Verslas

2021.11.05 05:30

Vilnietis skaudžiai pasimokė: mokesčių mokėjimas ligos išmokos dirbantiesiems savarankiškai susirgus gali ir negarantuoti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.11.05 05:30

Tai, kad savarankiškai dirbantis žmogus moka mokesčius, dar nereiškia, kad susirgęs jis iškart gaus ligos išmoką. Su tokia situacija susidūrė Vilniuje gyvenantis Gytis. „Kam tada aš juos (mokesčius – LRT.lt) moku, jeigu esant situacijai negaliu gauti to, kam juos ir moku?“ – stebisi į nelaimę patekęs, bet ligos išmokos negaunantis vyras. Vis dėlto tiek „Sodra“, tiek ministerija paaiškina – tokioje situacijoje Gytis ir kiti dirbantieji savarankiškai atsiduria dėl savo pačių sprendimo, o ligos išmoką jie gaus, bet tik kitais metais.

LRT.lt kalbintas Gytis pasakoja, kad jiedu su drauge vyko iš spektaklio ir gatvėje buvo užpulti. Pašnekovas pasakoja, kad ginantis jam lūžo koja. Dėl kojos lūžio vyras dabar negali tęsti iki tol vykdytos veiklos.

„Verčiuosi individualia veikla kaip muzikos atlikėjas ir, pablogėjus koncertinei situacijai, kartais vežioju maistą. Mokesčius moku kartą per metus, kaip valstybė man pati ir siūlo. Po įvykių skambinau į „Sodrą“, nes negaliu vežioti maisto – tam reikia kojų. Sveikų kojų. Man pasakė, kad ligos išmokos negausiu, nes mokesčius moku kartą per metus, o ne kas mėnesį.

Pasirodo, tokia informacija yra paskelbta kažkur, bet aš jos nežinojau. Čia kaip ir mano kaltė, kad nežinau įstatymų. Bet nesuprantu, kur nukeliauja mano tie pinigai, kuriuos aš sumoku kartą per metus? Kam tada aš juos moku, jeigu esant situacijai negaliu gauti to, kam juos ir moku? Ligos išmoka ateis tik gegužės mėnesį. Dabar yra spalis. Dirbti negaliu dabar“, – sako Gytis.

Anot vyro, „Sodra“ pasiūlė kreiptis į miesto savivaldybę dėl finansinės paramos kritinėje situacijoje. Tačiau, kaip teigia pašnekovas, kreipiantis dėl tokios išmokos, savivaldybė įvertina anksčiau turėtas pajamas, o jos šiuo atveju nemažos, nes Gytis iki nelaimės dirbo.

„Turi būti visiškai blogai, o aš šiokių tokių pajamų prieš kelis mėnesius turėjau, nes galėjau dirbti. Bet tų pajamų, deja, nėra tiek, kad galėčiau save ir šeimą išlaikyti visą mėnesį“, – tvirtina pašnekovas.

Norėdamas rasti sprendimą Gytis socialiniuose tinkluose pasidalijo savo istorija ir paprašė darbo – jis įvardijo savo turimas kompetencijas ir tai, kokius darbus galėtų dirbti.

„Daugybė žmonių parašė. Ir čia buvo „vau“. Dar iki šiol nežinau, ką pasakyti. Šiandien kaip tik buvo darbo pokalbis. (...) Esu dėkingas, kad man pasisekė ir žmonės padeda, bet tikrai yra klaida, kad žmogus, kuris sumoka visus mokesčius, negauna socialinių garantijų tada, kai jam jų reikia“, – teigia Gytis.

Jis argumentuoja, kad, žinant apie tokią tvarką, būtų galima pasirūpinti santaupomis, tačiau, pabrėžia vyras, dirbant savarankiškai, pajamos yra nestabilios: „Tu turi daug labiau sukti galvą, nuolatos stengtis rasti klientų ir t. t. Tai tikrai nėra tas pats, kas dirbti pagal darbo sutartį, bet mokesčius moka ir tie, ir tie. Pinigai į biudžetą nukeliauja, bet nevienodai grįžta. Mano atvejis ir yra to pavyzdys.“

Gytis patikina – jeigu iš anksto būtų žinojęs, kad jei mokės įmokas kartą per metus, o ne kas mėnesį, susirgęs liks be išmokos, būtų pasirinkęs kitokį mokesčių mokėjimo būdą.

„Sodros“ atstovas: tai tas pats, kas nesidrausti turto, bet norėti draudimo išmokos

„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius tvirtina, kad Gyčio istorija – ne pirma, kurią tenka girdėti, tačiau, priduria ekspertas, tam yra ir priežastis – žmogus pats pasirenka nesidrausti kiekvieną mėnesį.

„Tai ne pirma tokia situacija ir ne pirmas toks asmens nepasitenkinimas, bet tam turbūt ir paaiškinimas yra. Kai asmuo nesidraudžia ir tikisi gauti išmoką, tai atrodo keistai. Tai tas pats, kaip turto nedrausti, bet, įvykus nelaimei, tikėtis gauti draudimo išmoką“, – sako R. Mitkevičius.

Jo aiškinimu, dirbantieji savarankiškai, išskyrus asmenis, kurie dirba pagal verslo liudijimą, turi teisę į ligos išmoką, jeigu atitinka tris esmines sąlygas: yra pripažinti laikinai nedarbingais, yra drausti ligos socialiniu draudimu ir turi sukaupę reikiamą stažą.

Pirmoji sąlyga įgyvendinama gana paprastai – žmogus kreipiasi į gydytoją ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.

Antroji sąlyga priklauso nuo to, ar žmogus dirba savarankiškai, ar turi darbo santykius. Savarankiškai dirbantys asmenys einamąjį mėnesį laikomi apdraustais, jeigu jie yra sumokėję valstybinio socialinio draudimo įmokas ir „Sodrai“ pateikę SAP pranešimą apie savarankiškai dirbusį asmenį už praėjusį mėnesį.

R. Mitkevičius pateikia pavyzdį – pavyzdžiui, jeigu asmuo suserga spalio mėnesį, kad jis būtų laikomas draustu spalio mėnesį, jis turi būti sumokėjęs įmokas už rugsėjo mėnesį.

„Tai tokia galbūt bendra taisyklė. Toliau eina visos išimtys. Pavyzdžiui, asmuo gali sumokėti įmokas ir už einamąjį mėnesį, jeigu jis tą einamąjį mėnesį ir pradėjo savo savarankišką veiklą, ir susirgo. Tuomet jam taikoma išimtis. Arba jis įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad jis praėjusį mėnesį buvo nedarbingas ir gavo ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas. Tokiu atveju jis taip pat įmokas gali susimokėti už einamąjį mėnesį ir būti laikomas draustu“, – vardija R. Mitkevičius.

Privalu sukaupti pakankamą draudimo stažą

R. Mitkevičiaus aiškinimu, dirbantieji savarankiškai taip pat gali pasirinkti įmokų einamaisiais mėnesiais nemokėti, bet jas sumokėti deklaruodami individualios veiklos pajamas.

„Tai yra asmens pasirinkimas. Jeigu jis taip pasirenka, kai deklaruoja pajamas ir sumoka įmokas, tada jam iš esmės atgaline data paskiriamos visos ligos išmokos“, – nurodo R. Mitkevičius ir priduria, kad tokį variantą pasirinko ir Gytis, todėl jis ligos išmokas gaus tada, kai deklaruos gautas pajamas.

„Sodros“ atstovas dėmesį atkreipia ir į trečią sąlygą – socialinio draudimo stažą. Dirbantiesiems savarankiškai jis priklauso nuo sumokėtų įmokų. Norint gauti ligos išmoką, privalu būti sukaupus ne mažiau kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius stažą.

Vieno mėnesio draudimo stažas įgyjamas sumokėjus įmokas nuo MMA. Jeigu įmokų sumokama mažiau arba daugiau nei nuo MMA, atitinkamai įgyjamas mažesnis arba didesnis socialinio draudimo stažas.

„Nuo kokios sumos mokėti, vėlgi pasirenka pats asmuo – ar tai tiesiog nuo MMA, ar vis dėlto nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų pajamų. Dar yra keletas aspektų, kurie gali būti svarbūs, pavyzdžiui, kad asmenys, kai jie pradeda vykdyti savarankišką veiklą, gali tų įmokų nemokėti už pirmus veiklos metus. Čia atsiranda rizika, kad tokiu atveju, kai asmuo nemoka įmokų, nes jis tokią teisę turi, ligos atveju jis taip pat neįgyja teisės gauti išmoką, kadangi jis tuos metus buvo laikomas nedraustu“, – sako R. Mitkevičius.

Paklaustas, ar kartą per metus įmokas sumokantys dirbantieji savarankiškai turi galimybių gauti išmoką ar kitokią paramą tuo metu, kai serga, „Sodros“ atstovas teigia, kad įstatymai kitokio ligos išmokos išmokėjimo tokiu atveju nenumato.

„Iš tiesų pagal galiojančius teisės aktus kitų alternatyvų jam gauti ligos išmoką šioje situacijoje kaip ir nebūtų, nes vėlgi – tai yra jo pasirinkimas. Mes paprastai rekomenduojame asmenims, jeigu jie tikrai nori būti apdrausti, įmokas mokėti kiekvieną mėnesį, kad jie nepakliūtų į tokias situacijas“, – tvirtina R. Mitkevičius.

Susiradus kitą darbą ligos išmoka nepriklauso

R. Mitkevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad ligos išmokos tikslas – kompensuoti netektas pajamas. Jeigu susirgęs žmogus, pavyzdžiui, gali toliau dirbti arba susiranda kitokį darbą, kurį gali atlikti, ligos išmoka jam iš esmės nepriklausytų.

„Žmogus, jeigu jau serga, pripažįstamas laikinai nedarbingu, gauna ligos išmoką, jis laikomas ligoniu. Jis kreipiasi į gydytoją, nes tiesiog negali dirbti. Jeigu asmuo gali dirbti, jam, ko gero, nėra tikslo kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo, kad jis galėtų gauti ligos išmoką. Tokiu atveju pagal bendrą principą jam nekompensuojamos tos prarastos pajamos, nes, sakytume, lyg jų ir neprarado“, – sako R. Mitkevičius.

Jis priduria, kad vis dėlto savarankiškai dirbantieji turi galimybę nedarbingumo metu gauti pajamų. Bet, pabrėžia ekspertas, tai nereiškia, kad sirgdamas žmogus gali dirbti. Tokia išimtis numatyta dėl atvejų, kai dirbantysis savarankiškai nedarbingumo dėl ligos metu gauna pajamų už anksčiau suteiktas paslaugas.

Kitu atveju, sako R. Mitkevičius, vis dėlto turi būti aiški skirtis – ar žmogus dirbti gali, ar ne. Jis pateikia pavyzdį – per pandemiją pasitaiko atvejų, kai žmogus suserga COVID-19 liga, bet jaučiasi gerai. Tokiu atveju, jeigu yra galimybė, žmogus gali dirbti nuotoliniu būdu ir ligos išmoka jam nepriklauso.

„Tokiu atveju žmogus gali dirbti, jam sudaromos sąlygos, o jeigu jau iš tiesų ta liga rimta ir žmogus negali dirbti, jis kreipiasi į gydytoją. Ligos išmoka vis tiek yra apribota tam tikrų dydžių ir ji yra mažesnė nei žmogaus darbo užmokestis“, – primena R. Mitkevičius.

Ministerija patvirtina – nemokėjus įmokų kiekvieną mėnesį, išmoka pasieks 2022 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija LRT.lt nurodo, kad nuo šių metų vasario įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, jog savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie yra sumokėję valstybinio socialinio draudimo įmokas už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.

„Taigi, jei asmuo įmokas moka kiekvieną mėnesį, ligos išmoka jam išmokama iš karto. Kitu atveju savarankiškai dirbantis asmuo šių išmokų sulauktų tik 2022 metais deklaravęs pajamas už 2021 metus ir sumokėjęs socialinio draudimo įmokas, jeigu bus įgijęs reikalaujamą ligos ar motinystės socialinio draudimo stažą“, – nurodoma LRT.lt pateiktame atsakyme.

Ministerija primena – jeigu žmogus patiria finansinių sunkumų, jis gali kreiptis į savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos, taip pat su prašymu skirti vienkartinę tikslinę ar periodinę pašalpą. Šiuo atveju, nurodo ministerija, būtų galima kreiptis atsitikus nelaimei – kai neturi darbinių pajamų ir teisės gauti ligos išmoką.

Išmokos galima netekti nesilaikant elgesio taisyklių

Teisės aktuose taip pat yra apibrėžtos ir veiklos, kurių žmogus negali atlikti sirgdamas ir turėdamas nedarbingumo pažymėjimą. Tarp tokių veiklų, pavyzdžiui, numatytos kelionės, lankymasis renginiuose ir kt.

Tam tikri ribojimai sergantiesiems yra numatyti siekiant išvengti piktnaudžiavimo, tačiau, kaip atkreipia dėmesį R. Mitkevičius, kiekvieną kartą atsižvelgiama į konkrečią situaciją.

„Turbūt, jeigu žmogui lūžo ranka, žmogus dirbti negali, bet kur nors nueiti jis vis dėlto gali, nes paprasčiausiai tai jam leidžia galimybės. Tačiau įstatymas yra gana griežtas. Kai gauname skundų, kokią nors informaciją, kad yra piktnaudžiaujama, mes kiekvieną atvejį tikriname ir kiekvienu atveju priimame individualų sprendimą“, – sako „Sodros“ atstovas.

Jo teigimu, reikėtų nepamiršti ir būtinųjų žmogaus poreikių – dažnu atveju net ir sergantis žmogus gali lankytis parduotuvėje, vaistinėje ar kitur, nes tai yra tiesiog būtina.

„Jeigu žmogus ir serga, tikrai to nedraudžiame, tikrai „Sodra“ atskirai negaudo. Mes žiūrime, kad žmogus tuo nepiktnaudžiautų. Tikrai yra visokių situacijų. Gauname daug įvairių skundų iš tų pačių darbdavių, tų asmenų kaimynų, kurie mato, kad asmuo lyg ir ligonis, bet malkas kapoja kieme. Visokių tų aplinkybių yra. Būna, darbdaviai skundžiasi, kad asmuo nei iš šio, nei iš to susirgo, bet dalyvavo kokiame nors vakarėlyje. Visos tos aplinkybės vertinamos kompleksiškai“, – komentuoja R. Mitkevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt