Verslas

2021.10.23 07:16

Ilgai lauktas žingsnis – baigiamas GIPL dujotiekis: ekspertai įspėja, kad dabar dėmesį skirti reikia atsinaujinantiems ištekliams

Augustinas Šemelis, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.23 07:16

Tarp Lietuvos ir Lenkijos baigiamas tiesti dujotiekis GIPL, pirmą kartą sujungsiantis žemyninės Europos ir Baltijos šalių dujų rinkas. Atlikta 95 procentai darbų sujungiant Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemas. Kalbama apie svarbiausią Lietuvos energetinės nepriklausomybės žingsnį užbaigus suskystintų gamtinių dujų terminalą, tačiau energetikos ekspertai pabrėžia: mažesnes kainas vartotojams lems ne tik dujos, bet ir energija iš atsinaujinančių išteklių.

Dujos ne tik iš Rytų, bet ir Vakarų: apie dujotiekį tarp Lietuvos ir Lenkijos svajota dar nuo nepriklausomybės pradžios, apie tai kartu kalbėjo kone visi Lietuvos ir Lenkijos prezidentai. Kai Europos Sąjungos finansavimą išties pavyko užsitikrinti, Briuselyje kalbėta apie istorinę dieną.

Viskas užtruko dar penkerius metus, kol tarp Lietuvos ir Lenkijos pradėti tiesti pirmieji vamzdžiai, sudėtingiausias etapas – gręžtasi ir Nemuno dugnu, o dabar pusės milijardo vertės projektas beveik baigtas.

Tarp Lietuvos ir Europos – pirmasis dujotiekis: svarbus žingsnis šalies energetinei nepriklausomybei

Vadinamoji auksinė siūlė jau sujungė Lietuvos ir Lenkijos sistemas. Pirmą kartą istorijoje žemyninė Europa ir Baltijos šalys turi bendrą dujotiekį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys kalba apie svarbiausią energetinės nepriklausomybės žingsnį nuo suskystintųjų dujų terminalo užbaigimo.

„Dujos tekės į vieną ir į kitą pusę. Ateis įmonės tiek lietuviškos į Lenkiją, tiek lenkiškos į Lietuvą, tai reiškia, didins konkurenciją, didins pasirinkimą, iš to turėsime saugumą ir geresnes kainas“, – tikino ministras.

Galimybė esą atsiveria ir dujų importui.

„Dar viena galimybė gauti dujų iš kitur: kodėl gi ne, kodėl negalėtų būti jos pigesnės. Bus galima pasirinkti, kur tų dujų galima pigiau nusipirkti“, – aiškino energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius pabrėžia, kad atsiranda galimybė ir eksportui: „šalys centrinėje Europoje taip pat ieško alternatyvų, kaip, pavyzdžiui, Ukraina dabar, kaip užtikrinti energijos ir dujų tiekimo saugumą.“

Viliamasi naujų rinkų tam pačiam suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, nes Lenkija, siekianti sumažinti priklausomybę nuo anglies, naudos daugiau dujų.

„Ką tai reiškia: transportuotas didesnis dujų kiekis lemia mažesnius infrastruktūros, kuri yra Lietuvoje, išlaikymo kaštus. Tai reiškia, kad bus mažesnė kaina transportavimo mūsų vartotojams“, – teigia „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Vis dėlto, naujos galimybės dujų rinkose neišlaisvina nuo pasaulinio dujų kainos šoko, kokį Europa patiria dabar, – nesvarbu, iš kur importuosi – brangu bet kur, o paklausa šiuo metu visur viršija pasiūlą.

„Jeigu pas mus būtų daugiau vietinės elektros gamybos vėjo, saulės, biokuro elektrinėse, tai ta mūsų priklausomybė nuo pasaulinių tendencijų ir tokių šuolių būtų gerokai mažesnė“, – LRT TELEVIZIJAI sakė atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Vyriausybė siekia iki dešimtmečio vidurio pusę Lietuvos energijos poreikio patenkinti iš vėjo, saulės ir biokuro. Nespėjus to padaryti – ir toliau kels baimę tikėtini kiti pasauliniai kainų šokai, kai energijos paklausa vėl viršys pasiūlą.

„Visas pasaulis mažiau investuoja į iškastinio kuro išgavimą – naftos ir dujų – ir nepakankamai investuoja į atsinaujinančią energetiką“, – pabrėžia R. Švedas.

Dujos naujuoju vamzdynu tarp Lenkijos ir Baltijos šalių turėtų pradėti tekėti kitąmet. Šitaip po 30 metų bus baigta Lietuvos integracijos į Europos dujų rinką vizija, tačiau kaip tik tuo metu jau reikės atversti naują skyrių, kuriame dujos – tik pereinamoji stotelė prie žaliosios energetikos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt