Verslas

2021.11.12 11:38

Prezidentas išklausė verslo – siūlo svarstyti keisti sąlygas „kultūriškai giminingų“ trečiųjų šalių darbuotojams atvykti

atnaujinta 12.16
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.11.12 11:38

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su verslo asociacijomis, su jomis aptarė ekonominę situaciją. Kaip po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje nurodė prezidento patarėja Irena Segalovičienė, per susitikimą buvo aptartos darbuotojų stokos problemos, dėl jų siūloma svarstyti ir darbuotojų iš „kultūriškai giminingų“ trečiųjų šalių atvykimą, ir emigravusių gyventojų grįžimo skatinimą.

I. Segalovičienės teigimu, per susitikimą su verslo atstovais buvo aptarta, kaip šalies ekonomikai augti tolygiau regioniniu principu, kaip ekonomikai augti inovatyviau ir išlaikyti darbo rinkos pasiūlos ir paklausos balansą.

Prezidentas išklausė verslo – buvo aptartos darbuotojų stokos problemos

„Pradedant nuo pirmo klausimo, turbūt iš tiesų reikėtų pasakyti, kad vienas iš iššūkių, su kuo susiduria Lietuva, tai netolygus ekonominis augimas šalies viduje. Sostinės regionas iš tiesų gerokai labiau išsivystęs ir jo išsivystymas beveik du kartus viršija Vidurio ir Vakarų Lietuvos išsivystymo lygį, tačiau pastarojoje gyvena 71 proc. visų šalies gyventojų“, – teigė I. Segalovičienė.

Anot jos, viena iš priežasčių, kodėl atsirado tokių netolygumų, – savivaldybių investicijų stoka. Prezidentas su verslo bendruomenės atstovais aptarė būtinybę didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir stiprinti pačią savivaldą.

„Prezidento nuomone, savivaldybės, valdant pandemiją ir migracijos krizę, su kaupu įrodė savo stiprumą, savo gebėjimus ir atsakingumą, todėl prezidentas svarsto teikti fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisą, siekiant tikrai fiskališkai apdairiu, saugiu būdu didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir įgalinti savivaldą turėti geresnes galimybes, laisvesnius fiskalinius apribojimus, skirtus pažangioms investicijoms“, – teigė I. Segalovičienė.

Per susitikimą verslas išsakė savo lūkesčius ir dėl kuriamos naujos inovacijų agentūros. Kaip nurodė prezidento patarėja, buvo stipriai akcentuojamas ne pats inovacijų agentūros kūrimo faktas, bet lūkestis dėl agentūros ateities užduočių ir poveikio inovacijų sektoriui.

„Kitas svarbus klausimas, kurį aptarėme, yra žmogiškieji resursai, kurie šiandien reikalingi verslui. Verslo asociacijų atstovai akcentavo darbuotojų didelę stoką bei iš to kylančią riziką sparčiam ekonomikos vystymui. Su šia problema tikrai susiduriame jau šiandien. Prezidento nuomone, šalyje reikia stipriau imtis darbo pasiūlos ir paklausos subalansavimo klausimo. Turime kelias kryptis, kaip turėtume dirbti“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Kaip siūlomas kryptis ji įvardijo perkvalifikavimo stiprinimą, emigravusių gyventojų sugrįžimo skatinimą, socialinio dialogo stiprinimą.

„Taip pat prezidentas išgirdo ir verslo asociacijų poziciją dėl tikrai realaus poreikio svarstyti apdairius trūkstamų darbuotojų atvykimo iš trečiųjų, kultūriškai giminingų šalių įstatymų pokyčius, kurie sudarytų sąlygas verslui turėti darbuotojų čia ir dabar“, – teigė I. Segalovičienė.

V. Janulevičius: verslas turėtų būti grąžintas į regionų tarybas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad Lietuvos pramonei itin svarbūs regionai, kuriuose ir veikia didžioji dalis – 60–70 proc. – pramonės įmonių.

„Mums regionai kaip savarankiška institucija yra labai svarbūs. Mes visiškai palaikome regionų ir savivaldybių didesnį įsitraukimą į bendrus projektus su verslu. Pažymėsiu šioje vietoje tai, kad verslas turėtų dalyvauti regionų tarybose“, – teigė V. Janulevičius.

Jis pabrėžė, kad verslą į regionų tarybas reikėtų grąžintu kartu su balsavimo teise, nes tokia tvarka buvo panaikinta ankstesnės Vyriausybės.

Kalbėdamas apie ekonomikos inovatyvumą, V. Janulevičius akcentavo, kad visi nori matyti Lietuvą inovatyvesnę, ekologiškesnę, kuriančią aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

„Dėl to naujoji agentūra, kuri bus steigiama, turėtų irgi atliepti verslo balsą, nes galų gale, jeigu kalbėtume apie tai, kam visa tai daroma, tai daroma klientui, t. y. verslui. Didesnis verslo įsitraukimas į tos pačios agentūros veiklą duotų aiškesnių, konkretesnių, pozityvių rezultatų“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Jis taip pat pridūrė besitikintis, kad investicinė aplinka Lietuvoje būtų ne ką prastesnė nei kaimyninėse šalyse.

LPK prezidentas taip pat pabrėžė, kad darbo rinkoje matomas ryškus disbalansas, kai darbo ieško daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, tačiau tuo pat metu fiksuojama apie 60 tūkst. laisvų darbo vietų.

„Iš 212 tūkst. bedarbių 100 tūkst. yra struktūriniai bedarbiai, kurie per pastaruosius dvejus ar trejus metus taip ir nesurado savo vietos, o gal jos ir nenori ieškoti. Tai dėl sąžiningo verslo, mokančio mokesčius, reikėtų peržiūrėti šiuos dalykus, atskirti tuos, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, kurie nesugeba rasti darbo, nuo tų, kurie galbūt iš dalies ir piktnaudžiauja“, – teigė V. Janulevičius.

Jis akcentavo ir tai, kad trumpuoju periodu Lietuvoje nepadidės gimstamumas, todėl esą derėtų kalbėti apie darbuotojų imigraciją.

„Trumpuoju periodu, matyt, reikėtų spręsti imigracijos klausimus iš tų šalių, ko gero, kurios mums kultūriškai artimesnės. Tikėtina, kad tarp tų pabėgėlių, kurie dabar yra šalia Lietuvos sienos, galbūt yra ir 5 proc., ir 7 proc. tų, kurie galėtų būti integruoti į Lietuvą arba Europos Sąjungos darbo rinką. Tai yra išsilavinę žmonės, galbūt gydytojai, bet didžiosios daugumos integracija užtruktų, lyginant su kitomis šalimis. Taigi mes siūlytume bandyti plėsti imigraciją iš tų šalių, kurias mes pažįstame. Šiuo atveju kalbame apie Ukrainą, Baltarusiją“, – teigė V. Janulevičius.

Jo teigimu, pagal galimybes derėtų spartinti ir vizų išdavimo procesą. Kaip pavyzdį jis pateikė Lenkiją, kurioje šis procesas trunka 10 dienų ir iš kurios vėliau trečiųjų šalių darbuotojai yra samdomi Lietuvoje.

R. Varkulevičius: savivaldybėms įgalinti nepakanka vien jų noro

Prekybos pramonės amatų rūmų vadovas Rimas Varkulevičius taip pat pabrėžė savivaldos finansinį nepriklausomumą ir stabilumą.

„Verslas vyksta ne apskritai visoje erdvėje, o tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Ne be reikalo ir mūsų organizacijos struktūrinė forma yra išsidėsčiusi tarp visų Lietuvos regionų, todėl tų regionų infrastruktūrinis, žmogiškųjų resursų kapitalo tobulumas tiesiogiai susijęs su verslo sėkme, o verslo sėkmė yra didesnis biudžetas, didesnės įplaukos į biudžetą, didesnis to regiono vystymasis, aiškesnės vystymosi perspektyvos ir pačių žmonių gyvenimo kokybės didinimas“, – kalbėjo R. Varkulevičius.

Jo teigimu, verslas kreipėsi į prezidentą, kad atsirastų paskatų, kurios leistų savivaldybėms turėti didesnę iniciatyvą surinkti didesnį biudžetą. „Bet tam nepakanka vien savivaldybės noro. Reikalingi ir atitinkami politikų sprendimai“, – pridūrė R. Varkulevičius.

Jo vertinimu, tai susiję ir su darbo jėgos ir migracijos politikos klausimu. Kaip teigia R. Varkulevičius, darbuotojų trūkumas yra ryškus, tačiau, diegiant naujas investicijas, reikalinga turėti ir tam tikrą infrastruktūrą bei tinkamas gyvenimo sąlygas.

„Antruoju klausimu kalbėjome apie mokslinę, technologinę plėtrą. Šiandien egzistuoja kai kurios paskatos verslui, tačiau dėl, įvardysiu, biurokratinių tam tikrų trukdžių jos neveikia efektyviai. Žinoma, labai svarbu turėti ir valstybines institucijas, šiuo metu svarstomas klausimas ir turbūt greitai bus priimtas sprendimas dėl inovacijų agentūros“, – sakė R. Varkulevičius.

Jis akcentavo, kad agentūroje ir kitose organizacijose pasitikėjimas verslu ir jo dalyvavimas yra būtinas.

Susitikime dalyvavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Į prezidentūrą taip pat kviesti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt