viršija 8 proc.

„Būtiniausiems poreikiams užtenka, bet, aišku, visą laiką noras yra gyventi geriau ir apsivyti Vakarų Europos šalis. Ypač, įvertinant ir infliacijos įtaką. Nes infliacija dalį pinigų suvalgys“, – teigia Vilniaus universiteto docentė dr. Giedrė Dzemydaitė.

Statistikos departamento duomenimis, šalia nuolatinių pajamų, 16 proc. Lietuvos namų ūkių turi vartojimo, studijų paskolą, įsiskolinę už išsimokėtinai pirktus daiktus ar paslaugas.

Regionų bėda, „Sodros“ analitikė sako, senstantys gyventojai. Nes tik didmiesčiai traukia jaunus, darbingus.

„Regionuose jau yra daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų, gali rasti, kur kas trečias dirbantysis jau šiandieną yra 50-59 metų, kai tuo tarpu Vilniuje čia kas trečią rastum 30-39 metų“, – sako K. Zitikytė.

Ekonomistė teigia, regionai gelbėtis gali tik tuo, ką turi išskirtinio. Ir visai nebūtina koncentruotis vien į užsienio investuotojus, kurių pritraukti miesteliams nėra lengva.

„Darbo vietos yra aktualu, tačiau tradiciniai būdai, kurie veikia galbūt didesniuose miestuose, jie neveikia mažesniems miesteliams. Dėl to regionams reikia ieškoti labai tokių specifinių, unikalių būdų, kaip būtų galima tą daryti. Ir vėlgi, ar tai galėtų būti tam tikras verslumas, ar orientavimasis į tą senstančią visuomenę. Kiek iš to galima būtų galvoti naujų verslo kūrimo veiklų“, – svarsto ekonomistė.

Vyresniems gyventojams kuo toliau, tuo labiau trūks begalės paslaugų. Bet dėl mažos vietinių perkamosios galios ir mažai darbingo amžiaus žmonių, esą kažin, ar verslams apsimokės tas paslaugas teikti. Todėl rūpintis tuo, anot ekonomistės, jau turėtų valdžia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt