Verslas

2021.11.07 20:59

Kinijos NT burbulo pasekmės Lietuvai: iki mūsų pavojai neatslinks, o kai kas net išloštų

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.11.07 20:59

Didžiulės korekcijos Kinijos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje bei finansiniai NT vystytojų patiriami sunkumai, galintys lemti ekonomikos nuosmukį, privertė pro didinamąjį stiklą pažvelgti į Rytus. Vis dėlto ekonomistai ramina, esą Kinijos NT bėdos bus išspręstos, o jei ir ne, poveikis Lietuvos ekonomikai būtų nedidelis. 

Pastarąjį mėnesį Kiniją supurtė bent 5 didelių nekilnojamojo turto bendrovių mokumo bėdos.

Pirmoji apie finansines problemas dar rugsėjį pranešė labiausiai pasaulyje įsiskolinusi NT bendrovė „Evergrande“, kurios skola šiuo metu siekia 260 mlrd. eurų. Palyginimui – Lietuvos planuojamos viešųjų finansų išlaidos 2022 metais sieks apie 30 mlrd. eurų.

Tačiau „Evergrande“ skolos – tik ledkalnio viršūnė. Japonijos finansų bendrovė „Nomura“ skaičiuoja, kad bendra Kinijos NT bendrovių skola siekia net 4,33 trilijono eurų.

Be „Evergrande“, su finansiniais sunkumais šiuo metu susiduria dar keturi dideli Kinijos NT vystytojai: „Fantasia Holdings“, „China Properties Group“, „Modern Land“ ir „Sinic Holdings“.

Skaičiuojama, kad NT sektorius Kinijoje sukuria apie 29 proc. šalies BVP, o dėl sparčios sektoriaus plėtros šalyje yra apie 65 mln. laisvų butų.

Vis dėlto, nepaisant 5 didelių NT bendrovių finansinių bėdų, Pekine vykusiame finansų forume Kinijos vicepremjeras Liu He pabrėžė, kad rizika kontroliuojama, o NT įmonių finansinės bėdos yra tik „individualios problemos“ rinkoje.

Nors dar nėra aišku, kokių finansinių ir ekonominių nuostolių sukels Kinijos NT sektoriaus korekcijos, ekonomistai įsitikinę, kad Kinijos valdžia neleis įmonėms bankrutuoti, o jei taip ir nutiktų, tikėtina, jog Lietuva galbūt net išloštų, mat pigtų žaliavos.

Lietuvos bankas: Kinijos NT sektoriaus bėdos Lietuvos nepalies

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys sako, kad pastaraisiais mėnesiais Kinijos NT rinka lėtėja, o pardavimo rodikliai ženkliai mažėja.

„Tam, tikėtina, įtakos turi prastėjanti Kinijos NT vystytojų padėtis. Matoma ir platesnio užkrato ženklų didesnės rizikos Azijos įmonių obligacijų rinkose, kur auga obligacijų pajamingumas. Vis dėlto „Evergrande“ skola už Kinijos ribų sudaro gana nedidelę dalį visų įmonės įsipareigojimų (apie 15 mlrd. eurų), o euro zonos sąsajos su Kinijos finansų sektoriumi yra nedidelės, tad Kinijos NT įmonėms susiduriant su finansiniais sunkumais tiesioginis poveikis euro zonai ir Lietuvai yra ribotas“, – aiškina D. Poderys.

Vienas labiausiai tikėtinų kanalų, per kurį Kinijos NT bendrovių bankrotai galėtų paveikti euro zoną ir Lietuvą, D. Poderio teigimu, galėtų būti sumažėjęs investuotojų pasitikėjimas ir dėl to įvykusi vertybinių popierių kainų korekcija pasaulio biržose.

„Vis dėlto Lietuvos finansų įstaigų turimi vertybiniai popieriai sudaro palyginti nedidelę dalį jų finansinio turto – apie 8 proc., iš jų užsienio vertybiniai popieriai sudaro dar mažesnę dalį – 3,7 proc. Todėl net ir „Evergrande“ bankrutavus ir neigiamai paveikus ne tik Kinijos, bet ir apskritai pasaulio finansų rinkas, tiesioginė įtaka Lietuvai būtų ribota. Be to, po 2007–2008 metų finansų krizės sustiprinta finansų įstaigų priežiūra ir papildomai sukauptos kapitalo atsargos padėtų sumažinti šoko poveikį“, – sako ekonomistas.

Jis taip pat pažymi, kad žlugus „Evergrande“ pasaulyje išaugtų skolinimosi finansų rinkose kaštai ir tai galėtų pajusti, pavyzdžiui, bankai Šiaurės Europos šalyse, daug besiskolinantys užsienio finansų rinkose.

„Tokiu atveju „Evergrande“ bankrotas galėtų netiesiogiai paveikti ir Šiaurės Europos šalių bankų grupėms priklausančius Lietuvos bankus. Vis dėlto tikėtina, kad šis efektas būtų ribotas, nes Lietuvoje veikiančių bankų finansinės sąsajos su patronuojančiaisiais bankais per dešimtmetį reikšmingai sumažėjo. Be to, Lietuvoje veikiantys bankai daugiau finansuojasi indėliais nei prieš finansų krizę ir indėlių šiuo metu yra pritraukę daugiau nei paskolų“, – sako Lietuvos banko ekonomistas D. Poderys.

NT vystytojų atstovas: Kinijos likimas neištiks

Savo ruožtu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius mano, kad įsismarkavusi NT krizė Azijoje turėtų tik labai mažą poveikį Lietuvai.

„Kinija yra mums tolima rinka, todėl nekilnojamojo turto sektoriaus neramumai mūsų neveikia nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, pavyzdžiui, emociškai. Be to, tik labai nedidelė dalis žmonių yra investavę į Kinijos NT rinką ar įmones, kurios ten investuoja“, – sako M. Statulevičius.

Dėl NT sektoriaus bėdų Kinijoje prognozuojama, kad gali pigti žaliavos, tačiau M. Statulevičius tikina, jog žaliavų kainų mažėjimo NT vystytojai Lietuvoje dar nepajuto.

„Tai vienintelė bangelė, kuri galėtų atsiristi (mažėjančios žaliavų kainos, – LRT). Vis dėlto nemanau, kad žaliavų tiekėjai dabar staigiai pakeis kryptį Kinijos bendrovėms nenupirkus medžiagų. Jos visų pirma bus nukreiptos Azijos rinkoje. Be to, jau praėjo daugiau nei mėnuo nuo tada, kai Kinijos NT sektorius susidūrė su mokumo problemomis, tačiau žaliavų kainų mažėjimo dėl to nepajutome. Jeigu NT krizė užsitęstų, galbūt ir pamatytume mažėjančias žaliavų kainas, bet kol kas apie tai anksti kalbėti“, – tikina LNTPA vadovas.

Kalbėdamas apie Lietuvos NT rinką M. Statulevičius teigia, kad, priešingai negu Kinijoje, NT paklausa Lietuvoje yra didesnė nei pasiūla, todėl NT vystytojai lengvai parduoda butus.

„Pas mus yra priešinga situacija, susiduriame su pasiūlos problema – Vilniaus rinkoje būstų pasiūla nuo metų pradžios yra susitraukusi apie 30 proc. Todėl dabar bijoti, kad statytojai neparduos pastatytų butų, nėra prasmės“, – įsitikinęs M. Statulevičius.

Jis taip pat pažymi, kad neverta nerimauti ir dėl Lietuvos NT vystytojų finansinių įsipareigojimų, kadangi neretai dar iki statybų pradžios dalis butų yra parduodami, o įmonės turi ir nuosavo kapitalo projektams įgyvendinti.

„Kalbant apie įmonių finansus, galima pažymėti, kad NT vystymo projektuose Lietuvoje pinigų grandinė yra trumpa. Dažniausiai reikia turėti nuosavą žemės sklypą, tam tikrą infrastruktūrą. Tuomet reikia pasiskolinti pradinėms investicijoms. Tai galima padaryti sudarant avansines sutartis arba išleidžiant obligacijų, kas nėra taip populiaru kaip Azijoje ar JAV. Mūsų pavieniai vystytojai yra labai stiprūs, turi daug kapitalo ir gali nesunkiai grąžinti paskolas. Finansavimas tikrai yra tvarus. Būstai nuperkami labai ankstyvos stadijos, kartais net iki statybų pradžios, todėl finansavimui sumos surenkamos labai greitai. Todėl mūsų NT bendrovių skolų rizika yra labai maža“, – akcentuoja jis.

Savo ruožtu Lietuvos banko ekonomistas D. Poderys akcentuoja, kad NT operacijų ir statybos įmonių finansinė padėtis Lietuvoje yra gera, įmonės yra įsiskolinusios daug mažiau nei Kinijos NT įmonės.

„Gera NT sektoriuje veikiančių įmonių finansinė padėtis leistų įmonėms ir toliau vykdyti veiklą net ir įvykus sukrėtimui NT sektoriuje“, – tikina D. Poderys.

Kinijos sulėtėjimas gali būti netgi naudingas

Ekonomistas Paulius Kunčinas tikina neabejojantis, kad Kinijos NT rinkos korekcija neturėtų išaugti į šalies ekonomikos ar juo labiau finansų krizę.

„Vienareikšmiškai išsikapstys. Ten vis dar vyrauja pusiau centralizuota ekonomika. Kinijos finansų sektoriuje tikrai netrūksta likvidumo, tai yra turtinga valstybė, kuri turi daug santaupų. Centriniam bankui išgelbėti Kinijos nekilnojamojo turto sektorių nebūtų sunku. Vis dėlto, ar kuriai nors įmonei Kinija leis bankrutuoti, tai jau bus politinis sprendimas“, – tvirtina P. Kunčinas.

Nors jis teigia, kad Kinijos nekilnojamojo turto rinka išgyvena krizę, o ilgai pūstas NT burbulas po truputį bliūkšta, tikėtina, kad didesnio poveikio pasaulio finansų rinkos dėl to nepajus.

„Pasaulio finansų rinkai tai didelių bėdų nesukels, nes Kinijos finansų rinka yra izoliuota. Ten nėra atviros kapitalo rinkos, todėl finansinį smūgį pajustų tik Kinijos bankai, vidaus rinka. Nematau didelio poveikio pasaulio finansų rinkai. (...) Tačiau pačios Kinijos ekonomika jau dabar jaučia NT korekcijos pasekmes, mat ekonomikos augimas lėtėja“, – sako ekonomistas.

P. Kunčino teigimu, pasauliui Kinijos sulėtėjimas galėtų būti netgi teigiamas veiksnys: „Kinijos nekilnojamojo turto rinka sunaudodavo labai daug žaliavų – metalo, vario, kitų statybinių medžiagų. Pasauliui Kinijos sulėtėjimas būtų netgi teigiamas, nes turime tiekimo krizę, Kinijos sulėtėjimas padėtų normalizuoti žaliavų kainas. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad Kinija yra ir vienas pagrindinių tiekėjų. Jeigu sustos gamyba ar prekių tiekimas iš Kinijos, gali būti nenuspėjamų veiksnių“, – įspėja ekonomistas.

Jis taip pat sako atidžiai stebintis ne tik kas vyksta Kinijoje, bet ir Lietuvoje, kur NT kainų pasiutpolkei įsismarkavus pokyčiai yra neišvengiami.

„NT kainų augimo greitis Lietuvoje yra įspūdingas. Tai rodo labai daug laisvų pinigų, taip pat ir iš šešėlio. Žmonės vėl pradėjo užsiimti tuo, kuo užsiimdavo anksčiau, tai yra spekuliacijomis. Manau, korekcijos rinkoje bus neišvengiamos“, – sako P. Kunčinas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt