Sunku patikėti, tačiau tokių krizės krečiamų šalių kaip Kipras ar Ispanija gyventojai yra gerokai turtingesnei nei, pavyzdžiui, Vokietijos ar Austrijos piliečiai. Tai rodo Europos centrinio banko (ECB) atliktas tyrimas.
Sunku patikėti, tačiau tokių krizės krečiamų šalių kaip Kipras ar Ispanija gyventojai yra gerokai turtingesnei nei, pavyzdžiui, Vokietijos ar Austrijos piliečiai. Tai rodo Europos centrinio banko (ECB) atliktas tyrimas.
Tai, kad vidutinis vokiečių ar austrų turimas turtas yra pastebimai mažesnis, lemia nekilnojamojo turto savininkų skaičius šiose šalyse: jis nesiekia 50 proc. ir yra ženkliai mažesnis nei daugelyje Pietų Europos šalių, kurioms skolų krizė smogė ypač smarkiai.
Anot duomenų, vokietis vidutiniškai turi 51 400 eurų vertės turto, austras – 76 400. Tuo tarpu ką tik nuo bankroto išgelbėtame Kipre gyventojų vidutinis turtas siekia 266 tūkst. eurų, Italijoje – 173 500, Ispanijoje – 182 700.
Sąrašo viršuje yra Liuksemburgo gyventojai, kurių turtas vidutiniškai sudaro beveik 400 tūkst. eurų. Atitinkamas tyrimas buvo atliekamas 2008–2011 metais – gerokai prieš dabartinės euro krizės paaštrėjimą. Jame dalyvavo 62 tūkst. namų ūkių iš 15 euro zonos šalių.
Tyrimas nebuvo vykdomas Airijoje ir Estijoje.
Nepaisant regioninių skirtumų, žmonių euro zonoje pragyvenimo lygis yra labai aukštas. ESB duomenimis, 60 proc. jų turi namą ar butą, kurio vertė vidutiniškai yra šiek tiek didesnė nei 180 tūkst. eurų. Beveik ketvirtadalis turi dar vieną nekilnojamojo turto objektą, kurio vertė – šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Trys ketvirtadaliai euro zonos gyventojų, be to, turi automobilį.
Vis dėl to skirtumai yra didžiuliai. 10 proc. turtingiausių namų ūkių valdo pusę viso turto.
