Verslas

2021.10.21 12:34

Pandemija padėjo taupyti: sąskaitose susikaupė tūkstančiai, labiausiai pūtėsi jaunų žmonių santaupos

atnaujinta 12.40
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.10.21 12:34

Per pandemiją Lietuvos gyventojai daugiau taupė ir, kaip rodo apklausų duomenys, patys pripažino, kad sutaupyti pavyko daugiau. Kaip teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė Lietuvos banko atstovas Jokūbas Markevičius, tai lėmė nemažėjusios daugelio gyventojų pajamos, bet sumažėjusios išlaidos.

„Indėlių prieaugis per pandemiją buvo gana ženklus Lietuvoje. Kalbant apie įmones, matėme beveik 3 mlrd. eurų indėlių prieaugį, kalbant apie gyventojus tas indėlių prieaugis siekė ir daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Nors indėliai iš esmės auga kiekvienais metais dėl ekonomikos bendrojo augimo, tačiau pandemijos metai buvo gana išsiskiriantys“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius J. Markevičius.

Anot jo, indėlių augimas sutapo su stipriu gyventojų taupymo normos padidėjimu. Anksčiau, teigia Lietuvos banko atstovas, ši norma siekė apie 0 proc., tačiau per pandemiją šoktelėjo iki beveik 15 proc.

„Gyventojų atlyginimai dauguma atvejų nemažėjo, valstybės parama prie to labai stipriai prisidėjo, o išlaidos mažėjo gana daug: tiek dėl kelionių, kuro, didelių pirkinių neįsigijimo ir pan. Neišleidžiant pinigų importuojamoms prekėms į Lietuvą tie pinigai natūraliai užsiliko Lietuvos finansų sistemoje indėlių forma ir dėl to tas indėlių augimas buvo bene sparčiausiais istorijoje“, – teigia J. Markevičius.

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, patys gyventojai į klausimus apie taupymą dažniau atsako, kad tai padaryti jiems pavyksta. Kad sutaupyti pavyko pandemijos metu, nurodė 55 proc. gyventojų.

Taip pat augo dalis gyventojų, kuriems pavyksta sutaupyti „daug“. Jeigu anksčiau pateikiančiųjų tokį atsakymą būdavo vos apie 1 proc., dabar pasirinkusiųjų tokį atsakymą – 3 proc. „Tai, gana ženklu, jeigu vertintume tūkstančiais gyventojų“, – priduria J. Markevičius.

Jo teigimu, Lietuvos banko atlikta namų ūkių apklausa atskleidžia panašias tendencijas. „Ypač tų gyventojų, kurių pajamos labai mažos, iki 400 eurų, ta sutaupyta dalis labai reikšmingai paaugo per metus nuo praėjusios apklausos.

Kaip rodo apklausos duomenys, daugiausia gyventojai per mėnesį sutaupo nuo 30 iki 150 eurų.

Trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų apklausa parodė, kad procentaliai didžiausias metinis indėlių prieaugis, vertinant amžiaus grupes, buvo 18–25 metų amžiaus grupėje, kur prieaugis siekė net 40 proc.

28 proc. indėlių prieaugis fiksuotas 26–35 metų amžiaus grupėje, 22 proc. – 36–50 metų amžiaus grupėje. Po 19 proc. indėliai augo iki 18 metų amžiaus ir 51–64 metų amžiaus grupėse, o 65 ir vyresnių amžiaus grupėje indėlių prieaugis siekė 16 proc.

Vertinant gyventojų pajamas, bene labiausiai indėliai augo tarp uždirbančiųjų 1 001–2 000 eurų. Čia indėlių augimas siekė 28 proc.

26 proc. indėlių augimas fiksuotas kategorijoje, į kurią patenka uždirbantieji nuo 2 001 euro iki 3 000 eurų.

„Iki 500 eurų uždirbančių žmonių indėliai padidėjo 15 proc., iki 800 eurų – 20 proc., iki 1 000 eurų – 25 proc., (...) o čia ir buvo tas pikas – tarp 1 000 ir 2 000 eurų uždirbantys žmonės patyrė vidutiniškai 28 proc. indėlių prieaugį ir toliau su didesnėmis pajamomis tas prieaugis vėl šiek tiek mažėjo, bet iš esmės tas prieaugis buvo gana stiprus visose pajamų grupėse“, – tvirtina J. Markevičius.

Vertinant pagal regioną, kur indėlininkas yra registruotas, bene labiausiai indėliai augo kituose regionuose nei trys didieji Lietuvos miestai.

Vilniuje indėlių prieaugis siekė 16 proc., Kaune – 21 proc., Klaipėdoje – 18 proc., o visoje likusioje Lietuvoje – 22 proc.

J. Markevičius atkreipia dėmesį, kad, nepaisant augimo, vis dėlto Lietuva pagal kaupimą kol kas atsilieka nuo Vakarų Europos.

„Jeigu padalintume indėlių lygį iš populiacijos, tikrai nesame kažkur, kur Vakarų Europa. Vidutinis indėlio dydis išeina 6,5 tūkst. eurų. Mažiau nei Estijoje, daugiau nei Latvijoje, bet vis dar mažiau nei tokiose Vidurio Europos šalyse, kaip Slovėnija, Čekija, nekalbu apie Vokietiją ar pan.“, – atkreipia dėmesį J. Markevičius.

„Tai yra normalus dydis, aš manau. Sulig ekonomikos lygiu ir toliau augsime“, – priduria Lietuvos banko atstovas.

Lietuvos regionų frakcijos atstovas Andrius Palionis atkreipė dėmesį, kad statistikoje nurodomos sumos – ne pavieninių indėlių, o gyventojų sąskaitose esančių pinigų sumos. Taigi, akcentavo parlamentaras, į sumą įskaičiuojamos ir einamosios lėšos, kurios, vykdant apklausą mėnesio pradžioje, gali būti didesnės dėl neseniai gauto darbo užmokesčio.

J. Markevičius patvirtino, kad bankų pateikti duomenys apima visas lėšas sąskaitose, o ne tik tas, kurios padėtos kaip indėlis.

„Iš tikrųjų Lietuvoje beveik visi indėliai dabar yra vienadieniai, t. y., einamojoje sąskaitoje, nes iš esmės palūkanos nėra mokamos, tai vis gyventojai renkasi laikyti einamojoje sąskaitoje savo lėšas, tai šioje vietoje tai traktuojama kaip vienas iš tas pats“, – teigia J. Markevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt