Verslas

2021.10.22 09:55

Skvernelis kritikavo kitų metų biudžetą: tai abrakadabra biudžetas, kurį pravalgysime

Lukas Juozapaitis, ELTA2021.10.22 09:55

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis mano, kad 2022 metų valstybės biudžeto pajamas sudarys skolintos lėšos ir „oriniai“ prognozuojamo ekonomikos augimo pinigai, kurių šiandien nėra. Tuo pat metu planuojamos didelės išlaidos, tad parlamentaras nelinkęs biudžeto vertinti realistiškai.

„Toks biudžetas – abrakadabra: išlaidų pakankamai daug, stengiamasi jas nukreipti į tas svarbiausias sritis, kalbant apie socialinės atskirties mažinimą, bet tuo pačiu svarstomos labai atskiros grupės, pavyzdžiui, šeimos, auginančius vaikus“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė S. Skvernelis.

Pasak ekspremjero, biudžetu darkoma pensijų sistema, kadangi pensijos pakankamai neaugs būtinąjį darbo stažą turintiems, bet mažus atlyginimus gavusiems žmonėms. Tai, S. Skvernelio vertinimu, nėra teisingas augimas.

„Atrodo, pensijų augimas turėtų būti didesnis, bet viena didžiausių grupių, kuri turi didžiulį darbo stažą, bet gavo neypač didelius atlyginimus, lieka nuskriausta, jų pensijos ir taip yra mažos ir jos tikrai neauga, nepriklausomai nuo to, kad kiti žmonės, kurie stažo neturi arba gauna dideles pensijas, kalbant apie individualios dalies pakeitimą, jiems tas augimas bus didelis“, – kalbėjo politikas.

„Tokių nesuprantamų dalykų yra ir kitų socialinių grupių atžvilgiu“, – mano jis.

Biudžete numatytas atlyginimų augimas S. Skverneliui atrodo simboliškas. Pasak jo, sparčiai kylant energijos, paslaugų ir prekių kainoms, padidėjimą „suvalgys“ infliacija.

Mano, kad biudžetas nėra tvarus

S. Skvernelis pabrėžia, kad suplanuotas biudžetas nėra tvarus, kadangi vienintelės garantuotos jo pajamos yra pasinaudojant Europos Sąjungos fiskalinės drausmės atlaisvinimais pasiskolintos lėšos, kurias reikės grąžinti. Todėl ekspremjeras pasigenda konkrečių ilgalaikių sprendimų.

„Tai šiandien daroma ne vykdant kažkokias reformas, transformaciją šalies ūkio ir ekonomikos, (ieškant – ELTA) tam tikrų sprendimų, kurie duotų ilgalaikę naudą, bet tai daroma pravalgymui“, – sako S. Skvernelis.

Anot jo, valdantiesiems nevertėtų pernelyg remtis planuojamu ekonomikos augimu, kadangi tų pinigų šiuo metu tiesiog nėra.

„Dabar prisidengiama tokiu sudėtingu, slidžiu, dažnai neaprėpiamu dalyku kaip pajamos bus iš didesnio ekonomikos augimo ir efektyvesnio mokesčių valdymo. Tai yra oriniai pinigai, jų nėra, juos reikia kažkaip suplanuoti, kad jie tikrai realiai atsirastų“.

Šias pajamas, pažymi S. Skvernelis, planuoti sudėtinga, ypač prasidėjus šaltajam metu sezonui. Gyventojams teks apmokėti išaugusias šildymo sąskaitas, todėl nėra aišku, kaip kis jų vartojimo įpročiai ir kokias pajamas pavyks surinkti iš mokesčių, pažymi politikas.

„Tikėtis, kad per vartojimą, per pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno mokesčius, tie pinigai bus tokie, kokie yra suplanuoti, mano nuomone, yra šiek tiek naivu, keista ir rizikinga“, – sako S. Skvernelis.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė 2022 metų biudžeto projektui. Pirmasis jo svarstymas vyks lapkričio 25 d., antrasis – gruodžio 9 d.

Kitų metų valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.

Ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.

Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.

Skurdo mažinimui Finansų ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Minimalią mėnesinę alga ketinama kelti iki 730 eurų (518 eurų „į rankas“).

Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt