Verslas

2021.10.22 19:43

Pirmoji pokyčių diena: vaistinės skundžiasi, kad klientai priversti šalti lauke, parduotuvės džiaugiasi – srautai suvaldyti sklandžiai

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.10.22 19:43

Nuo penktadienio sugriežtinus ir mažesnių, iki 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto, parduotuvių darbą, prekybininkai tvirtina, kad viskas vyksta sklandžiai. Vis dėlto su nepatogumais sako susiduriančios kai kurios vaistinės. Anot jų, neretai čia nusidriekia eilės, žmonės yra priversti šalti lauke, vaistinių viduje jiems neleidžiama net prisėsti.

Prekybos vietose, kuriose klientai aptarnaujami be galimybių paso, nuo penktadienio įsigalioja naujas reikalavimas – tokiose parduotuvėse ir turgavietėse privalu užtikrinti minimalų 30 kv. m prekybos plotą vienam klientui.

Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į šį plotą neįskaičiuojamas administracinių ir pagalbinių patalpų, sandėlių, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas. Į parduotuves, kurių plotas yra mažesnis nei 30 kv. m, pirkėjai įleidžiami po vieną.

Kai kur susidaro eilės

Štai vaistinėse vienam pirkėjui taip pat turi būti skirtas 30 kv. m plotas. Dėl šios priežasties, tinklo „Camelia“ komunikacijos projektų vadovės Žiedūnės Juškytės teigimu, prie kai kurių vaistinių durų susidaro eilės.

„Pavyzdžiui, Vilniuje, Architektų g., kartais lauke laukia vienas žmogus, kartais penki, bet lauke labai šalta, stiprus vėjas. Kai kurie pacientai problemos nemato ir palaukia, bet, tarkime, ateina pacientas, kuris turi dešimt receptų, tai įsivaizduokite, kiek laiko reikia norint išduoti tuos vaistus ir dar pakonsultuoti. O jeigu tas pats pacientas norėtų ir spaudimą pasimatuoti, tai vizito trukmė gali būti 15–20 minučių. Tada už durų formuojasi eilė“, – sako Ž. Juškytė.

Ji sako pastebinti, kad apie naują tvarką žino ne visi: „Kalbėjau su pacientu, kuris sako kitiems „ko jūs neinate į vidų, juk tuščia“. Tada aš jam aiškinu, kad, nors vaistinėje yra dvi kasos, nuo šiandien galime priimti tik po vieną žmogų.“

„Viliamės išeičių. [...] Buvo ir kad klientas nori atsisėsti, o mes negalim jam to leisti“, – tvirtina ji.

Anot Ž. Juškytės, daugiau problemų pastebima mažesniuose miestuose: „Ten gana nemaži srautai. Kartais viename miestelyje yra viena maža vaistinė, kai kurie gyventojai yra įpratę ateiti konsultuotis su vaistininkais. [...]

Mes suprantame, kad priemonės yra reikalingos ir svarbios, siekiant kontroliuoti COVID-19 plitimą. Prie to prisideda ir pačios vaistinės, skiepydamos ir spausdindamos galimybių pasus, bet akcentuojame, kad esame vaistinė ir viliamės tam tikrų išimčių“, – sako Ž. Juškytė.

„Būna, išlenda vaistininkas, paklausia, jei žmogus atėjo atsiimti užsakymo, tada išneša jį į lauką. [...] Mažesniuose miesteliuose net receptus paima iš lauko ir tada atneša vaistus. Kai kurie pacientai nesupranta, kas čia vyksta. Gauname skundų, skambučių, bet čia ne mūsų sugalvota tvarka. Manome, kad 15 kv. m buvo pakankamai, bent vaistinėje, nes vaistinė – ne batų parduotuvė ir čia žmonės ateina nusipirkti gyvybiškai svarbių prekių“, – atkreipia dėmesį Ž. Juškytė.

„Eurovaistinės“ direktorė Aušra Rubė LRT.lt taip pat sako, kad ne visi į vaistinę atvykę klientai žinojo, kaip veiks naujoji tvarka.

„Kai kurie klientai sakė, kad jau iš ryto tikėjosi didesnių srautų, nebuvo tikri, kiek žmonių gali lankytis jų vaistinėse, baiminosi eilių. Keleto žmonių eilės popietę buvo susiformavusios šalia gydymo įstaigų esančiose vaistinėse, kur tokiu metu įprastai srautai būna didesni, todėl ten klientams kartais teko palaukti“, – teigia A. Rubė.

Aptarnauja tik su galimybių pasu

Kaip jau buvo minėta, nauja tvarka palietė ir didžiuosius prekybos tinklus. Jeigu parduotuvė neviršija 1,5 tūkst. kv. m ploto, galima pasirinkti, ar priimti tik galimybių pasą turinčius klientus, ar riboti jų srautus.

Štai prekybos tinklas „Lidl“ visose tinklo parduotuvėse Lietuvoje nuo šio penktadienio aptarnauja tik galimybių pasą turinčius pirkėjus.

Nors visoje Lietuvoje galimybių pasus tikrina pirmą kartą, įmonės „Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, tai problemų nesukelia.

„Jau esame sukaupę patirties, kadangi iki šiol galimybių pasus tikrinome trijose „Lidl“ parduotuvėse jau daugiau nei mėnesį. Per šį laikotarpį pirkėjai jau yra įpratę su savimi turėti reikiamus dokumentus, dėl to viskas vyksta sklandžiai. Galimybių pasų patikrą, naudodami specialius mobiliuosius skenerius, vykdo apsaugos darbuotojai. Jei bus matomas poreikis, apsaugos darbuotojams padės ir parduotuvės personalas“, – kalba L. Skersytė.

Sako, kad srautai reguliuojami sklandžiai

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė taip pat tvirtina, kad klientų srautai parduotuvėse reguliuojami sklandžiai.

„Srautus reguliuojame taip, kaip tai darėme ir visą karantino laikotarpį, ribodami prekybinių krepšelių ir vežimėlių skaičių. Paskutinis karantinas buvo ne taip ir seniai, tad žmonės tikrai prisimena tvarką, o mes stengiamės kuo greičiau ir patogiau juos aptarnauti“, – sako V. Budrienė.

Vis dėlto aptarnauti tik galimybių pasą turinčius asmenis, anot jos, prekybos tinklas kol kas nesvarsto.

„Kol kas apie tai negalvojame. Mat mūsų 25 didžiausiose parduotuvėse ir toliau bus tikrinamas galimybių pasas. Taigi, visi klientai gali pasirinkti, kas jiems yra priimtiniau: ar apsipirkti su galimybių pasu, ar eiti į parduotuvę, kur pirkėjui yra užtikrinamas 30 kv. m plotas“, – komentuoja prekybos tinklo atstovė.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė antrina, kad kol kas viskas vyksta sklandžiai.

„Tai jau ne pirmas kartas, kai turime riboti srautus, tad šios praktikos turime, taip pat ir klientams tai ne naujiena. Stebėsime situaciją ir po kelių savaičių, ją įvertinę, žiūrėsime, ar reikia imtis kitų papildomų sprendimų“, – akcentuoja E. Dapkienė.

Ji ragina pirkėjus būti atsakingus: primena, kad reikia tinkamai dėvėti veido kaukę, vos įžengus į parduotuvę galima dezinfekuoti rankas ir užsimauti vienkartines pirštines.

„Venkite nereikalingų kontaktų, planuokite savo apsipirkimus ir ateikite apsipirkti po vieną. Parduotuvėse, net ir esant apribotiems srautams, laikykitės atstumų. Atsiprašome, jei teks palaukti prieš patenkant į parduotuvę“, – sako E. Dapkienė.

Sekti konkurentų pavyzdžiu kol kas nesvarsto

Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė Gabrielė Šerėnienė nurodo, kad didžioji dalis šio prekybos tinklo parduotuvių kaip ir iki šiol tikrins galimybių pasus.

„Iš naujo įvertinome trijų savo prekybos centrų, esančių Telšiuose, Ringauduose ir Naujojoje Vilniuje, plotą ir jau šią savaitę jie buvo priskirti parduotuvėms, veikiančioms be galimybių paso.

Mažesnėse mūsų tinklo parduotuvėse, kur iki šiol nereikėjo galimybių paso, jo nereikės ir toliau, tačiau pirkėjų srautas bus ribojamas mažinant krepšelių skaičių“, – sakė G. Šerėnienė.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė pirkėjų srautų kol kas vertinti negalintis. Aptarnauti tik galimybių pasą turinčius asmenis prekybos tinklas kol kas nesvarsto.

Kada prekybos vietoje gali prireikti galimybių paso?

LRT.lt primena, jog nereikalauti iš klientų galimybių paso leidžiama toms prekybos vietoms, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas.

Taip pat šios prekybos vietos privalo turėti atskirą įėjimą iš lauko ir jų plotas turi būti ne didesnis nei 1 500 kv. m.

Prekybos vietos, iki šiol aptarnavusios klientus be galimybių paso, gali savarankiškai priimti sprendimą reikalauti galimybių paso. Apie tai prekybos vieta privalo informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC).

Jeigu prekybos vieta apsispręs taikyti galimybių paso reikalavimą, 30 kv. m minimalus prekybos plotas vienam klientui nebus taikomas. Šios prekybos vietos privalės užtikrinti, kad į vidų nepatektų klientai, neturintys galiojančio galimybių paso.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt