Verslas

2021.10.23 23:58

Maži ūkininkai Lietuvoje rodo drąsą: augina nepopuliarias ar beveik išnykusias augalų veisles

Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.23 23:58

Ūkininkai vis drąsiau ryžtasi auginti retesnes daržoves. Pasak mokslininkų, eksperimentuoti labiau linkę mažų ūkių savininkai – viskas remiasi į pinigus ir riziką nerasti pirkėjų.

Alytaus rajono ūkininkas Mindaugas Anušauskas žieminius svogūnus planuoja sodinti spalio pabaigoje , o gal ir lapkričio pirmosiomis dienomis. Ūkininkas sako mėgstantis eksperimentuoti, bendraujantis su mokslininkais, kurie ir suvilioja auginti retesnes daržoves. Laukuose nuėmus savojinius ir žiedinius kopūstus, prie gamtinių sąlygų turėtų prisitaikyti ir žieminiai svogūnai. Juos šalyje augina vos keli ūkininkai.

„Verta jiems daugiau skirti dėmesio, bandyti anksčiau rudenį sodinti, truputį vėliau bandyti, stengtis, kad neužaugtų pats laiškas aukštai rudenį, paskui pavasarį jis labai lengvai atsigauna. Sniegas dar nenutirpo , o žiūrėkit, svogūnas jau auga“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja ūkininkas.

Panorama. Specialią akciją vykdžiusi policija nustatė 38 pažeidėjus, kurie naudojosi svetimais galimybių pasais

Kaip teigia Žemės ūkio akademijos mokslininkė Audronė Žebrauskienė, pasodinus svogūnus rudenį iš sėjinukų, jau apie Jonines galima tikėtis derliaus, kuris liepą būna visiškai subrendęs.

Mokslininkė sako, kad ūkiuose vis daugiau auginama brokolių, pastarnokų, japoninių ridikų. Tačiau kol kas eksperimentuoti labiau linkę mažų ūkių savininkai – viskas remiasi į pinigus ir riziką nerasti pirkėjų.

„Siūlau nebijoti eksperimentuoti ūkininkams. Dėl to dirba selekcininkai, mokslininkai, kad išvestų naujas veisles, kad jos būtų atsparios ligoms, kad būtų atsparios kenkėjams, kad būtų skanios ir atsirinkti, prisitaikyti prie savo dirvos“, – pabrėžia A. Žebrauskienė.

Bandymų auginti retesnių kultūrų nevengia ir kai kurie grūdinių kultūrų augintojai. Alytaus rajone 300 hektarų dirbantis ūkininkas Alfonsas Peckus šerytės laukus dar tik kuls, po to gamins kruopas. Iš hektaro sorų tikisi prikulti po tris tonas, nors gerais metais kūlė ir po penkias.

Ūkininkas, fizikos mokslų daktaras laukuose augina tik mokslininkų išvestas lietuviškas kviečių, burnočių, strypainių, liucernos veisles, taip pat viduramžiais žinomas, dabar nepelnytai užmirštas, kultūras.

„Vietoj rapsų aš auginu judrą, tai yra vertingas labai augalas, bet nederlingas. Bet jo nereikia purkšt nei nuo ligų, nei nuo žolių, pats apsigina. Jo šaknys išskiria kažkokias medžiagas, kol jis auga, piktžolės nelabai auga“, – aiškina A. Petkus.

Ūkininkas tikina nuolat ieškantis naujovių, kaip kokybiškai paruošti sėklas, mažiau naudoti trąšų. Laukuose yra bandęs auginti apie 30 skirtingų rūšių retų augalų. Labiausiai nepasiteisino dygminai – trejus metus negavus derliaus, jų atsisakyta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt