Verslas

2021.11.24 13:48

Už degalus gali tekti mokėti dar daugiau: Vyriausybė pritaria per 3 metus dyzelino akcizą padidinti 34 proc.

Jonas Deveikis, LRT.lt, BNS2021.11.24 13:48

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymams nuo 2023 metų didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant iškastinio kuro lengvatų. Jei tokiems siūlymams pritars ir Seimas, jau 2023 m. dyzelino akcizas augs 10 proc., o 2024 m. susilygins su akcizu benzinui. 

Dyzelino akcizą nuo 2023 metų siūloma didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų – jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.

Gentvilas: dyzelino akcizas brangs palaipsniui, apie 3-4 centus kasmet

„Tikslas suvienodinti benzino ir dyzelino apmokestinimą ir siųsti signalą, kad rinktumės švaresnį benziną, todėl benzino akcizai nesikeičia“, – sako akcizų pakeitimo projektą Vyriausybėje pristatęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Skaičiojama, kad dėl akcizo padidinimo dyzelino kaina 2023 m. būtų 0,046 euro didesnė, 2024 m. – 0,068 euro, o 2025 m. – 0,041 euro.

Taip pat nuo 2025 m. prie dyzelino ir benzino kainos planuojama pridėti ir anglies dvideginio dedamąją.

Akcizų įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad lūžio taškas, kai gyventojai pradėtų aktyviai svarstyti taršaus automobilio atsisakymą, būtų, kai degalų kaina už litrą siektų 1,50–1,80 euro. Degalų kainai pakilus iki 2 eurų už litrą, 33,2 proc. gyventojų svarstytų alternatyvius keliavimo ir susisiekimo būdus.

Be to, pataisos numato 2023–2025 metais siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti akmens anglies, kokso ir lignito akcizus, taip pat įvesti akcizą šildyti skirtoms durpėms.

Šildyti skirtam dyzelinui (buitiniam krosnių kurui) dabar taikomas lengvatinis akcizas – 21,14 euro, tačiau nuo 2023 metų jį siūloma didinti iki 140 eurų, o nuo 2024 metų – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų.

Šildymti skirtoms durpėms nuo 2023 metų būtų įvedamas 10 eurų už toną akcizas, o nuo 2024 metų jis būtų jau 20 eurų.

Įstatymo projektu taip pat norima nuo 2025 metų, kai bus panaikinta ar susiaurinta dalis iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų, į kai kurių energetikos produktų akcizus įtraukti CO2 dedamąją. Toks sprendimas, pasak iniciatorių, ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių.

Akcizų pakeitimo projektui dar turės pritarti Seimas.

Nemažinant taršos tektų mokėti dideles baudas

Taršos mažinimo projektą Vyriausybėje pristatęs aplinkos ministras S. Gentvilas akcentavo, kad skatinimas rinktis mažiau taršų kurą padės sukurti daugiau darbo vietų, nes bus vystoma žalioji energetika.

„Žalioji ekonomikos transformacija reiškia ne tik mokesčius, bet ir darbo vietų kūrimo strategiją, sveikatą, nes mažiname oro taršą. Tai taip par yra prevencija sankcijoms, kurių galime sulaukti iš Europos Komisijos, tai yra bendras moralinis įsipareigojimas dėl klimato kaitos bei didesnis nacionalinis saugumas, nes kasmet užsienio šalims sumokame apie 2,5 mlrd. eurų už iškastinį kurą, kuris importuojamas į Lietuvą“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Jis pažymėjo, kad klimato ir energetikos tikslų įgyvendinimas sukurs virš 21 tūkst. darbo vietų, o Lietuvos BVP bus 1,72 proc. punkto didesnis.

„Skaičiuojama, kad saulės, vėjo energetikoje 1 mln. eurų investicija generuoja iki 10 darbo vietų. O tai dažniausiai yra naujos darbo vietos regionuose“, – akcentavo ministras.

Anot jo, kol kas neplanuojama didinti akcizų gamtinėms dujoms, benzinui, suskystintoms naftos dujoms, naikinti PVM šildymo lengvatos, lengvatų „žaliajam“ dyzelinui.

„Žaliąjį“ dyzeliną šiuo metu gali naudoti 126 tūkst. ūkininkų. Sutarėme akcizo nekeisti, jis išlieka to paties lygio. Tačiau nuo 2024 m. įvedame sunaudojamo dyzelino lubas. 2024 m. maksimalus kiekis įsigyti bus 100 tūkst. litrų, o tai palies 0,2 proc., arba 247 ūkius. Nuo 2025 m. lengvatinio dyzelino riba sumažės iki 50 tūkst. litrų, o tai palies 0,6 proc., arba 721 ūkius“, – pažymėjo ministras.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad jei nemažintų taršos ir nedidintų akcizų, Lietuva turėtų mokėti dideles baudas, o joms pinigų nėra numatyta, todėl tektų skolintis ir gyventojai vis tiek susimokėtų už taršą.

Skaičiuojama, kad, nesiimant papildomų veiksmų iki 2030 m. sumažinti šiltnamio dujas sukeliančių emisijų, Lietuvai tektų susimokėti daugiau nei 700 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt