Verslas

2021.11.24 19:16

Ekspertas apie visuotinį NT mokestį: skaudėtų ne visiems ir esą padėtų stabilizuoti būstų kainas

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.11.24 19:16

Būsto kainų augimas visoje Europoje – sparčiausias nuo praėjusios krizės. Neatsilieka ir Lietuva – būsto kainos jau atitrūkusios nuo realybės. Bet net ir pervertintas būstas graibstomas. Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, o pirkimo pardavimo sandorius leisti tik skaidrius, kad nebūtų jokių grynųjų. Valdantieji diskusiją dėl NT mokesčio planuoja pavasarį.

Pirmasis sniegas Vilniuje, nors ir padengė stogus, NT rinkos neatvėsins. Tam Lietuvos bankas siūlo kitų priemonių. Kadangi, anot jo atstovų, būsto paskolų portfelio augimas Lietuvoje – didžiausias tarp euro zonos šalių, o pats būstas pervertintas, siūloma įvesti visuotinį NT mokestį. Jis būtų taikomas absoliučiai visiems.

Panorama. Seimas pritarė spartesniam pensijų augimui

Bet nebūtų vienodas. Pasak Lietuvos banko vadovo, galėtų būti progresinis, tarifai priklausytų nuo turto vertės. Pradinis tarifas galėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc.

„Didžiausią mokestį, be abejo, mokėtų tie, kurie ir gali jį susimokėti, tai yra valdantys didelės vertės turtą. Prabangų turtą. Didžiajai daliai didmiesčių gyventojų mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, mokestis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Finansų ministerija svarsto tris galimus NT mokesčio variantus.

Pagal vieną – pagrindinis gyvenamasis būstas būtų neapmokestintas. Pagal kitus du – apmokestinta viskas, bet mokestis priklausytų ir nuo savivaldybės, kurioje turtas yra.

Premjerė – už nekilnojamojo turto apmokestinimą.

„Tai taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai, vertinant, ar verta, pavyzdžiui, įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su žmogaus būtinaisiais poreikiais, tai yra, poreikiu turėti gyvenamąją vietą, paprasčiau kalbant. Tai niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį, kaip į geresnį mokestį negu daugelis kitų mokesčių“, – savo nuomonę dėsto Ingrida Šimonytė.

Rinkos analitikai sako, kad NT mokestis, kuris keliautų į savivaldybių biudžetus, leistų joms investuoti į infrastruktūrą. O jeigu tarifas būtų socialiai teisingas, skaudėtų dėl mokesčio tikrai ne visiems, o tik turintiesiems daug turto. Ir esą tai tikrai prisidėtų prie būsto kainų stabilizavimosi.

„Reikėtų sulyginti žaidimo taisykles, nes šiuo metu turintys didelį kapitalą, jei gali pasinaudoti ir jei tą bando daryti, ateidami į kaistančią rinką, įliedami savo kapitalą jie dar labiau tą rinką kaitina. Ir po to džiaugiasi lengvu kainos pokyčiu ir tuo lengvu uždarbiu. Tie žmonės, kurie yra nuošaliau arba ruošiasi pirkti tik pirmą būstą, jie tame kontekste stipriai pralaimi“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertų bendrovės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Lietuvos bankas taip pat siūlo panaikinti galimybę už nekilnojamąjį turtą susimokėti grynaisiais. Įvesti reikalavimą atsiskaityti lėšomis iš sąskaitos į sąskaitą, anot banko vadovo, reikėtų jeigu ne visai sumai, tai bent pradiniam įnašui. Analitikai sutinka – skaidrūs sandoriai mažintų šešėlį, tačiau būsto kainoms poveikis dėl to esą vargiai įmanomas.

Šiemet nekilnojamojo turto mokestį mokėjo beveik 13 tūkst. gyventojų – iš viso 5 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt