Verslas

2021.10.28 13:08

Verslininkai nesupranta, kodėl turėtų atsakyti už augančius COVID-19 susirgimus: susitvarkykite sistemą, o ne mus terorizuokite

Jonas Deveikis, Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.10.28 13:08

COVID-19 atvejų skaičiui didėjant, iš valdžios lūpų pasigirsta atsargių pamąstymų apie dar griežtesnius ribojimus. Verslo atstovai tikina – dar vienas uždarymas ir pasipils bankrotai. Sveikatos ekspertai sako, kad yra ir kitų būdų valdyti pandemiją, o užsidarymas – paskutinė priemonė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia besitikinti, jog koronaviruso pandemiją rudenį ir žiemą pavyks išgyventi be karantino, tačiau neatmeta galimybės, kad ribojimai gali griežtėti.

„Tikslas yra visomis priemonėmis siekti, kad Lietuvoje nebūtų karantino, kad nereikėtų uždaryti veiklų, riboti verslų darbo laiko ir kitų dalykų. (...) Tačiau griežtesnių apribojimų esant galimybių pasui, galbūt dar jų ir bus, aš neatmetu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministrė.

Susitvarkykime sistemą, o ne dar kartą terorizuokime verslą

Savo ruožtu verslo atstovai tikina, kad dar vienas uždarymas tik dar labiau supriešintų visuomenę, o verslai bankrutuotų.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė mano, kad dabartiniai ribojimai neveikia, o papildomi tik sužlugdytų verslą, todėl vienintelė išeitis – atsisakyti draudimų.

Reikia naikinti tuos nelaimingus galimybių pasus ir žmonėms pasakyti, kad jie turi saugotis, nesvarbu, jie pasiskiepiję ar ne.

D. Matukienė

„Neišgyventume dar didesnių ribojimų. Be to, dabartiniai ribojimai – nei ploto, nei galimybių paso – neveikia. Susirgimų kreivė nekoreliuoja su ribojimais verslui ar jų uždarymu. Todėl mano pasiūlymas yra daryti priešingai. Reikia naikinti tuos nelaimingus galimybių pasus ir žmonėms pasakyti, kad jie turi saugotis, nesvarbu, jie pasiskiepiję ar ne“, – sako smulkiojo verslo atstovė.

Jos teigimu, COVID-19 atvejų skaičius auga todėl, kad niekas neinformuoja gyventojų, kad jie saugotųsi.

„Kai kurie žmonės leidžia sau nesisaugoti. Kai suserga, niekas nebeieško kontaktų. Turiu pavyzdžių, kai žmogui, susirgusiam COVID-19, testuotis laikas buvo paskirtas tik po septynių dienų ir niekas jam nepasakė, kad jis turi karantinuotis“, – tikina D. Matukienė.

Susitvarkykime sistemą, o ne dar kartą terorizuokime verslą.

D. Matukienė

Ji nuogąstauja, kad trečias uždarymas daugeliui smulkių verslų reikštų bankrotą.

„Matytume smulkių verslų mirtį ir dar didesnį žmonių nepasitenkinimą. Ne kartą esu sakiusi – nustokite erzinti žmones. Susitvarkykite su sveikatos sistema ir informuokite, kaip elgtis COVID-19 simptomus pajutusiam žmogui, testuokite jį kuo greičiau, o ne verskite laukti. Susitvarkykime sistemą, o ne dar kartą terorizuokime verslą“, – LRT.lt sako smulkaus verslo atstovė D. Matukienė.

Karantinas būtų pataikavimas nesiskiepijantiems

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad dar vienas karantinas būtų pataikavimas nesiskiepijantiems žmonėms.

„Ligoninių užpildymo pagrindinė priežastis yra dalies piliečių nenoras skiepytis. Mes turime pasirinkimą: arba užtikriname, kad imunizacijos lygis būtų aukštesnis, arba kitas sprendimas yra karantinas. Pastarasis būtų pats blogiausias ir netinkamiausias pasirinkimas valdyti pandemiją. Tai būtų pataikavimas tiems, kurie nenori būti atsakingi už bendrą sveikatą“, – mano A. Romanovskis.

Be to, verslo atstovo teigimu, uždarymas verslui būtų tragedija, todėl, siekiant suvaldyti pandemiją, reikėtų svarstyti apie griežtesnius ribojimus nesiskiepijantiems.

„Verslui karantinas būtų ir bėda, ir tragedija. Šiuo metu matome Vyriausybės lyderystę pasakyti, kad tie, kurie nesisaugo, turi už tai sumokėti. Pavyzdžiui, susimokėti už privalomą testavimą. Manau, kad verta galvoti ir apie griežtesnes priemones, kadangi nežinia, ar testavimas, ar vis dėlto imunizacija yra vienintelis ir efektyvus sprendimas“, – svarsto verslo atstovas.

S. Čaplinskas: NVSC jau dvejus metus nesugeba atsekti kontaktų

Virusologijos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad visų pirma reikia kalbėti ne apie griežtesnius ribojimus verslui, o apie atvejų atsekamumą.

„Taip, tam tikri ribojimai yra reikalingi, tačiau nekalbama apie priežastis. Epidemiologinės analizės kaip nebuvo, taip ir nėra. Atvejų atsekamumo sistema nefunkcionuoja. Jei atvejų atsekamumas vėluoja 7 dienas, tai per tą laiką baigiasi inkubacinis laikotarpis, yra užkrečiama daug žmonių.

Tai yra NVSC kompetencijos problema. Jie nesugeba atsekti atvejų, nors tai yra jų pagrindinė funkcija. Jeigu pagrindinė funkcija, kuri padėtų valdyti pandemiją, neveikia, tai tu daryk ribojimus, ką nori, nepadės. Kol bus ta pelkė NVSC, kuri tempia viską žemyn, tol skaičiai negerės“, – kodėl plinta virusas, vardija S. Čaplinskas.

Jis taip pat pažymi, kad ir komunikacija yra netinkama, nes paskiepyti žmonės mano, kad gali daryti, ką nori.

„Jei žmonės į darbą eina žinodami, kad serga, tai yra komunikacijos tragedija. Visi labai norėjo laisvės. Va tas šūkis mus ir suklaidino. Užuot pamokius gyventi naujojoje realybėje, buvo paskleistas šūkis, kad šiek tiek pakentėkime ir bus laisvė. Tai yra komunikacijos tragedija ir tai ištaisyti yra sunku“, – sako virusologas.

Paklaustas, ar Lietuvos neišvengiamai laukia Latvijos likimas, teks skelbti karantiną ir užsidaryti, S. Čaplinskas tikino, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra stipresnė, tačiau jei nebus bandoma atsekti užsikrėtimų kontaktų, teks imtis tokių veiksmų kaip ir Latvijai.

Galime ištverti šiek tiek ilgiau nei latviai. Bet jei ir toliau bus nedaromi namų darbai, netikrinamas atsekamumas, vykdoma netinkama komunikacija, tai eisime link uždarymo.

S. Čaplinskas

„Mes turime šiek tiek daugiau lašinių. Sveikatos priežiūros sistema stipresnė, turime daugiau pajėgumų. Nors trūksta, bet turime daugiau ir medikų, ir lovų ligoninėse. Turime ir mažiau rusakalbių, todėl didžiojo kaimyno propagandinės mašinos įtaka galbūt mažiau veikia, pasiskiepijusiųjų procentas yra didesnis. Galime ištverti šiek tiek ilgiau nei latviai. Bet jei ir toliau bus nedaromi namų darbai, netikrinamas atsekamumas, vykdoma netinkama komunikacija, tai eisime to (uždarymo – LRT) link. Bet jei vėl matysime tik suvaržymus, tai jie tik atitolins problemos sprendimą“, – mano profesorius.

Savo ruožtu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras LRT.lt pažymėjo, kad per visą pandemijos laikotarpį įstaiga ištiria virš 80 proc. COVID-19 atvejų.

„Tai atitinka tarptautines rekomendacijas. Pastaruoju metu ištyrimo apimtys kiek mažėja dėl sparčiai didėjančio atvejų skaičiaus“, – rašoma NVSC atsakyme.

Be to NVSC ragina, kad žmonės, pajutę net menkiausius simptomus, liktų namuose ir nedelsiant registruotųsi tyrimui dėl COVID-19 ligos. Taip pat užsikrėtusieji raginami kuo greičiau pateikti epidemiologinius duomenis, kaip ir kur užsikrėtė, su kuo turėjo didelės rizikos kontaktą internetu, nelaukdami specialistų skambučio.

A. Žvirblienė: nežinau, ar tai būtų teisingas sprendimas

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, siekiant suvaldyti augančius koronaviruso atvejų skaičius, būtina paskiepyti rizikos grupėms priklausančius gyventojus. Anot jos, tokiu atveju nereikėtų kalbėti apie karantiną.

„Pagrindinė problema dabar yra besipildančios ligoninės, ypač reanimacijos skyriuose. Čia yra problema. Nebent tie neskiepyti žmonės, kadangi nebijo koronaviruso, pasirašytų raštą, kad jie sutinka nevykti į ligonines. Kiek suprantu, Latvija jau yra priėmusi sprendimą, kad konsultuoja ligonius tik namuose. Paskiepytiems pacientams ligoninėse vietos užtektų, o neskiepyti, kurie koronaviruso nebijo, galbūt sutiktų gydytis namuose ir būtų konsultuojami nuotoliniu būdu“, – svarsto A. Žvirblienė.

Ribojimai verslui, profesorės manymu, buvo būtini praėjusią žiemą, kai nebuvo vakcinų.

„Dabar žmonės turi pasirinkimą. Vieni skiepijasi, kiti – nesiskiepija. Pagrindinės problemos, dėl kurių užsikemša ligoninės, yra būtent neskiepytų žmonių problemos. Ar visa visuomenė ir visas verslas taip pat turėtų nukentėti dėl to, kad dalis žmonių nusprendžia nesiskiepyti? Aš nežinau, ar čia būtų teisingas sprendimas“, – dėsto A. Žvirblienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt