Ministerija svarsto trims sritims taikyti privalomos vakcinacijos nuo COVID-19 reikalavimą. Numatoma, kad privalomai skiepytis turėtų socialinių paslaugų, švietimo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, o darbdaviams būtų suteikta teisė reikalauti skiepo savo sprendimu.
Taip pat svarstoma taikyti privalomo skiepijimo reikalavimą dar dviejų sričių – profesinės karo tarnybos ir viešojo administravimo – darbuotojams.
Kol kas toks siūlymas su socialiniais partneriais aptartas Trišalėje taryboje, projektas dar nėra parengtas.
„Slauga, globa, švietimas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos šiandien yra trys sritys, kurias siūlome įtraukti projekte į privalomą vakcinaciją. Papildomai buvo siūloma iniciatyva numatyti galimybę darbdaviams, t. y. viešajam ir privačiajam sektoriui, kurie nėra šių sričių atstovai, privalomą vakcinaciją“, – Trišalės tarybos posėdyje teigė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė posėdyje pristatė kol kas tik svarstomus siūlymus, kad privalomas skiepijimas būtų taikomas minėtose srityse tais atvejais, kai šalyje dėl pandemijos yra paskelbta ekstremalioji padėtis arba karantinas ir yra prieinama vakcina.
„Detalizuota, kad tai yra ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla, įskaitant valymo, maisto tiekimo arba kitas paslaugas, kurios teikiamos sveikatos priežiūros įstaigų patalpose, taip pat ir praktinį studentų darbą. Taip pat socialinės paslaugos ir veikla, įskaitant ir tas kitas paslaugas, teikiamas patalpose“, – tvirtino A. Storpirštienė.
Svarstoma ir apie viešojo administravimo ir profesinės karo tarnybos sritis.
„Yra dvi išimtys, kada darbuotojui nebus privaloma skiepytis. Tai kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl kontraindikacijų, kurias numatys ministras. Ir kai darbuotojai yra persirgę užkrečiamąja liga. Tai reiškia, kad jie tam tikrą laiką yra imunizuoti“, – nurodė A. Storpirštienė.
Nepasiskiepiję darbuotojai, neskaitant numatytų išimčių, negalėtų dirbti. Jiems būtų privaloma dirbti nuotoliniu būdu, jie galėtų būti perkeliami į kitą darbą, jeigu jį atliekant nėra taikomas skiepų reikalavimas. Jeigu tai neįmanoma, darbuotojai galėtų būti nušalinti nuo darbo. Praėjus trims mėnesiams nuo pirmos nušalinimo dienos, darbuotoją darbdavys galėtų atleisti be įspėjimo ir be išeitinės išmokos.
Anot A. Storpirštienės, tarp teigiamų tokių pakeitimų pasekmių numatomos saugesnės darbo sąlygos ir vakcinacijos skatinimas.
„O dėl darbdavių teisės numatyti privalomą skiepijimą tai manome, kad tai turėtų būti numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Ten atleidimas turėtų būti numatytas per darbo pareigų pažeidimą. Tai reiškia, kad nepasiskiepijęs [darbuotojas] būtų laikomas padariusiu šiurkštų pažeidimą. Taip pat, kaip ir testavimo atveju yra šiuo metu įtvirtinta“, – teigė A. Storpirštienė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad dėl šių pasiūlymų dar nėra parengto projekto, tačiau norima apie teikiamus siūlymus pirmiausia diskutuoti su socialiniais partneriais.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė tikslinosi, kaip tokiu atveju bus sprendžiamas darbuotojų trūkumas, jeigu jis būtų patiriamas, ypač tokiose svarbiose srityse, kaip švietimas ar sveikatos priežiūros sistema.
„Kaip žinome, ir taip trūksta tiek švietimo, tiek sveikatos priežiūros, slaugos darbuotojų. Kaip girdėjau, išvis yra labai prasta situacija“, – tvirtino A. Maldutytė.
A. Bilotienė-Motiejūnienė atkreipė dėmesį, kad minėtose įstaigose imunizacijos lygis siekia apie 90 proc. „Galbūt su švietimu tam tikruose sektoriuose iš dalies būtų paprasčiau, ypač kas nuotoliniu būdu gali dirbti. Kaip minėjo kolegė, būtų galimybė tuos, kas nesivakcinuoja, perkelti dirbti nuotoliniu būdu, į kitą darbą arba nušalinti“, – teigė viceministrė.
Ji pabrėžė, kad minimuose sektoriuose situacija yra rizikinga ir dėl grėsmės, pavyzdžiui, slaugomiems asmenims, pacientams, ir dėl galimybės virusą pernešti kolegoms.
„Čia privalomai vakcinuoti nurodytos turbūt tos pačios jautriausios grupės. Kadangi papildomai buvo prašoma suteikti galimybę ir darbdaviams patiems spręsti, turint kriterijus, tai numatome ir siūlome, kad ne į Užkrečiamųjų ligų įstatymą įtraukti, o į atskirą. Tada darbdavys atitinkamai pagal kriterijus galės priimti sprendimus“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė teiravosi, kodėl, jeigu jau kalbama apie privalomą skiepijimą, COVID-19 vakcina nėra įtraukiama į privalomųjų skiepų sąrašą. Ji taip pat teiravosi, kokios priežastys lemia apskritai drastiškos priemonės pasirinkimą ir kiek gali būti reikalaujama privalomų skiepų.
„Tas privalomas skiepas – kiek jų? Ir trečias? Ir ketvirtas? Ir penktas? Ir kiek bus ta ekstremali situacija? Kiek jūs ją laikysite?“ – klausė I. Ruginienė.
Anot A. Bilotienės-Motiejūnienės, pasaulyje nėra aiškios schemos dėl COVID-19 skiepų.
„Ar reikės ketvirto, penkto ir šešto – sudėtinga pasakyti. Ir gripo vakcinai prireikė laiko, kol ji buvo tiriama. Nebuvo, kad vieną kartą atlikti tyrimai ir ji pradėjo veikti. Po kurio laiko mes turime schemą, žinome, kada skiepijamės. Vyksta ilgalaikiai tyrimai“, – tvirtino viceministrė.
Ji pridūrė, kad kai kurios šalys privalomas vakcinavimo grupes yra nustačiusios jau anksčiau.
„Į skiepų kalendorių traukti dar negalima, nes yra per mažai duomenų konkrečiai apie schemą“, – pridūrė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
A. Maldutytė teiravosi, kokiais kriterijais remdamasis darbdavys galėtų nutarti reikalauti iš darbuotojo vakcinacijos.
Ministerijos teisės patarėja tvirtino, kad tokie kriterijai numatyti teisės aktuose. „Turėtų būti atsižvelgiama į darbovietės ypatumus užkrečiamai ligai plisti. Tai kontakto trukmė, jo artimumas ir pan. Ir galimybė darbovietėje taikyti profilaktikos priemones – kaukes ar kokias kitokias“, – tvirtino A. Storpirštienė.
A. Maldutytė abejojo, ar toks reikalavimas nesukels ginčų: „Praktiškai vos ne kas antra įmonė galėtų turėti tokią teisę. Jeigu tai yra nuolatinis bendravimas su išoriniu klientu – tai ir prekyba, ir kavinės, ir t. t. Man klausimas, ar nebus tokio darbdavio ir darbuotojo supriešinimo?“
Atvejų, kai gali būti įžvelgiamas darbdavio piktnaudžiavimas padėtimi, viceministrės teigimu, gali pasitaikyti: „Neabejotinai gali būti tokių atvejų. Bet, kaip ir matėme su galimybių pasu, kad ir tos pačios kavinės – vienos priėmė labai greitai sprendimą, kitos priėmė visiškai kitokį sprendimą. Aišku, kad bus skirtingų situacijų.“
Ji pabrėžė, kad vis dėlto, priimant sprendimą, derėtų atsižvelgti į epideminę aplinką.
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius laikėsi pozicijos, kad galimybė sprendimą priimti patiems darbdaviams, o ne nustatant griežtus kriterijus kaip tik suteikia daugiau lankstumo ir yra naudinga.
„Manau, geriau, kai leidžiama darbdaviui pačiam pasirinkti, negu jam būtų nurodoma, privaloma. Apie tai esame kalbėję ne vieną kartą – reikia, kad darbdaviams būtų suteikta daugiau galimybių patiems, savo vietoje, žinant situaciją, žinant aplinkybes, priimti sprendimą“, – tvirtino R. Sartatavičius.
