Verslas

2021.10.26 05:30

Nutrūkus valstybės pinigų bambagyslei, bankrotų skaičius pradėjo po truputį kopti į viršų

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.10.26 05:30

Valstybės beprecedentė finansinė parama, kuri siekė daugiau nei 4 mlrd. eurų, per pandemiją išgelbėjo ne vieną įmonę, tačiau užkonservavo tas, kurios finansinių bėdų turėjo dar anksčiau, sako verslo atstovai. Nutrūkus valstybės pinigų bambagyslei, bankrotų pradėjo daugėti, tačiau tęsti daugumą jau baigtų teikti paramos priemonių nėra būtinybės, nes didžioji dalis verslo įmonių vykdo veiklą, sako Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 

2020 metų pavasarį į Lietuvą atslinkusi pandemija valstybę privertė nemenkai patuštinti kišenes. Finansų ministerija skaičiuoja, kad pandemijai valdyti nuo 2020 metų vien iš valstybės biudžeto skirta iš viso 4,36 mlrd. eurų, o dalis jų atiteko verslui ir gyventojams, nukentėjusiems nuo COVID-19, gelbėti (papildomai iš „Sodros“ biudžeto 2020 m. – 300,4 mln. eurų, o 2021 – 288,7 mln. eurų, iš PSDF biudžeto 2020 m. – 34,6 mln. eurų, 2021 m. – 120,3 mln. eurų.)

LRT užsakymu atlikta apklausa rodo, kad gyventojai palankiai vertina verslui ir žmonėms suteiktą paramą per pandemiją.

15 proc. respondentų teigė, kad valstybės skirtą paramą vertina teigiamai ir mano, kad ji buvo veiksminga. 35 proc. vertina labiau teigiamai ir mano, kad ji padėjo tik kai kuriems. 21 proc. atsakė paramą gyventojams ir verslui labiau vertinantys neigiamai ir ne visos priemonės buvusios veiksmingos, 21 proc. vertina neigiamai ir tikina, kad valstybės pagalba nebuvo veiksminga.

Kavinę uždarė dėl nežinomybės

Parama, nors ir gausi, išgelbėjo ne visus. Restoranus „Dine“, „Rise“ „Somm“ valdantis žinomas someljė Arminas Darasevičius teigia net nenorintis prisiminti pandemijos pradžios, kada 2020 metų kovo 16 dieną buvo įvestas karantinas, o visi restoranai uždaryti.

Tuo metu nežinioje atsidūrę verslininkai svarstė, ką daryti – tęsti veiklą ar ją nutraukti. Su tokiu klausimu susidūrė ir šalies geriausių restoranų trisdešimtuke buvusio restorano „Time“ bendraturtis A. Darasevičius.

„Iš pradžių situacija buvo labai neapibrėžta ir vyravo chaosas. Nežinojome, ar gausime paramą, ar ne, kokia ji bus. Kadangi nebuvo jokio aiškumo, reikėjo priimti sprendimą. Restoranas buvo viešbutyje, viešbutis užsidarė ir supratome, kad jokių klientų neturėtume, todėl priėmėme sprendimą užsidaryti“, – prisimena A. Darasevičius.

Nors pradžioje trūko aiškumo ir konkrečių veiksmų dėl paramos, vėliau, sako A. Darasevičius, paramos apimtys įsibėgėjo ir valstybei už pagalbą verslui būtų galima parašyti 8 balus iš 10-ies.

Iš pradžių situacija buvo labai neapibrėžta ir vyravo chaosas. Nežinojome, ar gausime paramą, ar ne, kokia ji bus.

A. Darasevičius

Someljė teigimu, labiausiai prie paramos restoranams per pandemiją prisidėjo dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) grąžinimas. Vis dėlto svarbiausios pagalbos priemonės – galimybė atidėti mokesčius ir nuo 21 iki 9 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) restoranams.

„Mokesčių atidėjimas „Sodrai“ ir VMI buvo labai svarbus ir leido mums kvėpuoti. Bet dabar VMI jau reikės susimokėti per pandemiją sukauptas skolas. Tai mums šiek tiek kiša pagalį į ratus, kad galėtume normaliai važiuoti, nes ta nepriemokos suma mūsų restoranėliams yra didelė. PVM sumažinimas taip pat buvo labai svarbus. Tik čia svarbu pažymėti, kad nauda, gauta sumažinus PVM, neatsveria atlyginimų augimo darbuotojams“, – aiškina verslininkas.

Per pandemiją verslui buvo suteikta galimybė skolintis lengvatinėmis sąlygomis, tačiau A. Darasevičius tikina tokios galimybės atsisakęs: „Nusprendėme, kad neimsime paskolos, nes ją vis tiek reikės grąžinti. Nusprendėme daugiau į skolas nelįsti, nes ir taip valstybei esame skolingi.“

Restoranų vadovo teigimu, dar vieno, jau trečio, uždarymo restoranai neištvertų. „Galbūt tuomet reikėtų baigti visą pasirodymą ir susigalvoti ramesnį gyvenimo būdą. Tai būtų labai sunkus kirtis. Vėl reikėtų galvoti, kaip atsistoti ant kojų. Tai būtų labai sunku emociškai ir finansiškai, o rasti darbuotojų restorane būtų neįmanoma“, – sako tris restoranus valdantis A. Darasevičius.

Bankrotų skaičius po truputį vėl auga

Tikėtina, kad valstybės parama daug prisidėjo ir prie itin mažo bankrotų skaičiaus. 2019 metais bankroto procesas šalyje buvo pradėtas 1 584 įmonėms, 2020-aisiais šis skaičius buvo sumažėjęs beveik perpus, iki 821, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ duomenys.

Vis dėlto dalis valstybės pagalbos priemonių verslui jau nebeveikia. Tai atspindi ir naujausia bankrotų statistika, rodanti, kad pastaruosius du mėnesius pastebimas didėjantis bankrotų skaičius. Rugpjūtį fiksuoti 62 bankrotai (2020 metais – 32), rugsėjį – 75 (2020 metais – 40).

Nepaisant padidėjusio bankrotų skaičiaus, „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė tikina, kad įmonių rizikos vertinimas ir kiti įmonių būklės duomenys rodo, jog bendra įmonių rizika pamažu mažėja.

„Pagrindinė tendencija, kad įmonės iš vidutinės rizikos grįžta į mažos rizikos zoną. Tačiau būtina įvertinti tai, kad aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalis kol kas nesikeičia – čia svarbų vaidmenį suvaidino valstybės parama verslui, kuri laikinai sustabdė natūralius įmonių būklės pokyčius.

Kai valstybės institucijos vėl pradės inicijuoti įmonių bankroto procedūras, pamatysime realią situaciją – šiuo metu pastebime augantį verslo zombių skaičių.

J. Tamašauskaitė.

Kai valstybės institucijos vėl pradės inicijuoti įmonių bankroto procedūras, pamatysime realią situaciją – šiuo metu pastebime augantį verslo zombių skaičių. Jų savininkai, pasibaigus valstybės paramos schemoms, turės priimti atitinkamus sprendimus. Verslo zombiai – įmonės, kurios įprastomis sąlygomis turėjo pradėti bankroto procesą, tačiau dėl susiklosčiusios koronaviruso situacijos (valstybės paramos ir neinicijuojamų bankrotų) vis dar veikia“, – aiškina ekspertė.

Šiuo metu pastebima ir tai, kad labai padidėjo likviduojamų įmonių skaičius. Pavyzdžiui, rugpjūtį net 781 įmonė įgavo likviduojamos bendrovės statusą (2020 metais – 118), rugsėjį – 804 įmonės (2020 metais – 162).

Tikėtina, kad likviduojamų įmonių skaičiaus augimą lemia Registrų centro užmojis aktyviau išregistruoti įmones, kurios jau keletą metų nevykdo jokios veiklos ir Registrų centrui neteikia jokių duomenų.

Verslo atstovė: valstybė išgelbėjo daug įmonių, bet parama vėlavo

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Laura Aldonė LRT.lt sako, kad prasidėjus pandemijai, remiantis ankstesnių krizių patirtimi, mažai kas iš verslo tikėjosi, kad valstybė iš viso padės.

„Vis dėlto šį kartą viskas buvo kitaip ir valstybė daugeliu atvejų prisidėjo tiek prie darbo vietų išsaugojimo, tiek prie verslo išlikimo. Be jokios abejonės, valstybės parama padėjo išsaugoti didžiąją dalį verslo“, – sako L. Aldonė.

Vis dėlto ji akcentuoja, kad karantino pradžioje paramos mechanizmai buvo itin sudėtingi, todėl ne visos įmonės sugebėjo pasinaudoti parama.

„Visuomet norisi daugiau kokybės, bet, kai sprendimų reikia greitai, čia ir dabar, kartais kokybė nukenčia. Verslas būtų žymiai labiau pasinaudojęs valstybės pagalba, tačiau biurokratinis mechanizmas ir neaiškus valstybės paramos reglamentavimas per pirmą pandemiją išgąsdino ne vieną. Verslas daugiausia naudojosi minimalių pastangų reikalaujančiomis priemonėmis. Per antrą pandemiją tiek verslas, tiek valstybė buvo labiau pasiruošę“, – aiškina Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė.

Kaip pačias naudingiausias pagalbos verslui priemones L. Aldonė įvardija subsidijas už prastovas, mokesčių atidėjimą bei paskolas labiausiai nukentėjusiesiems nuo COVID-19.

L. Aldonės teigimu, dalis verslo vis dar susiduria su iššūkiais, todėl parama yra būtina ir popandeminiu laikotarpiu.

„Atsižvelgiant į įmonės statusą, verslui praverstų ne tik subsidijos, bet ir ilgalaikės beprocentės paskolos bei įvairios garantijos, kurios būtų susietos su stabilia įmonių veikla, augimo ir plėtros galimybėmis ateityje. Ir toliau labai svarbu įvertinti, kam paramos reikia labiausiai, ir ją skirti“, – sako L. Aldonė.

Ministerija: tikimės, kad dalis verslo galės veikti be paramos

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikisi, kad trečią kartą uždaryti verslo nereikės ir papildomos paramos nebeprireiks. Vis dėlto, jei situacija blogėtų, būti ieškoma papildomų paramos galimybių.

„Tikimės, kad augant paskiepytų žmonių skaičiui ir kaip įrankį turėdami galimybių pasą šį rudenį išvengsime visiško verslo uždarymo ir didžioji dalis įmonių toliau galės dirbti be valstybės paramos.

Augant vartojimui ir ekonomikai bankrotų ir masinės darbuotojų atleidimo bangos taip pat turėtume išvengti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuolat vertina situaciją ir bendradarbiaudama su Finansų ministerija svarstytų pagalbos priemonių verslui poreikį, jei situacija pradėtų pastebimai blogėti“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Tikimės, kad augant paskiepytų žmonių skaičiui ir kaip įrankį turėdami galimybių pasą šį rudenį išvengsime visiško verslo uždarymo ir didžioji dalis įmonių toliau galės dirbti be valstybės paramos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Skaičiuojama, kad 2021 metais valstybės biudžete paramai verslui buvo skirta 242 mln. eurų, iš jų paskirstyta 147 mln. eurų: „Taigi yra susidaręs lėšų rezervas, esant poreikiui bus galima jį skirti verslui padėti. Šiuo metu, siekiant racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, tęsti daugumą jau baigtų paramos priemonių nėra būtinybės, nes dauguma verslo įmonių vykdo veiklą“, – mano Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistai.

Ministerija akcentuoja, kad priemonės nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms 2021 metais buvo skirtos tų įmonių likvidumui palaikyti ir tai buvo efektyvi pagalba įmonėms sunkiu laikotarpiu. „Pavyzdžiui, subsidijomis nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms (kurių apyvartos kritimas > 30 proc.) pasinaudojo 16,7 tūkst. įmonių, joms skirta 85 mln. eurų. Priemone „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ (apyvartos kritimas > 50 proc.) pasinaudojo 3 174 įmonės, joms buvo skirta 53,06 mln. eurų. Turgavietės mokesčio kompensacija skirta 7 200 gavėjų, bendra suma siekė 2,2 mln. eurų. Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims skirtos daugiau nei 25 tūkst. savarankišką veiklą vykdančių asmenų, bendra suma – 5,8 mln. eurų“, – svarbiausias paramos verslui priemones 2021 metais vardija ministerija.

Taip pat pažymima, kad verslas vis dar gali pasinaudoti daliniu palūkanų kompensavimu bei kitomis INVEGOS siūlomomis pagalbos priemonėmis, veiklą vykdo Pagalbos verslui fondas. Verslas kviečiamas teikti paraiškas ES paramai gauti pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“ bei ES investicijų priemonę „Kūrybiniai čekiai COVID-19“.

Rinkų tyrimų bendrovė „Norstat LT“ rugsėjo 24 – spalio 17 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą. Per ją apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 18 metų.

Apklaustų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Proporcijos apskaičiuotos remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis. Iš 1 000 respondentų 784 buvo apklausti telefoninės apklausos būdu, 216 – internetu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt