Verslas

2021.11.23 11:29

Mačiulis turi blogų žinių dėl kainų augimo: infliacijos pikas dar nepasiektas

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.11.23 11:29

Lietuvoje metinei infliacijai spalio mėnesį pasiekus 8,2 proc., banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad kainų augimo pikas dar nepasiektas. 

„Infliacijos pikas dar nepasiektas. Yra daug trumpalaikių veiksnių, jie yra laikini ir praeis. Tačiau kai centriniai bankai aiškina, kad infliacija yra laikina, jie pamiršta pasakyti, kad tas laikinumas yra santykinis. Tai nėra mėnesio laikinumas, jis gali būti ir pusmetį, ir metus“, – Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje kalbėjo N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, žvelgiant į JAV įmonių planus kelti kainas ateityje ir Kinijos gamintojų kainų indeksą, kuris yra pakilęs į aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius, galima daryti prielaidą, kad per artimiausius kelis mėnesius bus pastebima ne mažėjanti, o didėjanti infliacija.

„O tai bus didelis galvos skausmas centriniams bankams, kaip atsispirti rinkų spaudimui, kuris jau dabar matomas, kelti palūkanas. Dar niekada taip garsiai nebuvo kalbama apie tai, kad centriniai bankai vėluoja kelti palūkanas“, – akcentuoja N. Mačiulis.

Jo teigimu, pirminiai infliacijos šaltiniai – energija, žaliavos, jau pasiekė piką ir iš šio sektoriaus didelio spaudimo infliacijai nebebus, tačiau spaudimas ateis iš antrinių šaltinių, pavyzdžiui, spartaus atlyginimo augimo.

Vis dėlto kalbėti apie hiperinfliaciją ar stagfliaciją, anot ekonomisto, neverta.

„Hiperinfliacijos rizika yra labai maža. Stagfliacijos rizika taip pat yra maža. Taip yra todėl, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl matome didesnę infliaciją, yra didelė paklausa. Jeigu ta paklausa atslūgtų, tai atslūgtų ir infliacija. Todėl stagfliacijos nereikėtų bijoti“, – pažymi jis.

Stagfliacija – tai situacija, kai tuo pačiu metu yra aukšta infliacija ir aukštas nedarbo lygis.

Reikia bijoti besitęsiančios infliacijos

Reiktų bijoti besitęsiančios infliacijos, kuri siektų 3–4 proc., o tai, anot ekonomisto, yra visai realu.

„Visai tikėtina šiek tiek didesnė ir ilgiau užsilaikanti infliacija ir euro zonoje, ir JAV. 3 ar 4 proc. metinė infliacija būtų rimtas dalykas. Tai reikštų, kad centriniai bankai nebegalėtų daryti to, ką darė nuo pasaulinės finansų krizės – monetarinės politikos priemonėmis, žemomis palūkanomis, pinigų pasiūlos didinimu nebegalėtų amortizuoti neigiamo ekonominio šoko ir negalėtų skatinti ekonomikos“, – įspėja ekonomistas.

Jau dabar, N. Mačiulio teigimu, išvysčiusiose šalyse atmetus energetikos ir maisto kainas infliacija siekia 3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per pastaruosius 3 dešimtmečius.

„Dėl to ir formuojasi lūkesčiai. Galime matyti, kaip pasikeitė Euriboro ateities sandoriai. Dar prieš du mėnesius buvo lūkesčiai, kad Euriboras bus neigiamas iki 2026 m. Dabar jau matome, kad 2023–2024 m. tikimasi teigiamo Euriboro. Tai reiškia, kad tai turėtų pavirsti į Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normų kėlimą po labai ilgos pertraukos“, – sako ekonomistas.

Palūkanų didinimas Lietuvos ekonomikos nesudrebintų

Vis dėlto pats N. Mačiulis sako nemanantis, kad ECB jau 2023 m. padidins bazinę palūkanų normą.

„Tačiau JAV federalinė rezervų sistema tikrai didins palūkanų normas kitąmet“, – teigia ekonomistas.

Net ir ECB nusprendus didinti bazinę palūkanų normą, o būsto paskolų palūkanoms padidėjus iki 5 proc., nekilnojamojo turto įperkamumas išliktų aukštas.

„Lietuvos būsto rinkos pagrindinis veiksnys yra ne palūkanų normos ir net ne kreditavimas, kadangi praėjusiais metais apie 50 proc. būsto sandorių iš viso buvo atlikti be paskolų“, – akcentuoja jis.

Kalbėdamas apie bazinės palūkanų normos didinimo poveikį šalies ekonomikai N. Mačiulis akcentuoja, kad Lietuvoje gyventojų bei įmonių skolos ir BVP santykis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl šalies ekonomika dėl palūkanų didinimo nenukentėtų.

„Nei Lietuvos gyventojai, nei įmonės per pastaruosius 10 metų nesisvaigino žemomis palūkanomis ir problemų sau neprisikūrė. Todėl aš per daug neišgyvenu, jei ECB bus priversta išeiti iš neigiamų palūkanų normų zonos“, – tikina N. Mačiulis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt