Verslas

2021.10.27 20:46

Dujų krizė jau veikia kitus sektorius: kai kurių prekių nebeapsimoka gaminti, o daržovės brango 60 proc.

Augustinas Šemelis, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.27 20:46

Lietuvoje – kainų augimas, metinė infliacija jau beveik du kartus viršija euro zonos vidurkį. Pirkėjams tenka pakratyti kišenes dėl rudenį įsibėgėjusio maisto produktų kainų augimo, o Lietuvos pramonei – sukti galvą dėl sparčiai augančių gamybos sąnaudų, branginančių produkciją ir eksportą. Viena didelės infliacijos priežasčių – pasaulyje rekordiškai augančios dujų kainos.

Vietoje dujų vamzdžio, kurį galima prisukti, laivas, dujas galintis priimti iš bet kurios pasaulio vietos. Lygiai prieš septynerius metus jam atplaukus į Klaipėdą bus kalbama apie dideles viltis. Šiuo metu maždaug 65 procentai Lietuvos importuojamų dujų atkeliauja per jį, kad ir iš Trinidado ir Tobago, Egipto ar Rusijos.

„Ekonomiškai, įsivaizduokite, yra naudingiau kartais atsigabenti rusiškas dujas suskystintas per terminalą, nei rusiškas dujas per vamzdį nusipirkti“, – pasakoja SGD komercijos skyriaus vadovė Jurgita Šiliskaitė-Venslovienė.

Panorama. Kiek kainuos dujų kainų krizė?

Bet šįkart dujų kainų krizė per terminalą dar aštresnė, nei per vamzdį. Dėl dujų krovinių iš jūros tenka konkuruoti su Azija, o ten po pandemijos atsigavus pramonei suskystintų gamtinių dujų kainos išaugo 17 kartų.

Alternatyva rusiškų dujų monopoliui prieš septynerius metus tapęs terminalas šiuo metu alternatyvų neturi pats. Kita vertus, turimi keli dujų tiekimo šaltiniai padėjo užsitikrinti pilnesnius dujų rezervuarus nei Vakarų Europai.

„Susidarė atotrūkis tarp Vakarų valstybių dujų kainų, palyginus su Baltijos šalių ir Suomijos ekosistemoje nusistovėjusiomis dujų kainomis, kurios yra reikšmingai žemesnės“, – LRT TELEVIZIJAI tikina INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ketvirtadalis pasaulio elektros gaminama iš dujų, tad iš paskos šovė ir elektros sąskaitos. Vakarų Europoje dėl nepakeliamų kainų stabdoma pramonė. Kaip teigia Prancūzijos plieno įmonės, kurios sustabdė veiklą dėl kylančių kainų, to dar niekada nebuvo.

Ir Lietuvos įmonės jau skaičiuoja gerokai didesnes elektros sąskaitas, bet Lietuvos įmonėms energetikos sąnaudos gamybai – tik vienas iš galvos skausmų.

„Žaliavos jau visos pabrango ir dar toliau kai kurios brangsta, sudedamieji komponentai dar tik pabrangs, energetika jau pabrango, darbo užmokestis dar tiktai pradeda brangti“, – pažymi „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius.

Rezultatas – infliacija. Brangsta ir pramonės produkcija, ir Lietuvos eksportas. Gamybą sumažinus didžiausiai šalies dujų vartotojai „Achemai“, su sunkumais susidurti gali ir daugiau sektorių.

„Dėl energetinių išteklių kainų jiems kartais fiziškai neapsimoka gaminti prekes, kadangi ta kaina gaunasi didesnė už tą kainą, už kurią jie gali parduoti tą prekę“, – LRT TELEVIZIJAI sako „Brandonomikos“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Energijos kainų užkurta infliacijos spiralė brangina, pavyzdžiui, ir trąšų gamybą, ir taip keliauja iki maisto prekių lentynų. Kiek kokie maisto produktai dabar brangesni nei prieš metus, galima vardinti ilgai.

„Bulvės – 67 procentais, pomidorai – 60 proc., burokėliai, kopūstai, svogūnai – po 60–65 procentus“, – teigia „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.

Metinė infliacija Lietuvoje peržengė 6 procentus, tiek – dar nėra buvę. Tai beveik dvigubai daugiau nei euroz onos vidurkis, kuris ir taip didžiausias per 13 metų.

Bet Europos centrinis bankas priemonių nesiima, ragina gyventi ramiai – vis dar prognozuoja, kad spartus kainų augimas – laikinas, o ekonomistai ginčijasi dėl prognozės patikimumo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt