Verslas

2021.11.25 10:08

Valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl biudžeto skiriasi: vieni jį vadina subalansuotu, kiti – per daug optimistišku

atnaujinta 12.11
Gytis Pankūnas, Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.11.25 10:08

Seimui ėmus svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą, valdančiųjų ir opozicijos nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Valdančiųjų atstovai mano, kad šis biudžetas yra subalansuotas, ir tikisi, kad už jį balsuos ir opozicijos atstovai. Tačiau opozicija kalba apie tai, kad biudžeto planas yra per daug optimistiškas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad 2022 m. valstybės biudžetas yra subalansuotas, jame skiriamas dėmesys ir labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms, ir svarbiems įsipareigojimams.

„Man rodos, biudžetas yra, visų pirma, subalansuotas, jis teikia pakankamą dėmesį ir socialiai pažeidžiamoms grupėms, taip pat jau pradeda įgyvendinti įsipareigojimus, susijusius su švietimu, tai yra su nacionaliniu susitarimu dėl švietimo ateities, taip pat brėžia aiškią liniją į ateitį, tai yra ir su žaliuoju kursu susijusi linija, kuri mums, Lietuvai, yra labai svarbi“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė teigė tikinti, kad biudžeto projektas sulauks palaikymo ir iš Seimo opozicijos.

„Aš nelabai įsivaizduoju tokių racionalių argumentų prieš šį biudžetą, kai ir mokytojams algos didėja, ir medikams, ir socialiai jautrioms grupėms. Visada galima sugalvoti ir dar dosnesnių pasiūlymų, bet šis biudžetas yra tikrai kokybiškai parengtas ir aš viliuosi, kad jam bus didelis palaikymas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Skvernelis negailėjo kritikos biudžetui

Opozicinės frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis neslėpė manantis, kad kitų metų biudžeto planas yra per daug optimistiškas.

„Galiu konstatuoti, kad biudžetas yra labai optimistiškas, kadangi mes vis nematome sisteminio požiūrio arba sisteminių finansavimo šaltinių, kalbant apie pajamas. Išlaidų yra gana daug. Jos iš dviejų dalių susideda, tai yra skolintos, kurios atsilieps, ypač tada, kada grįšime prie fiskalinės drausmės, ir, antra, nepagrįstos pajamos, tai yra du šaltiniai – iš ekonomikos augimo ir geresnio mokesčių administravimo“, – tikino jis.

S. Skvernelio teigimu, minėti pajamų šaltiniai yra abejotini, nepatikimi.

„Toks jausmas, kad dabar kaip nors ištverkime iki 2023 metų, o paskui – kaip Dievas duos“, – savo įspūdį apie kitų metų biudžeto projektą apibūdino S. Skvernelis.

Jis stebėjosi, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) visus Seimo narių siūlymus biudžetui atmetė.

Paklaustas, ar jo vadovaujama frakcija galės balsuoti prieš biudžetą, kuriame numatytas pensijų, kitų išmokų didinimas, S. Skvernelis pažymėjo, kad būtina galvoti ne tik apie šiuos klausimus.

„Turi žiūrėti į tolesnę perspektyvą. Šiandien gali balsuoti už, bet reikia prisiimti atsakomybę už tai 2023 metais, kai reikės galbūt atvirkščią procesą įjungti. Tai mes žiūrėsime“, – tikino parlamentaras.

Jis neatskleidė, kaip frakcija „Vardan Lietuvos“ balsuos dėl kitų metų biudžeto, bet pažymėjo, kad paprastai jis yra priimamas valdančiųjų balsais.

Ministrė projektą vadina „galimybių biudžetu“

Finansų ministrė Gintarė Skaistė kitų metų biudžetą vadina galimybių biudžetu, kuriuo siekiama spręsti įsisenėjusias problemas.

„Manau, kad tai tikrai yra galimybių biudžetas dėl to, kad tikrai didelės lėšos yra skiriamos struktūrinėms problemoms spręsti, kurias jau daugelį metų įvardydavo Europos Komisija. Tai yra skurdo ir nelygybės mažinimas ir taip pat, siekiant užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas, yra tikrai didelis dėmesys skiriamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti“, – žurnalistams Seime komentavo G. Skaistė.

Ji priminė, kad kartu yra didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), minimali alga, tad, pasak ministrės, augs ir mažiausias algas gaunančiųjų atlyginimai.

G. Skaistė tikino, kad kone visų Europos Sąjungos (ES) valstybių biudžetai yra deficitiniai, tad Lietuva šiuo klausimu neišsiskiria. Anot jos, Lietuvos kitų metų biudžeto deficitas, lyginant su kitomis ES valstybėmis, nėra didelis (3,1 proc. bendrojo vidaus produkto).

Armonaitė norėtų didesnio finansavimo mokslui ir priklausomybėms gydyti

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė 2022 m. biudžeto projektą vadino tvariu, tačiau pažymėjo, kad kai kurioms sritims finansavimas galėtų būti didesnis.

„Galima porą dalykų daugiau finansuoti, tai yra mokslą ir priklausomybių gydymą“, – teigė ji.

A. Armonaitė teigė, kad Laisvės partija yra pateikusi siūlymus didinti finansavimą minėtoms sritims.

Pastabų turi ir BFK pirmininkas

BFK pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas kitų metų iždo projektą pavadino „atlyginimų ir pensijų biudžetu“, tačiau neslėpė, jog dalis numatytų išlaidų nėra paremtos tvariomis pajamomis.

„Sakyčiau, tai yra toks atlyginimų ir pensijų biudžetas, nes atlyginimams papildomai skiriama 0,5 milijardo eurų ir dar papildomai 0,5 milijardo eurų skiriama pensijoms.

Bet puikiai žinome, kad nemokamų pietų nebūna, į tą atkreipė dėmesį ir Valstybės kontrolė, sakydama, kad didelė dalis išlaidų yra neparemta tvariomis pajamomis. Į tą patį atkreipė dėmesį ir Lietuvos bankas“, – kalbėjo jis.

M. Majauskas pažymėjo, kad BFK atmetė Seimo narių pasiūlymus biudžetui, kadangi jie siūlė didinti išlaidas, nedidinant pajamų. Vis dėlto, kaip teigė politikas, komitetas siūlo Vyriausybei tikslinti biudžetą, numatant papildomų išlaidų moksliniams tyrimams, priklausomybėms gydyti, sportui, Šaulių sąjungai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, taip pat kitoms reikmėms.

„Esminis BFK siūlymo principas yra, jog, tikslinant biudžetą, neturėtų būti didinamas biudžeto deficitas, tai reiškia, kad, tikslinant biudžetą, turi būti surasti nauji šaltiniai arba perskirstomos turimos lėšos“, – aiškino M. Majauskas.

BFK vadovas teigė, kad dėl papildomų pajamų išlaidoms sprendimą turi priimti Vyriausybė.

M. Majauskas džiaugėsi, kad dėl NPD didinimo sutapo Vyriausybės ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonės. Anot jo, jei bus pritarta NPD didinimui, daliai žmonių pajamos didės apie 13–15 eurų, dėl minimalios algos didinimo daliai žmonių pajamos padidėtų 65 eurais.

Jis sutiko, kad algų didinimas valstybės tarnautojams galėtų būti ir didesnis, tačiau kartu pabrėžė, kad, didinant algas tarnautojams, atlyginimai yra didinami gausiam būriui valstybės pareigūnų, tad būtina šiuo klausimu atsižvelgti ir į biudžeto galimybes.

„Valstietis“: augimą ir žydėjimą teks padengti skolintais pinigais

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, BFK narys Valius Ąžuolas teigė pastebintis, kad kitų metų biudžete suplanuotą išlaidų augimą teks padengti skolintais pinigais.

„Pirmas vaizdas yra toks, kad kitais metais viskas augs ir žydės, bet tą augimą ir žydėjimą reikės padengti 4 milijardų eurų skola, tai reiškia, kad tas išpūstas išlaidas padengsime skolintais pinigais. Na, matyt, nieko naujo – valdantieji jau tą praktiką turi, kaip galima pasiskolinti ir padengti“, – aiškino jis.

V. Ąžuolą stebina tai, kad kitąmet valdantieji žada mažiau lėšų skirti COVID-19 suvaldyti, nors pandemija nėra pasibaigusi.

„Pažiūrėkime į švietimą. Atrodo, gražu, didės atlyginimai, kiti dalykai, bet jau yra paskelbta mokyklų medžioklė su varovais: jei vienoje klasėje pritrūks vieno vaiko, finansavimas jai sieks nulį. Pamatysime, kaip atrodys švietimas po šios medžioklės“, – kritikavo „valstietis“.

Jo įsitikinimu, nors didėja finansavimas krašto gynybai, atlyginimai kariams nėra konkurencingi.

V. Ąžuolo teigimu, ekonomistai prognozuoja ateinančią finansinę krizę, bet valdantieji esą šioms prognozėms yra abejingi. Užuot ruošęsi artėjančiai krizei, kaip teigė „valstietis“, valdantieji tiesiog planuoja mokesčių didinimą.

„Iš to gražaus sapno reikės pabusti metų vidury ir galbūt vėl ateiti prie biudžeto mažinimo ir karpymo. Bet technika yra tokia, reikia atsiversti krizės tyrimą, o ten viskas buvo daroma kaip dabar, tai yra didinamos pensijos, viskas, o vidury metų viskas karpoma“, – aiškino V. Ąžuolas.

Paluckas: šis biudžetas socialdemokratų palaikymo nesulauks

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo, socialdemokrato Gintauto Palucko manymu, biudžeto išlaidos yra „pabarstytos“ visoms sritims, todėl nesprendžia nė vienos viešosios politikos problemos.

„Prie viso to mes neturime jokių mokesčių sistemos pertvarkos gairių ir net negalime nuspėti, koks finansinis biudžeto pajamų tvarumas bus dabar arba ateityje. Eilinį kartą deficitą dengiame skolintomis lėšomis. Kol pinigai pigūs, yra smagu, bet ateityje tos paskolos ir pinigai gali brangti“, – perspėja parlamentaras.

Jo teigimu, matoma unikali situacija, kuomet nėra taikomos jokios fiskalinės drausmės taisyklės ar įstatymai.

„Iš esmės galime leisti tiek pinigų, kiek norime, ir spręsti visas fundamentalias problemas, kurias iki šiol turėjome, t. y. sveikatos priežiūros sistemos, mokslo finansavimo, kultūros ir pan., bet tuo yra nepasinaudota.

Iš tikrųjų biudžete matome ir tam tikrą neskaidrumą. Nežinau, iš kur ši Vyriausybė to išmoko, nes milijardas nepaskirstytų lėšų, kurios yra vadinamos proveržio ir progreso lėšomis, yra paliktos rezerve. Matyt, Vyriausybė norėtų jas padalyti savo nuožiūra, bet tai yra Seimo teisė, privilegija ir prievolė. Todėl šis biudžetas socialdemokratų palaikymo tikrai nesulauks“, – žurnalistams ketvirtadienį komentavo G. Paluckas.

Šimonytė: biudžetų deficitas sieks 3 proc. BVP

Reaguodama į kritiką dėl biudžeto, premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad visų kitų metų biudžetų deficitas sieks 3 proc. BVP.

Turint omenyje tai, kad 2023 metais visos stabilumo ir augimo pakto išlygos, anot jos, bus atšauktos, valstybėms narėms reikės grįžti prie vidutinės trukmės biudžeto tikslų ir siekti subalansuotų viešųjų finansų, ministrė pirmininkė sakė, kad „jai yra didelė mįslė, kaip čia galima tuo pačiu metu daryti priešingus dalykus“.

„Kovido lėšų mažėjimas yra natūralus, todėl kad šiemet didžiosios sumos, kurios buvo numatytos, jos buvo numatytos verslo paramai ir taip pat mokėti prastovas žmonėms, kurie buvo ne darbo vietoje, nes buvo paskelbt įvairūs veiklos apribojimai. Per šiuos metus atsirado vakcinos, kiti veiklos kontrolės būdai, verslai gali veikti, kai kurie su galimybių pasais, bet iš esmės gali veikti.

Dėl tos priežasties, išlaidos, kurios kitais metais yra suplanuotos ir susijusios su kovido tikslais, yra medicininės. Tai yra medikų priedai, dėl didesnio darbo krūvio, kuris, žinoma, niekur nesitraukia. Taip pat išlaidos, kurios bus reikalingos testams, vakcinoms ir kitoms medicinos priemonėms, susijusioms su kovido situacijos valdymu, bet kažkokio specialaus ekonominės paramos paketo ateinančių metų biudžete nėra numatyta, nes Vyriausybė neturi ir planų tokius apribojimus nustatyti, už kuriuos turėtų tas kompensacijas numatyti ir mokėti“, – komentavo ministrė pirmininkė.

Turint omenyje tai, kad vis dar tenka gyventi gana didelio ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, išlaidų augimas, premjerės manymu, yra valdomas.

„2023-aisiais ir 2024-aisiaisiais, atsižvelgiant į ekonomikos plėtrą, reikės labai aiškiai derinti pajamų didėjimą, kuris priklausys nuo ekonomikos didėjimo“, – sakė I. Šimonytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt