Verslas

2021.11.20 07:00

Vilniui braškant per siūles, ekspertai atviri – dėl kylančių NT kainų mažiausiai išlošia patys vilniečiai

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.11.20 07:00

Nors sparčiai augantis Vilniaus gyventojų skaičius ekonomiškai ir yra naudingas, ekspertų teigimu, tai ženkliai prisideda prie didesnių nekilnojamojo turto (NT) kainų. Tam, kad gyvenimo kokybė sostinėje neprastėtų, anot jų, vertėtų labiau investuoti į miesto infrastruktūrą.

Plūsta į sostinę

Statistikos departamento duomenimis, 2021 metų liepos mėnesį Vilniuje gyveno apie 569 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Registrų centras skelbia, kad Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu gyvena daugiau nei 588 tūkst. gyventojų. Pernai šis skaičius siekė 580 tūkst.

Nors sostinės gyventojų skaičius, Lietuvos socialinių mokslų centro Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vadovo prof. Donato Burneikos teigimu, iš esmės auga nuo pat nepriklausomybės pradžios, klausimas, kiek tai atspindi statistika.

„Čia yra kalba apie Vilniaus savivaldybės registruotų gyventojų skaičių ir kalba apie faktinį skaičių, kuris galbūt apimtų dar ir priemiesčius. Vilnius auga beveik be perstojo nuo pat nepriklausomybės atgavimo.

Nors statistiškai kai kuriais laikotarpiais Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičius mažėjo, realybė yra tokia, kad mes tai stebime seniai ir nesistebime. Logiška, kai miestas įgauna valstybės centro, sostinės funkcijas, koncentracija yra tokia pati, kaip ir kitose šalyse“, – dėsto D. Burneika.

Vis dėlto, anot jo, statistika labai blogai atspindi laikinus arba neregistruotus gyventojus.

„Studentai, Lietuvos ir užsienio darbuotojai, atvykstantys dirbti periodiškai. Žinoma, visa nelegali nuomos rinka, kuri pavieniuose rajonuose siekia iki trečdalio“, – vardija profesorius.

Jo manymu, geriausias šaltinis, atspindintis realią gyventojų koncentraciją mieste, yra Teritorinių ligonių kasų duomenys.

„Jeigu žmogus registruojasi tam tikroje ligonių kasoje, vadinasi, iš esmės jis bent didžiąją dalį laiko čia gyvena, nes jam periodiškai reikia tų paslaugų. Dabar Vilniaus teritorinėje ligonių kasoje yra apie 650 tūkst. žmonių“, – atkreipia dėmesį D. Burneika.

Lengviau susirasti darbą, plėtoti verslą

Paklaustas, kokios yra Vilniaus miesto gyventojų skaičiaus augimo priežastys, profesorius atsako – susirasti darbą ar plėtoti verslą dideliame mieste yra kur kas lengviau.

„Tai yra normali situacija. Yra tam tikrų jėgų, kurios išblaško, dekoncentruoja gyventojus ir verslą. Dėl kai kurių priežasčių, tarkime, yra lengviau dirbti, kelti verslą kur nors už miesto, bet yra aibė priežasčių, dėl kurių geriau koncentruotis mieste. Ypač tai pasakytina apie naująsias verslo, finansines paslaugas, įvairius naujus sektorius. Daugelis sektorių, kurių visa vadovavimo veikla teikia prioritetą centrinėms vietoms, šiuo atveju – Vilniui“, – dėsto D. Burneika.

Anot jo, iš esmės nėra nė vienos valstybės, kurioje nebūtų ryškiai dominuojančio miesto.

„Matome, kad Lietuvos gyvenviečių sistema iš esmės sutampa su visų kitų šalių gyvenviečių sistema, su vienu dominuojančiu centru, kuris yra toks, koks yra“, – kalba D. Burneika.

To, kad Vilniaus gyventojų skaičius auga, D. Burneikos manymu, negalima vertinti tik neigiamai arba tik teigiamai.

„Iš esmės visai Lietuvai ir jos ekonomikai tai yra gerai, žmonėms, kurie gauna pensiją Lietuvoje, regionams, kurie turi labai mažai verslo, daug išlaikomų gyventojų. Ekonomine prasme visa Lietuva iš to išlošia. [...]

Mažiausiai išlošia vilniečiai, kurie turi standartinį darbą, negyvena iš investicijų, nekilnojamojo turto, ypač tie, kurie neturi būsto. Tai yra klasikinė situacija ne tik Vilniuje, bet ir, pavyzdžiui, Londone. [...] Dažnai girdime, kaip Vilniuje gerai, esą augame ir plečiamės, bet realybė yra ta, kad didžioji dalis naudos nepasiekia eilinio vilniečio“, – sako D. Burneika.

Ragina investuoti į miesto infrastruktūrą

Neseniai savo feisbuko paskyroje banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas rašė, kad jau po 3–4 metų Vilnius neabejotinai aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu Baltijos šalyse.

Mažiausiai išlošia vilniečiai, kurie turi standartinį darbą, negyvena iš investicijų, nekilnojamojo turto, ypač tie, kurie neturi būsto.

D. Burneika

Ž. Mauricas LRT.lt teigia, kad Vilniuje auga ne tik gyventojų skaičius – plečiasi ir miestas, todėl atitinkamai turėtų būti investuojama į jo infrastruktūrą.

„Šiuo metu matomos netgi dvi tendencijos. Anksčiau turėjome tik priemiesčių plėtrą, o bendras gyventojų skaičius augo nežymiai. Dabar turime dvigubą spaudimą: auga gyventojų skaičius ir plečiasi miestas. [...]

Noriu priminti, kad, pavyzdžiui, dabartiniai aplinkkeliai Vilniuje buvo suplanuoti kone prieš penkiasdešimt metų. Klausimas, kiek suplanuota infrastruktūros projektų, kurie bus įgyvendinti po 20–30 metų. Deja, tokių objektų nėra daug“, – sako jis.

Anksčiau turėjome tik priemiesčių plėtrą, o bendras gyventojų skaičius augo nežymiai. Dabar turime dvigubą spaudimą.

Ž. Mauricas

Dabartinę miesto plėtrą ekonomistas vadina chaotiška. „Dėl to gali būti daug kitų šalutinių neigiamų poveikių ir Vilnius kaip miestas taps ne toks patrauklus gyventi. Tai didžiausias iššūkis“, – perspėja Ž. Mauricas.

Ekonomisto manymu, pats gyventojų skaičiaus augimas savaime nėra labai geras dalykas.

„Akcentas vis tiek yra labiau į kokybę, o ne kiekybę. [...] Mes žengiame į automatizacijos, urbanizacijos laikotarpį, vis didesnį vaidmenį valstybėse vaidins bendruomenės, demokratiniai procesai, tad visuomenei turi rūpėti miestas, aplinka, kurioje gyvena. Labiau norėtųsi kokybės“, – pažymi jis.

Daugėjant gyventojų auga ir NT kainos

Sparčiai augantis Vilniaus gyventojų skaičius, nekilnojamojo turto (NT) analitiko, „Realdatos“ vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, yra vienas svarbesnių veiksnių, turinčių įtakos NT kainų augimui.

„Tiesioginė augančio gyventojų skaičiaus įtaka ta, kad atsiranda didesnis būsto poreikis, ar tai būtų būstas nuomai, ar nuolatiniam gyvenimui, nes atvykę žmonės turi kaip nors spręsti būsto klausimą. Jeigu tai yra potencialūs nuomininkai, tuomet suintensyvėja investuojantieji nuomai. [...] Jeigu tai pirmo būsto pirkėjai, tai irgi prisideda prie būsto paklausos.

Bet kokiu atveju augantis gyventojų skaičius lemia didesnę būsto paklausą arba bent jau ją palaiko. [...] Galiausiai susidaro tokia situacija, kad paklausa yra stipri, o esant stipriai paklausai kainos yra linkusios didėti“, – komentuoja analitikas.

Kai kyla NT kainos, anot A. Antanavičiaus, gyventojai linksta dar labiau į jį investuoti, ima vertinti miesto perspektyvas, augančią ekonomiką.

„Tos pozityvios nuotaikos ir lūkesčiai lemia, kad žmonės drąsiau ir noriau investuoja į NT, o tai prisideda prie rinkos aktyvumo, kainų kilimo ir tokių teigiamų tendencijų, kokias šiuo metu ir matome“, – priduria NT ekspertas.

Ž. Mauricas taip pat sutinka, kad demografinis aspektas – vienas pagrindinių kintamųjų kalbant apie NT kainas.

„Jeigu palygintume Vilnių ir Rygą, ten tokio kainų kilimo nėra, ten kainos kyla mažiau nei 10 proc. [...] Skirtumas yra gana didelis. Viena iš priežasčių, kodėl kainos auga, yra demografinės tendencijos. [...] Taip pat gyventojų piramidė – Vilniuje yra labai daug 30–35 metų amžiaus žmonių, o jie yra aktyviausi būsto rinkoje“, – teigia ekonomistas.

Jeigu būtų labiau investuojama į miesto infrastruktūrą, anot Ž. Maurico, NT kainos Vilniuje taip sparčiai nekiltų.

„Pasiūla bus gana nemaža, jeigu bus paruošta infrastruktūra“, – pabrėžia jis.

Paklausa yra stipri, o esant stipriai paklausai kainos yra linkusios didėti.

A. Antanavičius

D. Burneika taip pat antrina, kad augantis gyventojų skaičius mieste neretai lemia didesnes nuomos kainas arba blogesnę gyvenamąją vietą.

„Bet tai yra labai individualu. Nėra nė vieno reiškinio, kuris būtų vien tik neigiamas ar vien tik teigiamas. Dideli miestai nesusiformuotų, jei tai nebūtų ekonomiškai naudinga. Iš principo mes turime urbanizacijos ekonomiją, kuri naudinga visam ūkiui“, – priduria D. Burneika.

Būstas smarkiai brango

A. Antanavičius atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius metus NT kainos augo ypač smarkiai – apie 20 proc. Paprastai jos kildavo 5–7 proc.

„Anksčiau kokius trejus metus kainos kilo 20–25 proc., pastaraisiais metais prisidėjo dar 20 proc., tad per pastaruosius ketverius metus kainos padidėjo 40–50 proc., palyginti su tuo lygiu, koks buvo“, – skaičiuoja jis.

Paklaustas, ko galima tikėtis ateityje, NT analitikas sako, kad prognozuoti sudėtinga.

„Viskas priklausys nuo tolesnių žmonių lūkesčių, finansinės situacijos, nuo to, kiek stipriai pinigai bus įliejami į ekonomiką, ar valstybė toliau skolinsis ir išlaidaus“, – aiškina A. Antanavičius.

Vis dėlto vargu ar NT kainų šuolis, kurį stebėjome šiemet, pasikartos, teigia analitikas.

„Jeigu ir bus matomas kainų augimas, tikėtina, jis bus ramesnis ir nuosaikesnis. Šuolis jau įvykęs ir daliai žmonių įpirkti būstą yra sudėtinga. Matome kiek lėtesnius pardavimo tempus tiek senos, tiek naujos statybos būstų. Tai byloja, kad dalis pirkėjų ima galvoti, kaip elgtis, ar pirkti, ar dar palaukti. [...] Manau, artimiausiu metu situacija turėtų būti gerokai stabilesnė, nei buvo šių metų pirmoje pusėje“, – akcentuoja A. Antanavičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt