Verslas

2021.12.01 05:30

Vidutinė pensija Vokietijoje – nuo 1 100 eurų: Berlyne gyvenanti lietuvė atvira – taupyti nereikia

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt iš Vokietijos2021.12.01 05:30

Nors Lietuvos ir Vokietijos pensijų sistemos modelis yra panašus, pasiekti rezultatai gerokai skiriasi. LRT.lt kalbintų ekspertų teigimu, vidutinės pensijos Vokietijoje yra tris kartus didesnės, gyvenimo kokybė aukštesnė, o su skurdu susiduria retas.

Gyvenimu nesiskundžia

Berlyne gyvenanti lietuvė Marija savo, kaip pensininkės, finansine padėtimi LRT.lt sako nesiskundžianti. 170 kvadratinių metrų butą miesto centre besinuomojanti moteris teigia iš esmės galinti sau leisti viską.

„Galiu sau leisti keliones, net nereikia taupyti. [...] Diskomforto nejaučiu“, – tvirtina ji.

Beveik visą gyvenimą architekte Vokietijoje dirbusi lietuvė teigia papildomai šia veikla užsiimanti ir dabar, tačiau ne dėl to, kad būtų sunku pragyventi iš gaunamos pensijos. Moteris sako kurį laiką dirbusi ir samdomą darbą, todėl jos pensija susideda iš tam tikrų dalių.

„Viena dalelė yra iš to laikotarpio, kai dirbau kitam žmogui, kita dalis iš nuomos – Berlyne turiu nedidelį butą ir jį nuomoju, jis beveik apmoka šį, kuriame gyvenu. Mažas butas apmoka didelį“, – kalba moteris.

Tačiau, jos pastebėjimu, kaip ir Lietuvoje, Vokietijoje geriausiai gyvena tie senjorai, kurių atlyginimai buvo didesni, blogiau – uždirbusieji mažiausias pajamas.

„Pavyzdžiui, seselės už tokį sunkų ir atsakingą darbą gauna gana mažai, jos yra labai nepatenkintos. Yra daug žmonių, kurie darė pertraukas, nedirbo, tai, žinoma, ten irgi nieko nepriskaičiuoja. Jeigu mažai dirbai, mažas atlyginimas, tavo pensija irgi bus maža“, – sako pašnekovė.

Vis dėlto pensininkų, kurie skųstųsi pragyvenimo lygiu Vokietijoje, lietuvė sako nepažįstanti. Moteris teigia, kad negalėtų pragyventi iš vidutinės pensijos Lietuvoje, kuri šiuo metu siekia apie 400 eurų.

Pensinis amžius didinamas

Kaip LRT.lt nurodė Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministerija, pensinis amžius senatvės pensijai gauti Vokietijoje ilgainiui bus didinamas nuo 65 iki 67 metų.

„Reforma įgyvendinama atsižvelgiant į individualius gimimo metus. Didinimas prasidėjo 2012 metais, o baigsis 2031 metais“, – nurodo ministerija.

Vokietijos ekonomikos instituto „IFO institute“ prof. dr. Joachimo Ragnitzo aiškinimu, kai pensinis amžius Vokietijoje 2031-aisiais sieks 67 metus, skirtumų tarp lyčių šiuo klausimu neliks.

Vis dėlto esant tam tikroms sąlygoms į pensiją Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, galima išeiti ir anksčiau. Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministerijos aiškinimu, jei asmens įmokų stažas yra ne mažesnis kaip 35 metai, anksčiausias išėjimo į pensiją amžius yra 63 metai. Be to, anksčiau išeiti į pensiją galima sunkios negalios atveju.

„Išeiti į pensiją sulaukus 63 metų galima, jei sutinkate, kad jūsų pensija būtų sumažinta (0,3 proc. už kiekvieną mėnesį, kurį išeinate į pensiją anksčiau)“, – LRT.lt paaiškina J. Ragnitzas.

Vidutiniškai gauna nuo 1 100 iki 1 500 eurų

Vokietijos, kaip ir Lietuvos, pensijų sistema sudaryta iš trijų pakopų. Pirmoji Vokietijos pensijų sistemos pakopa teikia išmokas 90 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Valstybės tarnautojų ir tam tikrų profesinių grupių, pavyzdžiui, ūkininkų, gydytojų, architektų ir t. t., pensijos kinta arba pasipildo įstatymų nustatyta tvarka, nurodo Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministerija.

Beveik 30 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų gauna išmokas iš profesinių pensijų sistemos (antrosios pakopos). Taip pat yra privačių pensijų planų (trečioji pakopa), kuriuos iš dalies subsidijuoja valstybė, teigia ministerija.

„Šios pensijos iš esmės neseniai įvestos ir dar neturi didelės įtakos šiandienių senjorų pajamoms, tačiau jų svarba būsimiems pensininkams vis didėja.

Jei turima omenyje bendra pensininkų namų ūkių pajamų struktūra, reikia atsižvelgti į kitus pajamų šaltinius, pavyzdžiui, kapitalo pajamas, pajamas iš privačios nuosavybės, uždirbtas pajamas arba socialinę paramą“, – pažymi Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministerija.

Prof. J. Ragnitzo teigimu, gaunama pensija Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, priklauso nuo sumokėtų įmokų.

„34,19 euro vidutinės įmokos per metus. Taigi, jei per aktyvų laikotarpį turėjote vidutines pajamas ir lygiai 45 metus mokėjote įmokas, gausite 45*34,19 Eur = 1 538,55 Eur pensiją. Tačiau vidutinė vyrų pensija Vokietijoje yra tik 1 519 eurų, moterų – 1 101 euras (dėl profesijų, įmokų mokėjimo laiko ir kitų skirtumų)“, – paaiškina profesorius.

Gyvenantieji prasčiau sulaukia paramos

Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministerijos teigimu, gauti senatvės pensiją Vokietijoje galima, jei yra pasiektas pensinis amžius ir įvykdytas minimalus penkerių metų įmokų mokėjimo laikotarpis.

„Jei pensija yra mažesnė už egzistuojantį minimumą, gaunama speciali parama – 446 eurai vienišiems asmenims bei padengiamos apgyvendinimo išlaidos“, – priduria J. Ragnitzas.

Profesoriaus aiškinimu, dėl specialios pagalbos prasčiau gyvenantiems pensininkams paprastai niekas negauna mažesnių nei, kaip jis sako, „egzistencinis minimumas pajamų“.

„Žinoma, pensijos yra mažesnės nei daugelyje kitų šalių (48 proc. grynųjų pajamų), tačiau daugumai žmonių jų pakanka pragyventi“, – LRT.lt sako jis.

Dirba ir išėję į pensiją

2021 metais Vokietijos Vyriausybė įvedė individualiai apskaičiuojamą pensijos priedą, siekdama įvertinti ilgalaikių privalomojo pensijų draudimo sistemos dalyvių, kurių pajamos per darbingą amžių buvo santykinai mažos, gyvenimo pasiekimus.

„Norint gauti bazinę pensiją, reikia turėti ne trumpesnį kaip 33 metų draudimo stažą. Didžiausia išmoka yra apie 400 eurų. Tikimės, kad vidutinė išmoka sieks apie 75 eurus. Empirinių duomenų dar nėra“, – nurodo ministerija.

„Be to, asmenys, sulaukę įstatymu nustatyto pensinio amžiaus ir neturintys pakankamai finansinių išteklių savo poreikiams patenkinti, turi teisę gauti išmokas pagal specialią socialinės paramos pagyvenusiems asmenims schemą. [...]

Teisės į pašalpą dydis atitinka skirtumą tarp individualių poreikių (pragyvenimo išlaidų, išlaidų specialiesiems poreikiams ir tinkamo būsto išlaidų) ir turimų finansinių išteklių. 2020 metų pabaigoje vidutiniai individualūs poreikiai siekė 833 eurus per mėnesį, o vidutinė teisė į išmoką – 480 eurų per mėnesį“, – komentuoja Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministerija.

Ministerija pateikia 65 metų ir vyresnių asmenų vidutines grynąsias namų ūkio pajamas Vokietijoje pagal namų ūkio sudėtį.

„Porų namų ūkiai vidutiniškai gauna 2 907 eurus grynųjų pajamų per mėnesį. Vienišų vyrų namų ūkiai gauna vidutiniškai 1 816 eurų, o vienišų moterų namų ūkiai disponuoja daugiau kaip 1 607 eurais“, – dar didesnius skaičius įvardija Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministerija.

Paklausus, ar pensininkai Vokietijoje dirba noriai, ministerija teigia, kad nuo 2003 metų dirbančių asmenų, vyresnių nei teisės aktais nustatytas pensinis amžius, skaičius išaugo nuo 674 tūkst. iki beveik 1,3 mln.

„2019 metais dauguma – apie 80 proc. – sutarčių yra vadinamosios mini darbo sutarty“, kurių maksimalios pajamos yra 450 eurų per mėnesį. Tik nedidelė dalis į pensiją išėjusių darbuotojų kaip pagrindinį tikslą dirbti už atlygį nurodo finansines priežastis. Ryšio su kolegomis palaikymas, prasmingos veiklos užtikrinimas ir malonumas dirbti yra tokie pat svarbūs dalykai kaip uždarbis“, – tikina ministerija.

Kiek kitokios nuomonės laikosi prof. J. Ragnitzas, teigiantis, kad dauguma pensinio amžiaus žmonių Vokietijoje dirbti nenori.

„Tik kai kurie „baltųjų apykaklių“ darbuotojai, kurie mėgsta savo darbą“, – sako jis.

Socialinė padėtis gerokai skiriasi

Vilniaus universiteto (VU) Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkė Jekaterina Navickė portalui LRT.lt teigia, kad pagal modelį Lietuvos ir Vokietijos pensijų sistemos iš esmės yra panašios.

Nors amžius, kurio sulaukę žmonės išeina į pensiją, Vokietijoje yra kiek vėlesnis, minimalus stažas, norint gauti pensiją Lietuvoje, yra kur kas didesnis, atkreipia dėmesį mokslininkė (Vokietijoje – 5, Lietuvoje – 15 metų).

Vertindama senjorų socialinę padėtį Lietuvoje ir Vokietijoje, J. Navickė pastebi itin didelių skirtumų.

„Pagal statistiką maždaug kas trečias pensininkas Lietuvoje skursta, o Vokietijoje, ko gero, tik kas penktas“, – sako ji ir priduria, kad didžiausi skirtumai yra tarp vienišų pensinio amžiaus moterų.

Skiriasi ir pensijų dydis: vidutinė pensija Vokietijoje yra maždaug tris kartus didesnė.

„Žinoma, egzistuoja ir kainų skirtumai. Nepaisant jų, matyt, gyvenimo kokybė išėjus į pensiją Vokietijoje yra aukštesnė“, – priduria ji.

Paklausta apie priežastis, dėl kurių vis dar atsiliekame nuo tokių šalių kaip Vokietija, J. Navickė įvardija mažesnes algas ir atitinkamai menkesnes socialinio draudimo įmokas, taip pat šešėlinę darbo rinką.

„Mūsų pensijų sistemoje yra pagrindinė ir papildoma dalys, ten yra gana didelis perskirstymas. Nei politikai, nei piliečiai negali leisti, kad labai didelė pensininkų dalis atsidurtų dideliame skurde, todėl mūsų pensijos dėl to perskirstymo yra gana plokščios“, – sako pašnekovė.

Nepaisant to, kad veikia daugiau nei dešimtmetį, antroji pensijų pakopa Lietuvoje yra dar labai jauna, teigia J. Navickė.

„Tam, kad sistema visiškai subręstų, žmonės iš principo turi kaupti visą gyvenimą, trisdešimt metų ir daugiau“, – pažymi ji.

Vidutinė pensija Lietuvoje – tris kartus mažesnė

LRT.lt primena, kad nuo kitų metų vidutinė pensija Lietuvoje didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.

Numatoma, kad pensijų didinimui papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – papildomam individualios pensijų dalies, priklausančios nuo sumokėtų įmokų, indeksavimui, ir 68 mln. eurų – bazinei pensijos daliai.

Kitais metais pensijoms planuojama iš viso skirti 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet.

Bus siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendrai pensijai ilgainiui mažėtų, o individuali didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.

Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2021 metais jis siekia 260 eurų.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 600 tūkst. pensininkų.

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji.

Bendroji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Bazinis pensijos dydis kasmet indeksuojamas.

Vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei 12-ais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų.

Būtinasis stažas senatvės pensijai šiemet yra 32 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 metais pasieks 35 metus.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaitos vieneto (taško) vertė kasmet indeksuojama.

1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12-ais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2021 metais VDU siekia 1 352,70 euro.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt