Verslas

2021.11.24 12:14

Seime nerimas dėl draudimo mokėti atlyginimą grynaisiais: bankomatų nepadaugėjo, žmonės neturės kur išgryninti pinigų

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.11.24 12:14

Nuo 2022 m. leidžiant darbo užmokestį mokėti tik į darbuotojo banko sąskaitą, Seimo komitete susirūpinta, ar atlyginimus gavę darbuotojui šalies regionuose turės kur išsigryninti pinigus. „Valstietis“ Valius Ąžuolas stebėjosi, kad per pusę metų bankomatų nepadaugėjo, todėl jis siūlo atidėti įstatymo įsigaliojimą dėl atlyginimų mokėjimo tik į banko sąskaitą. 

Seimas dar šių metų pavasarį svarstė didžiuosius šalies bankus įpareigoti įrengti daugiau bankomatų, kad žmonės turėtų daugiau galimybių išgryninti pinigų. Šis klausimas tapo itin aktualiu nusprendus nuo 2022 m. drausti atlyginimą mokėti grynaisiais.

Seime inicijuotos pataisos numatė, kad bankai turėtų įrengti tiek bankomatų, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos.

Vis dėlto, bankai nutarė nelaukti griežtų pakeitimų bei paskelbė memorandumą, kuriuo įsipareigojo iki 2022 metų liepos Lietuvoje pastatyti daugiau bankomatų ir pasirūpinti alternatyviomis lokacijomis išsigryninti pinigus.

Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

Siekiant šių tikslų 7 finansų įstaigos („Swedbank“, SEB, „Luminor“, „Šiaulių bankas“, „Citadele“, „Revolut payments“, LCKU) įsipareigojo papildomai įrengti apie 100 naujų grynųjų pinigų išsiėmimo vietų.

Lietuvos bankas ramina: viskas vyksta pagal planą

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas komitete trečiadienį teiravosi, ar bankomatų tinklo plėtra vyksta pagal planą bei ar iki 2022 m. liepos 1 dienos bus suspėta pastatyti 100 naujų bankomatų.

„Grįžtame prieš šio klausimo ir norime matyti, kaip sekasi įgyvendinti įsipareigojimus. Suprantame, kad neatidarinėjate bankomatų po vieną kiekvieną dieną ir turite bendrą planą, kaip tas planas bus įgyvendintas. Bet, nepaisant to, mums svarbu sekti progresą, įsitikinti, ar įsipareigojimai įgyvendinam ir ar mums nekils pagundų grįžti su įstatymo projektu į Seimą, nes koridoriuose tokių iniciatyvų pasigirsta“, – kalbėjo M. Majauskas.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad kol kas viskas vyksta pagal planą, nors fiziškai dar nėra pastatytas nei vienas bankomatas.

„Sekasi gerai, valdome procesą. (...) Noriu nuraminti Seimo narius, kad kiekvieną mėnesį, net ir vasarą vyko darbas. Buvo sprendžiami uždaviniai, kad antroje metų pusėje būtų pradėti fiziniai darbai. Kaip pasiklosi, taip išmiegosi, todėl tai buvo svarbus etapas“, – pažymėjo G. Šimkus.

Jo teigimu, jau lapkritį pradėtos derybos su potencialiais naujos infrastruktūros tiekėjais, parengti sutarčių projektai.

„Tikimės, kad iki metų pabaigos bus pasirašyta sutartis. Tuomet prasidės tie darbai, kurie yra susiję su prieigos vietų fiziniu patikrinimu. Toliau bus užsakoma įranga, ruošiamos vietos bankomatas ir grynųjų pinigų prieigos vietų įrengimas“, – akcentuoja Lietuvos banko vadovas.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad yra rizikų, dėl kurių bankomatų įrengimas galėtų vėluoti, bet jas tikimasi suvaldyti.

„Yra rizikos, gyvename įdomiais laikais, kada yra pasiūlos krizė. Yra ir lustų krizė, kurie naudojami bankomatams, dalių pristatymo kelias išilgėjęs. Tai vertinu kaip rizikas, kurios egzistuojan, bet suvaldomos. Todėl iki metų vidurio tikslas turėtų būti pasiektas“, – mano G. Šimkus.

Jis taip pat akcentuoja, kad nauji bankomatai, planuojama, atsiras šalies regionuose. Pavyzdžiui, tokiose gyvenvietėse kaip Kudirkos Naumiestis, Viešvilė, Juodupė, Jašiūnai, Adutiškis, Gelgaudiškis.

V. Ąžuolas siūlo atidėti įstatymo įsigaliojimą

Savo ruožtu „valstietis“ Valius Ąžuolas kalbėjo, kad tėvynę reikia mylėti ne žodžiais, o darbais bei nusistebėjo, kad jis dar 2019 m. kėlė klausimą dėl finansinių paslaugų prieinamumo, tačiau panašu, kad jokių pokyčių nėra.

„Jau tada bankai mušėsi į krūtinę, kad jie mylės klientus, gerins sąlygas. Viskas gražu. Praėjo du metai, įdomu, kiek daugiau taškų atsirado. Dabar praėjo pusę metų nuo memorandumo, o kiek daugiau naujų taškų turime?“ – klausė parlamentaras.

Dėl lėtos naujų bankomatų tinklo plėtros V. Ąžuolas siūlė atidėti įstatymo įsigaliojimą, jog nuo naujų metų darbo užmokestį būtų galima mokėti tik į darbuotojo banko sąskaitą, bet ne grynais, kadangi žmonės neturės pinigų.

„Tų vietų daugiau neatsirado, tad siūlau bent 6 mėnesiams atidėti įstatymo įsigaliojimą“, – kalbėjo V. Ąžuolas bei pridūrė, kad šiuo metu regionuose esančiuose „Perlo“ terminaluose išsigryninti pinigų įmanoma ne visur.

„Viename „Perlo“ terminale radome 2 eurus, kitame 5 eurus, už 10 eurų išgryninimą reikia 1 eurą, mokėti. Negalime kartotume, kad teoriškai arklys, o praktiškai nesikelia. Ką dabar reikės daryti tiems žmonėms nuo sausio 1 d. aš neįsivaizduoju. Galimybės gauti grynais atlyginimo nebebus, o vietų pinigų išsigryninimui nebus. Gali būti ir kita problema – bankomatas yra, bet jis tuščias. Pavyzdžiui, turgaus dieną Akmenėje ar Mažeikiuose tušti ir turi 3 dienas laukti, kol gausi pinigų“, – piktinosi politikas.

Pasigedo bankomatų savo rinkiminėje apygardoje

Socialdemokratų partijos frakcijai priklausantis Liudas Jonaitis stebėjosi, kad pagal pateiktą bankomatų tinklo plėtros projektą Šiaurės Lietuvoje bankomatų vis tiek trūks.

„Pagalvokime apie paprastų žmonių išlaidas, kada jiems reikia važiuoti po 40 kilometrų iki bankomato Joniškyje arba Akmenėje, o ten nuvažiavus neranda pinigų. Tokiuose miesteliuose kaip Grūžiuose, Meškuičiuose, Žeimelyje... Pasižiūrėjau, kad šiaurės Lietuvoje bus įrengti tik keli bankomatai, kai rytų Lietuvoje jų bus pilna. Kaip jūs tą žemėlapį sudarėte. Taip, mano minėtose vietose yra „Perlo“ terminalai, bet jie ten visados tušti ir niekada negausi pinigų. Tai ir statykime ten. Manau, kad tą tinklą reikėtų peržiūrėti“, – siūlė L. Jonaitis.

G. Šimkus pažymėjo, kad niekada mažuose Lietuvos miesteliuose nebūdavo bankomatų: „Priimkime tą faktą. O tai, kad pagal mūsų pateiktą žemėlapį vienoje vietoje planuojama įrengti daugiau bankomatų, kitur mažiau, tai šie pokyčiai yra susiję su gyventojų tankumu“, – akcentavo Lietuvos banko vadovas bei pridūrė, kad pateiktas žemėlapis dėl bankomatų tinklo plėtros yra preliminarus.

Be to, Lietuvos banko vadovas akcentavo, kad bankomatuose privalo būti užtikrintas pakankamas kiekis grynųjų pinigų: „Jei taip nėra, tai yra nekokybiškas paslaugos teikimas ir reikia kreipti į banką“, – siūlo jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt