Verslas

2021.11.27 20:41

LRT FAKTAI. Sumaištis dėl gręžinių: kas laukia nelegalių įrenginių savininkų?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.11.27 20:41

Tūkstančiai lietuvių naudojasi gręžiniais tam, kad gautų vandens ten, kur nepasiekia miesto tinklai, Aplinkos ministerijos duomenimis, apie 30 tūkstančių įrenginių yra nelegalūs. Tačiau greitai keisis jų naudojimo tvarka: Seimas pritarė siūlomoms pataisoms.

Pokyčiai sukėlė dalies gyventojų nerimą, pradėtos platinti žinutės, neva valstybė nusavins gyventojų įrenginius, už vandenį teks mokėti. Tačiau ką iš tiesų numato naujas įstatymas?

Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas patvirtintų laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įteisinti gręžinį, susitvarkyti nuosavybės ir kitus dokumentus, atleidžiant savininką nuo sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros.

„Mes turime sovietinį palikimą – tai kolūkiai, mažos gyvenvietės, nedidelės gyvenvietės, na, ir asmeniniai gręžiniai, kurie anksčiau buvo įrengti ir iš tikrųjų be jokių leidimų. <...> Yra teisingas žingsnis, kad galėtų bet kas, gyventojai, bent jau atsirastų savininkai ir vandens įmonės, tuos gręžinius sutvarkytų“, – Seime balsuojant dėl įstatymo kalbėjo frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.

Gręžiniai – giliau, nei šachtiniai šuliniai įrengiami įrenginiai, tiekiantys ne gruntinį, o giliau esantį geresnės kokybės požeminį vandenį. Juos naudoja žmonės ir įmonės tose vietovėse, kur centralizuoti tinklai nepasiekia, kartais ir centralizuotam vandens tiekimui.

Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos politikos grupės patarėjos Valentinos Tuskenytės teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių nelegalių gręžinių. Jiems ir aktualios siūlomos pataisos.

„Kurie turi nelegalius [gręžinius], tai yra, neregistruotus Žemės gelmių registre, kurį administruoja Lietuvos geologijos tarnyba. Iš esmės, galėtų būti apie 30 tūkstančių nelegalių gręžinių. <...> Teikiamas projektas numato galimybę, kurios dabar nėra. Nes dabar, jei turi nelegalų gręžinį, turėtum jį likviduoti, įsirengti naują gręžinį ir tada tik naudoti išteklius, atlikti kitas procedūras. O šis teisės aktas numato galimybę įsiteisinti netaikant administracinių ir ekonominių sankcijų“, – sakė AM atstovė.

Asmuo arba įmonė, turinys nelegalius gręžinius, tiesiog turėtų kreiptis į savivaldybę arba Aplinkos apsaugos departamentą, jį įteisinti ir baudos kol kas išvengtų, ši tvarka galiotų nuo kitų metų pavasario. Iki šiol, jei asmuo norėdavo vandenį gauti legaliai, tokį įrenginį turėjo nugriauti ir statyti naują, nors ir senasis veikdavo gerai, vandens kokybė buvo tinkama.

Tačiau pokyčiai sukėlė audrą internete – atsirado žinučių, neva gręžiniai bus nacionalizuoti, nusavinti, piešiamas dramatiškas paveikslas – neva teks mokėti už naudojamus išteklius, esančius nuosavuose sklypuose.

Aplinkos ministerijos atstovė sako, kad painiojami du skirtingi įstatymai, kartu teikiamas ir Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimas.

Pagal jį, ir gręžiniai, ir jų vanduo priklausys gyventojams, o ne savivaldybėms.

„Atsiranda data, iki kada geriamo vandens infrastruktūra turi būti perimama savivaldybės ar jos įmonių. Galbūt tas klaidinimas atsiranda, nes teisės aktai teikiami kartu, tačiau jokiais būdais nėra siekiama nacionalizuoti gyventojų turimų gręžinių, kaip tik siūloma nauja tvarka, kuria pirmiausiai siūloma ne bausti, o padėti įsiteisinti“, – sakė V. Tuskenytė.

Antrojo įstatymo atveju bus perimama ne visa infrastruktūra – tik ta, kuria naudojasi daugiau nei 50 gyventojų ir jei ji yra įrengta atitinkamoje savivaldybės teritorijoje. Ministerija atkreipia dėmesį, kad taip bus galima užtikrinti geresnę vandens kokybę, nes savivaldybės turi už tai atsakingas įmones.

Gyventojai baiminasi ir papildomų išlaidų, esą įsirengti gręžinius ir taip daug kainavo, o dabar esą vandenį teks apskaityti: įsirengti skaitiklius, mokėti mokesčius. Tai irgi netiesa, atkreipia dėmesį ministerija, bent jau didžiajai daliai gyventojų. Galioja trys sąlygos, kai prireiks skaitliukų, norint išgauti vandenį savo gręžinyje.

„Pagal dabar galiojančią Žemės gelmių įstatymo redakciją yra numatyta, kad skaitliuką įsirengti reikia, kai, viena sąlyga, jei reikalingas ištekliams išgauti leidimas, kita sąlyga, kai išgaunama 10 ir daugiau kubinių metrų per parą. Teikiami projektai naujų sąlygų nenumato.

Dėl mokesčių, mokesčiai mokami, jei išteklių išgavimui reikalingas leidimas. Jeigu asmuo atitinka tas sąlygas – vykdo ūkinę, komercinę veiklą, arba ištekliai išgaunami 10 ir daugiau kubinių metrų per parą, arba jei yra žemės ūkio atstovas, jiems leidimas yra nuo 100 ir daugiau kubinių metrų <...> Jeigu reikalingas leidimas - reikalingas mokėti mokestis. Šis teisės aktas numato, kad jei legalizavimo proceso metu asmuo atitinka tas sąlygas, jis ir turi mokėti mokestį, nieko naujo, kaip yra pagal dabar galiojančią tvarką“, – sakė V. Tuskenytė.

Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas nenumato gręžinių nacionalizavimo, LRT aiškino Aplinkos ministerija. Pabrėžiama, kad siekiama leisti gyventojams įteisinti turimus įrenginius, išvengiant nuobaudų. Be to, įstatymas nenumato, kad už individualiai išgautą vandenį teks mokėti: tai daryti reikės kai kuriems ūkinės, komercinės veiklos vykdytojams ir daugiau nei 10 kubinių metrų vandens per dieną sunaudojantiems gyventojams,

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt