Verslas

2021.10.27 21:40

Paluckas siūlo „neidealizuoti Taivano“: kad pramuštume langus į Kiniją, mums reikėjo beveik 8 metų

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.10.27 21:40

Trečiadienį prasidėjo Taivano verslo delegacijos vizitas Lietuvoje. Valdantieji kalba, kad Lietuvai atsiveria svarbios ekonominės perspektyvos, opozicijos atstovai kalba skeptiškai ir mini gadinamus santykius su Kinija. Anot socialdemokratų atstovo Gintauto Palucko, tarp šalies politikų esą įsivyravo ydinga praktika „kalbėti apie ekonomiką absoliučiai nekalbant apie skaičius“.

„Dienos temoje“ – pokalbis su Seimo TS-LKD frakcijos nariu Matu Maldeikiu ir Seimo LSDP frakcijos nariu Gintautu Palucku.

– Taivano delegacija atvyko, o atidaryti Taivano atstovybės nespėjome. Kodėl?

M. Maldeikis: Yra tam tikri techniniai klausimai iš abiejų pusių: atidarome Taivane, Taivanas – Lietuvoje. Yra tam tikri techniniai klausimai, kurie turi būti išspręsti. Tai artimiausio laiko klausimas.

Dienos tema. Paluckas skeptiškas Taivano atžvilgiu: kad pramuštume langus į Kiniją, mums reikėjo beveik 8 metų (su vertimu į gestų k.)

– Delegacijai nekilo klausimų, kodėl čia taip neskubama?

M. Maldeikis: Visada norisi atvažiavus perkirpti virvelę, tačiau šiuo atveju yra aiškus ekonominis delegacijos interesas. Atvažiuoja verslas, kuris suinteresuotas ieškoti bendradarbiavimo galimybių Europoje ir Lietuvoje. Ypač šiame kontekste, kai jiems padėjome su vakcinomis, kai turime tam tikrą aiškią poziciją dėl noro atidaryti atstovybę ten ir čia, jie turi aiškų politinį norą parodyti bendradarbiavimo galimybę ir ieško, kur galime labiausiai bendradarbiauti ekonomiškai.

– Taivano delegacijoje nėra užsienio reikalų ministro Josepho Wu. Kodėl nėra, nes jis delegacijose Čekijoje, Slovakijoje?

M. Maldeikis: Kiek žinau, jis yra išvykęs, dabar Europos Parlamente turi susitikimų. Tikrai negaliu jo darbotvarkės kuruoti, bet tai nėra politinis demaršas, kaip kartais bandoma interpretuoti.

– Čia ne dėl to, kad išsigandome Kinijos?

M. Maldeikis: Tikrai ne. Darome tai, ką turime daryti, o Taivanas žiūri savo – dabar atvyko ekonominių klausimų spręsti.

– Politologai sako, kad priimdami politinį sprendimą atidaryti Taivano atstovybę ir taip komplikuodami santykius su Kinija tam tikra prasme negavome pakankamai ekonominės naudos. Ar šis Taivano verslininkų vizitas duos Lietuvai ekonominės naudos?

M. Maldeikis: Labai nemėgstu tokių didelių lozungų, pažadų, nes kalbame apie dvi laisvas demokratijas, dvi šalis, gyvenančias kapitalizme, ir jau pačios bendrovės – tiek iš Lietuvos pusės, tiek iš Taivano pusės – esu įsitikinęs, ras bendradarbiavimo langų ir jais pasinaudos. Mes po 3–4 metų tai vadinsime didele sėkmės istorija ir stovėjimu labai teisingoje istorijos pusėje. Tai nepadaroma per dieną, tai nebuvo padaryta ilgus dešimtmečius. Mes dabar tik bandome vytis kitas šalis, kurios tai jau turėjo. Besivydami, manau, išnaudosime daug daugiau nei kitos šalys atskirose srityse bendradarbiaudamos. Ir tai, ką šiuo atveju turime su Kinija – tiek ekonominį bendradarbiavimą, tiek investicijų čia ar ten, tai bus politiškai, o, svarbiausia, darbo vietų [nauda], nes kai kalbame apie investicijas, galutinis rodiklis bent jau man yra darbo vietos. Darbo vietų prasme turėsime labai gerų rezultatų, esu tuo įsitikinęs.

– Dabar atvyko delegacija, valdžios pastangas matome. Ar be valdžios pastangų mūsų verslas nebūtų atradęs Taivano?

M. Maldeikis: Tam turime Užsienio reikalų ministeriją, tam turime institucijas, kurios padeda verslui vienu ar kitu būdu atidaryti tam tikras rinkas. Taivano rinka – 23 mln. europiniu lygiu labai turtingų žmonių, kur aukštos technologijos, ir politinio judesio, be abejo, reikėjo. Turime ten verslo, tačiau tam, kad visiškai atidarytume rinkas, mums reikėjo politinių sprendimų. Kitos šalys jau buvo tai padariusios: 18-a Europos Sąjungos šalių turi atstovybes Taivane ir kartais labai keista girdėti šitą visą diskusiją, nes dėl savo politinės pozicijos mes dabar tik vejamės. Mes parėmėme juos vakcinomis, nes Kinija blokuoja vakcinų gavimą, ir matome labai didelį entuziazmą, norą bendradarbiauti būtent šiuo klausimu.

– Opozicinės Seimo partijos sako, kad galbūt nevertėjo Lietuvai taip elgtis – užmegzti diplomatinių santykių su Taivanu ir gadinti santykių su Kinija. Ką jūs manote?

G. Paluckas: Girdžiu išsiplėtusios kalbos apie ekonominį bendradarbiavimą perspektyvas. Bet pas mus įsivyravo ydinga praktika kalbėti apie ekonomiką absoliučiai nekalbant apie skaičius. Šiandien diskutuojame, o neišgirdau nė vieno skaičiaus – milijono, milijardo apyvartos per apibrėžtą laikotarpį. Verslas nėra naivus, pinigai kaip vanduo randa nuolydį ir teka ten, kur gali uždirbti. Mūsų verslas iš tiesų turėjo nemažai kontaktų tiek su Pietų Korėjos technologijų verslais, tiek su Taivano, tiek su Singapūro, bet visos šios Pietryčių Azijos šalys pasižymi stipria protekcionistine politika. Tai yra vieša teisybė. Sakykime, tas pats Taivanas per pastaruosius 20 metų taip ir nesugebėjo su JAV pasirašyti dvišalės laisvosios prekybos sutarties, nes visą laiką gynė savo rinką, žemės ūkio produkcijos sektorių ir tik pernai tuos apribojimus santykinai panaikino. Kitos šalys turi savo specifinius standartus, kuriais mėgina apginti savo rinką. Pavyzdžiui, krovininių automobilių standartas, kuris Pietų Korėjoje yra 5 cm siauresnis nei ES ir 10 cm negu JAV, ir tai verčia didinti kaštus ir projektuoti dalykus tik toms šalims. Ir tai tik keletas pavyzdžių.

– Prezidentas Joe Bidenas pažadėjo ginti šią salą nuo potencialaus Kinijos puolimo, bet vis tiek JAV negauna lygių sąlygų ten prekiauti.

G. Paluckas: Baltieji rūmai ir Užsienio reikalų tarnyba vėliau pataisė prezidentą sakydami, kad JAV politika Taivano atžvilgiu nesikeičia, ji ir toliau lieka vadinamosios strateginės dviprasmybės rėmuose. Taip, Taivanui padeda, tačiau apie ginkluotą intervenciją arba konfliktą su Kinija niekas nekalba. Bet tai ne vienos JAV prezidento kadencijos dalykas ir Taivanas tikrai siekia tarpusavio prekybos sutarties, kol kas jos neturi ir, abejoju, ar turės. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į ekonomikos ir inovacijų ministrės kalbas ir diskusijas apie bendradarbiavimo perspektyvas su Taivano aukštosios pramonės sritimis, apie viziją atidaryti mikrovaldiklių gamyklą Lietuvoje, – tai reikalauja, matyt, atskiros diskusijos. To nevadinčiau planais. Vadinčiau ganėtinai naiviu, bet tam tikra prasme pavojingu samprotavimu, nes tai kuria iliuziją apie tokio bendradarbiavimo prasmę ar galimybę. Bet tiesa labai paprasta – tokių technologijų gamyklų atėjimo į rinką finansiniai, technologiniai barjerai yra milžiniški, gamyklos statybos kainuoja milijardus, todėl šnekant apie ekonomiką, perspektyvas būtina kalbėti skaičiais. Todėl šiandien matau tik keletą memorandumų, keletą geros valios pareiškimų. Palauksime rytojaus, kokių dar bus naujienų iš to vizito, tačiau dabar tai politinis vizitas, ne ekonominis. Bent kol kas.

– Tai kur tie skaičiai?

M. Maldeikis: Labai keista girdėti atsiremiant į skaičius, kuriuos turime su Kinija. Visą laiką buvo pabrėžiamas konfliktas su Kinija, bet pažiūrėkime, kokius turime skaičius su Kinija. Galiu garantuoti, kad po 3–4 metų turėsime visiškai kitus darbo vietų skaičius čia su Taivanu.

– Bet kol kas tų skaičių nėra.

M. Maldeikis: Mes neatidarėme diplomatinių santykių su Taivanu, mes atidarome ekonomines atstovybes ir laikomės bendros Kinijos politikos – reikia tai pabrėžti, nes kartais bandoma interpretuoti, kad čia diplomatiniai santykiai. Dėl gamyklos, apie kurią kalbėjo G. Paluckas, – reikia suprasti vieną dalyką: iš Taivano jau buvo delegacijų ir jos žiūrėjo, ką gali mums pasiūlyti. Tai nėra vien politika, tai geros valios gestas matant, koks yra mūsų pasiryžimas. Patikėkite, mes kalbame apie šalį, kurią bando vytis Japonija, JAV ir Vokietija. Mes kalbame apie tokias technologijas, jie atvažiavo pas mus ir žiūrėjo galimybes, su kuo galime dirbti. Čia nėra įsivaizdavimas, bet labai nemėgstu sakyti, kad tais ir tais metais stovės [gamykla]. Jie sako, kad turime problemų dėl žmonių, kurie ten dirbtų, jie sutinka atsivežti jaunų žmonių, išmokyti, paruošti. Mes kalbame apie tokį bendradarbiavimo lygį, nes savo žinias jie už milijardus pardavinėja vokiečiams, JAV ar japonams. Su mumis jie nori bendradarbiauti. Viena ar kita puslaidininkių gamybos grandinė Lietuvoje yra labai reali.

– Pone Paluckai, jus įtikina, kad Lietuvoje gali būti koks nors Taivano fabrikas? Ir jei ateitumėte į valdžią, ar keistumėte politiką Taivano atžvilgiu?

G. Paluckas: Kalbėkime apie ekonomiką, nes matau, kad kalbėdami apie ją nesusišnekame. Kalbėdami apie technologinį išsivystymą ir kaip JAV, Vokietija vejasi... Noriu pasakyti, kad Taivanas 100 proc. priklausomas nuo Nyderlandų ir JAV kapitalo įmonės ASML. Taigi mes gyvename iliuzijose, kalbėdami apie ekonomiką. Jei nekalbame apie skaičius, memorandumus ir perspektyvas, nėra prasmės kalbėti. Su visais reikia bendrauti, tačiau neidealizuokime Taivano. Kad pramuštume langus į Kiniją, mums reikėjo beveik 8 metų, tad kalbėti, kad mūsų ekonomiką išgelbės 23 mln. gyventojų šalis, atsisakant 1,5 milijardo rinkos, – nemanau, kad tai ekonomiškai racionaliai pagrįsta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt